Mažesnių mokesčių jaukas pateikia nemalonių staigmenų

Publikuota: 2014-01-18
Atnaujinta 2015-06-01 13:12
svg svg
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio
„Verslo žinios“

Mokesčių inspektoriai palengva įvaldo kapitalo nutekėjimo kanalus. Pasaulyje vis plačiau įsigali apsikeitimo duomenimis apie mokesčių mokėtojus praktika ir ji palieka vis mažiau spragų piktnaudžiauti mokesčiais.

Daugelį lietuvių perkelti įmonių valdymą motyvuoja palankesnė ir, svarbiausia, stabilesnė nei Lietuvoje mokestinė aplinka, tačiau kartu daugėja verslo savininkų, kurie savo įmonių valdymą konsoliduoja Lietuvoje. Taip pat atsiranda užsienio investuotojų, kurie Lietuvoje kuriasi dėl palankesnių apmokestinimo sąlygų.Dainius Malinauskas, verslo perkėlimo į kitas jurisdikcijas konsultuojančios bendrovės „Finreda“ direktorius, pabrėžia, kad Europoje tapo matomas palankus mažų įmonių apmokestinimas Lietuvoje.

Lietuva susidomėjo olandai

„Su mumis bendravę Nyderlandų teisininkai susidomėjo 5% pelno mokesčio tarifu įmonėms. Nors jis galioja tik verslui iki 1 mln. Lt apyvartos, čia jau turime registruotų užsienio bendrovių“, – teigia p. Malinauskas.Lietuvoje šiemet nuo 20% iki 15% taip pat sumažėjo dividendų apmokestinimo tarifas. Kad sąlygos valdyti verslui iš Lietuvos pagerėjo, rodo tai, kad, pavyzdžiui, nuo 2014 m Visvaldo Matijošaičio „Vičiūnų“ įmonių grupė savo verslo įmonių valdymą konsolidavo įkurdama UAB „Vičiūnų grupė“. Ši įmonė iš Lietuvos dabar valdo 47-ias „Vičiūnų“ grupės bendroves, veikančias 17 Europos šalių.

Užkibo ant estiško jauko

„Finredos“ vadovas atkreipia dėmesį, kad jo praktikoje pasitaikė ne vienas atvejis, kai į Estiją verslo valdymą iškėlę lietuviai nustemba, jog išsiimant pelną iš Estijoje registruotos bendrovės jiems teks dar papildomai susimokėti Lietuvoje.„Dalis žmonių užkimba ant tos meškerės, tačiau tik vėliau susigriebia, kad išsiimant pinigus teks susimokėti, – sako p. Malinauskas. – Esame turėję tokių klientų su estiškomis įmonėmis. Jiems šis faktas nuskambėjo kaip naujiena.“Estiška mokesčių sistema patraukli tuo, kad pasiliekantys įmonėje pinigai nėra apmokestinami, tačiau Lietuvoje reziduojantiems akcininkams – fiziniams asmenims – išsimokant dividendus teks sumokėti ne tik 21% pelno mokestį estams, bet ir 15% gyventojų pajamų mokesčio Lietuvoje. Taip yra todėl, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis tokiu atveju negalioja, nes Estijoje buvo sumokėtas pelno, o ne pajamų mokestis.Ponas Malinauskas daro išvadą, kad verslininkai arba patys atsainiai įvertino mokestinius niuansus prieš perkeldami verslo valdymą, arba įmonę Estijoje įregistravę konsultantai tiesiog nesivargino to atskleisti ir galvojo pirmiausia ne apie klientą, o naudą sau.„Tai buvo ne didesnių įmonių atstovai, kurie paprastai devynis kartus matuoja ir tik dešimtą kerpa, o smulkesnieji verslininkai, kurių valdomų bendrovių metinė apyvarta siekia iki kelių milijonų litų“, – tęsia pašnekovas.Estija išlieka viena patraukliausių jurisdikcijų lietuviams steigti įmones. Lietuvos sukauptosios tiesioginės investicijos (TI) Estijoje į pagrindinių buveinių ir konsultacinę valdymo veiklą 2013 m. rugsėjo pabaigoje siekė 747 mln. Lt ir buvo 2,1% didesnės nei prieš metus. Tai skelbia Statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. Viena žinomiausių iš Estijos valdomų bendrovių – Arvydo Avulio ir jo šeimos nekilnojamojo turto plėtros AB „Hanner“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Stabilumas – svarbiausia

Augo lietuvių investicijos ne tik į Estiją, bet ir į kitas stabilią ir patrauklią mokestinę aplinką siūlančias teritorijas. Nyderlanduose, daugiausia lietuviško kapitalo pritraukusioje šalyje, Lietuvos TI į pagrindinių buveinių ir konsultacinę valdymo veiklą 2013 m. sausį–rugsėjį ūgtelėjo 6,9%, iki 1,2 mlrd. Lt. Per Nyderlandų ir Maltos juridinius asmenis kontroliuojama UAB „Akropolis Group“, kurioje sutelktas 2010 m. atskirtas „Vilniaus prekybos“ akcininkų valdomas nekilnojamasis turtas.„Nors ten mokesčiai didesni, Nyderlandai turi kone daugiausia pasaulyje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių. Be to, jie turi pasirašę sutartį su Nyderlandų Antilų salomis. Tas susitarimas verslui atveria koridorių, per kurį įmanoma be mokesčių išvesti pinigus į mažesnio apmokestinimo šalis“, – aiškino p. Malinauskas.Be to, pasak jo, olandai savo gerą vardą ginant nuosavybės teises pateisino rezonansinėje mokesčių byloje, kurią prieš Rusiją laimėjo „JUKOS Finance“, į laisvę neseniai paleisto Michailo Chodarkovskio kartu su partneriais valdoma įmonė.Malta, anot eksperto, išsiskiria tuo, kad nors pelno mokestis ten siekia 35%, verslo savininkai užsieniečiai per dividendų išsimokėjimo schemas turi galimybę jį susimažinti iki 7,5%.Kipras, trečia lietuvius labiausiai viliojanti jurisdikcija po Nyderlandų ir Estijos, per metus pritraukė dar 52 mln. Lt lietuviškos kilmės kapitalo į buveinių ir įmonių konsultavimo sritį. 2013 m. rugsėjo pabaigoje šios investicijos siekė 275 mln. Lt ir buvo 23% didesnės nei 2012 m. rudenį.„Kipras išlieka viena patraukliausių jurisdikcijų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Ten sąlygos po bankų krizės kontroliuojančioms bendrovėms nesikeitė, išskyrus pelno mokestį, kuris nežymiai didėjo nuo 10% iki 12,5%“, – teigia „Finredos“ vadovas.

Yra kur pasitempti

Kartkartėmis Lietuvoje grįžtama prie idėjos neapmokestinti reinvesticijų.Ponas Malinauskas mano, kad į šalį grąžinus tvarką, kuri galiojo prieš dešimtmetį, Lietuva taptų konkurencingesnė pritraukiant investicijų, o kapitalo apmokestinimo režimas taptų panašus į Estijos.„Šiuo metu pasaulis kovoja su biudžeto nuostoliais, kurį patiria dėl negauto pelno mokesčio. Norinčiųjų perkelti verslą mažiau, tačiau, žinote, konsultantai – kaip gydytojai: kuo sudėtingesnis gyvenimas, tuo jiems daugiau darbo“, – sako „Finredos“ vadovas.Latvija taip pat pagerino patrauklumą užsienio kapitalui. Ten jau metai (nuo 2013 m. sausio 1 d.) galioja mokesčių sistemos pakeitimai, kuriais remiantis gaunami ir išmokami dividendai bei pajamos iš akcijų perleidimo yra neapmokestinami. Tačiau ekspertai mini, kad Latvija užsienio investuotojai rimčiau susidomės tik jei tokia mokesčių sistema bus išlaikyta bent 5 metus ir investuotojai įsitikins jos stabilumu.

Mokesčiai pasiveja

Vilma Vildžiūnaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja, sako, kad mokesčių mokėtojai, perkeldami savo valdymą į užsienio valstybę, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus neprivalo apie tai informuoti mokesčių administratoriaus, tačiau bendradarbiaudami su Mokesčių inspekcija kai kurie mokesčių mokėtojai tai padaro savanoriškai.„Praktika rodo, kad valdymą į kitas užsienio valstybes, siekdamos teisėtais būdais mažinti verslo kaštus, yra linkusios perkelti didelės įmonės ar įmonių grupės. VMI jų veiklai skiria ypatingą dėmesį. Analizuojame sandorius, atliekame sandorių realumo vertinimą, pavyzdžiui, nagrinėjame, ar valdymo paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Taip pat aiškinamės tokių paslaugų „iškėlimo į užsienį tikslingumą“, ar tokiais sandoriais neteisėtai nebuvo siekta mokestinės naudos, vertinama sandorių kainodara“, – aiškina p. Vildžiūnaitė.VMI atliktos analizės duomenimis, pavyzdžiui, 2011 m. (naujesnių duomenų nepateikta) iš Lietuvos į kitas šalis kapitalą visiškai perkėlė 39 įmonės už 37 mln. Lt – jų apyvarta siekė 436 mln.Lt. Įskaitant ne visą, o dalį kapitalo perkėlusias įmones, tokių jau buvo 106-ios. Šios įmonės į kitas šalis perkėlė 177 mln. Lt kapitalo, o tais metais generavo 1,4 mlrd. Lt pardavimo pajamas.VMI primena, kad Lietuvoje įsteigtos įmonės (įskaitant Lietuvoje veikiančias užsienio įmonių nuolatines buveines) privalo mokėti pelno, gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius.„Faktas, kad įmonių valdymas, iškeltas į užsienį, neatleidžia įmonių nuo prievolės mokėti šių mokesčių, jei Lietuvoje atsiranda mokesčių objektas, tačiau kiekvienu individualiu atveju įmonės pasirenka skirtingus veiklos modelius, kuriuos VMI vertina kiekvieną individualiai“, – sako p. Vildžiūnaitė.Tarp daugiausia kapitalo perkėlusių įmonių VMI nurodo tokias įmones, kaip iš Šveicarijos valdoma 500 darbuotojų turinti Panevėžio baldų ir apmušalų UAB „Dominari“, Alytaus alkoholinių gėrimų AB „Alita“, ar Kauno farmacijos AB „Sanitas“. Į VMI sąrašą taip pat patenka bendrovės, kuriose investicijų turi „Vilniaus prekybos“ akcininkai ar Gedimino Žiemelio investicijų bendrovė „ŽIA valda“.

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku