„Snoro“ bylos detalės: aiškėja, kas apgynė Lietuvos teisinės sistemos garbę
Londono Vestminsterio Magistrato teismui pirmadienį priėmus Lietuvai palankų sprendimą byloje dėl Snoro akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko išdavimo, aiškėja, kad Lietuvos teisinės sistemos nešališkumą teisėjo akyse apgynė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.
Verslo žinios gavo pirmadienio Londono teismo sprendimą, kuriame pateikiama santrumpa, ką, nagrinėjant bylą, kalbėjo vienai ir kitai pusei atstovavę liudytojai.Aiškėja, kad bylą nagrinėjusiam teisėjui įspūdį padarė Lietuvos prokurorų naudai liudijęs p. Nekrošius, kuris teisme teigė neabejojantis Lietuvos teisinės sistemos nešališkumu.Ponas Nekrošius neabejojo dėstydamas savo požiūrį, kad teisėjai Lietuvoje yra nepriklausomi ir jie nesileidžia bet kokiai politinio spaudimo formai. Jis pripažino, kad Lietuvoje buvo pora istorijų, kuomet kai kurie politikų pareiškimai žiniasklaidai galėjo būti interpretuojami kaip bandymas padaryti spaudimą teisėjams, bet šie teisėjai nepasidavė, rašoma teismo sprendime.Pagal britišką tvarką, teisėjas teismo sprendime po liudytojų komentarais turi parašyti savo nuomonę, kaip vertina liudijimą.Ponas Nekrošius yra itin patyręs akademikas, turintis autoritetą ir kalbantis įtikinančiai. Tad nors nagrinėjant bylą buvo įvairių liudijimų (dėl Lietuvos teisinės sistemos nešališkumo VŽ), aš renkuosi požiūrį, kurį liudydamas išdėstė p. Nekrošius, teismo sprendime rašo teisėjas.Beje, kartu su p. Nekrošiumi byloje liudijo ir VU Teisės fakulteto dekanas prof.dr. Tomas Davulis ir prodekanas dr. Haroldas Šinkūnas.Skelbta, kad pirmadienį Londono Vestminsterio Magistrato teismo teisėjas pagal Lietuvos Generalinės prokuratūros išduotus Europos arešto orderius paskelbė sprendimą dėl dviejų įtariamųjų Snoro byloje perdavimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą.Teisėjas pripažino, kad Lietuvos prašymas perduoti buvusius Snoro akcininkus p. Baranauską ir p. Antonovą yra pagrįstas. Atmesti šių dviejų įtariamųjų argumentai, kad Lietuva juos gali persekioti dėl politinių priežasčių.Tiesa, tai tik pirmosios instancijos britų teismo sprendimas, todėl jis galės būti skundžiamas aukštesniam, o vėliau ir aukščiausiajam teismui. Buvę Snoro akcininkai žada pasinaudoti šia galimybe. Todėl jau dvejus metus Londone nagrinėjamos jų perdavimo Lietuvai bylos svarstymas greičiausiai užtruks dar bent kelis mėnesius.
Rašyti komentarą