Nors „Lesto“ augina lašinius, trokšta ir fiksuotų kainų

Publikuota: 2014-01-16
Aidas Ignatavičius, AB „Lesto“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Aidas Ignatavičius, AB „Lesto“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Aidas Ignatavičius, naujasis „Lesto“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius kol kas nesiima komentuoti energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus agentūrai „Bloomberg“ paskelbtos idėjos išmesti į rinką daugiau valstybės įmonių akcijų.

Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. AB „Lesto“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi dirbantis Aidas Ignatavičius tvirtina, kad prisijungimo prie tinklų terminas ir procedūrų paprastinimas yra bedrovės veiklos prioritetas. Ilgamečio darbo finansų sektoriuje patirties turintis vadybininkas kol kas nesiima komentuoti energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus agentūrai „Bloomberg“ paskelbtos idėjos išmesti į rinką daugiau valstybės įmonių akcijų.

2014 m. „Lesto“ pradėjo dirbti neturėdama dvišalių sutarčių su elektros tiekėjais. Pirkti energiją biržoje ir užtikrinti jos tiekimą visuomeniniams vartotojams už stabilią kainą smagus iššūkis? Tai tiesa. Šiems metams mums kol kas nepavyko nusipirkti elektros energijos už fiksuotą kainą pagal dvišales sutartis. Praėjusių metų pabaigoje klausėme rinkos dalyvių, ar yra norinčių mums parduoti 1 teravatvalandę. Į šią užklausą negavome nė vieno mus tenkinančio pasiūlymo. Vėliau rengėme dar vieną apklausą dėl dešimtkart mažesnių kiekių pardavimo už fiksuotą kainą. Tokiomis sąlygomis mums taip pat niekas nenorėjo tiekti elektros.

Kokia buvo ribinė kaina, nurodyta „Lesto“ apklausoje? 16,85 ct už kilovatvalandę – tokia yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta elektros įsigijimo kaina. Ir tokia turėtų būti vidutinė šiemet. Jeigu sugebėsime rinkoje įsigyti pigiau, 2016 m. skaičiuodama mūsų tarifą VKEKK skirtumą sumažins. Jeigu vidutinė įsigijimo kaina bus didesnė, skirtumas po dvejų metų turėtų būti kompensuotas.

Kuriems rinkos dalyviams „Lesto“ siūlė tiekti elektrą? „Vilniaus energijai“, „Panevėžio energijai“, Kauno termofikacijos elektrinei, „Inter RAO Lietuva“, „Enefit“ („Eesti Energia“ antrinei įmonei), „Elektrum Lietuva“ („Latvenergo“ antrinei įmonei). Rinkos dalyviai abejojo, ar galės mums parduoti didelį kiekį elektros už fiksuotą kainą, dažniausiai dėl esą neužtikrinto Estijos ir Latvijos ar Lietuvos ir Baltarusijos tarpvalstybinių jungčių pralaidumo.

Lyginant VKEKK nustatytą ribinę ir šiuo metu biržoje vyraujančią elektros kainą, pirkti biržoje dabar jums naudinga? Taip, šiuo metu yra naudinga, tačiau nežinome, kokia padėtis rinkoje bus vasarą ir rudenį.

„Litgrid“, perdavimo sistemos operatorė, paskelbė užsitikrinusi papildomą 200 megavatų rezervinės galios pralaidumą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis. Tai reiškia, kad bent jau vienam rinkos dalyviui – „Inter RAO Lietuva“ – sąlygos pagerėjo. Pasikeitus aplinkybėms, ar vis dar kalbėsite su jais dėl galimybės tiekti elektrą už fiksuotą kainą? Manau, kad apie tai kalbėsime su visais rinkos dalyviais ištisus metus. Jeigu su kuriais nors pavyktų susitarti dėl konkrečių kiekių už stabilią kainą, mes pasirašytume sutartį. Dėl to nepatiriame kokių nors sudėtingų problemų, išskyrus gal pinigų srautų valdymą. Jeigu turėsime pirkti brangiau už VKEKK nustatytą ribą, skirtumas bus kompensuotas ateityje.

Ar VKEKK nustatyta kaina, įvertinant keletą pernykščių kainos šuolių rinkoje, yra „įtempta“, ar vis dėlto pakankamai saugi? Ji nėra saugi. Kai pernai kreipėmės į VKEKK, prašėme nustatyti ribinę 17,3 ct/kWh kainą. Žinoma, tada kainos rinkoje sąlyginai buvo aukštesnės. Kaip bus šiemet, pamatysime. Esant dabartinei padėčiai biržoje mes, galima sakyti, kaupiame lašinius, kuriuos naudosime didėjant elektros kainai.

Tačiau, jeigu vidutinė „Lesto“ įsigijimo kaina 2014 m. bus aukštesnė už ribinę, tai gali neigiamai atsiliepti įmonės rezultatams? Kita vertus, anksčiau politikai žadėjo nuo 2015 m. į rinką išginti visus vartotojus, taip pat ir namų ūkius. Ši nuostata oficialiai nėra atšaukta. Vis dėlto ji nėra ir kategoriškai patvirtinta. Namų ūkiai galimybę laisvai pasirinkti tiekėją turi jau nuo 2007 m., nors renkasi nenoriai. Kaip bus ant 2015 m. slenksčio, – nežinoma. Reikalas tas, kad dėl tam tikrų priežasčių nepriklausomų elektros tiekėjų skaičius yra sumažėjęs. Kai kurie jų, atrodo, iki kelių mėnesių trumpina pasirašomų sutarčių galiojimo terminus dėl rinkos neapibrėžtumo.

O jeigu politinė valia nesikeis, nebebus jokio visuomeninio elektros tiekimo, vartotojai bus priversti patys ieškoti elektros tiekėjų – kaip keisis „Lesto“ verslas? Pagrindinė mūsų veikla, iš kurios gauname 99% pajamų, yra elektros skirstymo paslaugos. Elektros tiekimas vartotojams – nėra mūsų veiklos pagrindas. Kita vertus, net po 2015 m. valstybė gali apsispręsti, kad tam tikroms, pavyzdžiui, socialiai jautrių vartotojų grupėms visuomeninis elektros tiekimas išliks.

„Eurostat“ tyrimas apie energijos kainas Europos Sąjungos šalyse nurodo, kad elektros skirstymo kainos Lietuvoje yra ketvirtos ar penktos pagal didumą ES. Kodėl? Iš tikrųjų tyrimas nurodo, kad skirstymo kaina Lietuvoje siekia apie 5 euro centus už 1 kWh. Tai yra tam tikra informacijos interpretavimo problema. Jeigu iš skirstymo tarifo atimtume viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamąją, kurios dydžio „Lesto“ nekontroliuoja, gautume 2,5 euro centų tarifą.

Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos kasmet atliekamo 189 šalių verslo aplinkos tyrimo „Doing Business“ prisijungimo prie skirstomųjų tinklų rodiklis yra vienas iš devynių svarbiausių. Pernai Lietuva pagal jį buvo įvertinta 75 vieta – žemesne už kalnuotąją Gruziją. Čia juk galima pažanga? Prisijungimo termino trumpinimas ir procedūrų paprastinimas yra mūsų prioritetas. Bet negalime pamiršti, kad mūsų rengiami viešųjų pirkimų konkursai negali baigtis anksčiau ar vėliau nei numato procedūra. Aptardamas „Doing Business 2014“ ataskaitą, privalau priminti, kad pateikiant statistinę informaciją Pasaulio bankui (PB) buvo tam tikro tarpinstitucinio nesusikalbėjimo. Pavyzdžiui, technines prisijungimo sąlygas klientams išduodame per 10 dienų, o PB gavo informaciją, kad šis terminas trunka 21 dieną. Todėl norėtųsi, kad prieš pateikiant tarptautinėms institucijoms svarbių statistinių rodiklių tikrumas būtų pasitikrinamas iš pirminių šaltinių.

Viena dažniausiai „Lesto“ adresuojamų pretenzijų – įtampos svyravimai, dėl to kenčia buitinė technika namų ūkiuose ir brangi verslo įranga. Ieškote išeičių? Manome, kad mūsų tiekiamos elektros energijos įtampa atitinka valstybės nustatytus metrologijos standartus. Bent jau dauguma atvejų. O dėl jautresnės įrangos saugumo – visame pasaulyje yra priimta praktika: tai nėra vien tik skirstomųjų elektros tinklų rūpestis ir atsakomybė. Įtampos kryčiai tinkluose būna, kad jų išvengtų įmonės investuoja į tam tikrą įrangą, kuri apsaugo įrangą nuo įtampos svyravimų. Todėl šis interesas turėtų būti abipusis – ir mūsų, ir klientų.

Ar esate parengę skirstomojo tinklo optimizavimo planų, turint galvoje, viena vertus, kad jie buvo plėtojami pagal sovietinės sistemos poreikius, kita vertus, įvertinant dabartinę gyventojų vidinę ir išorinę migraciją, demografiją? Praėjusiais metais pradėjome diskusiją su VKEKK siekdami naujos tarifų skaičiavimų metodikos. Ji galėtų skatinti investuoti į optimalų skirstomųjų linijų tinklą. Manau, kad dėl to bus sutarta. Klausimas – kada: ar laukiant, kol dabar veikianti tinklų įranga nusidėvės, ar keičiant laipsniškai. Mums taip būtų patogiau ir nuosekliau planuojant investicijas. ES yra šalių, kur vartotojai sumoka 100% prisijungimo sąnaudų. Tokiu atveju, galima spėti, kad jie savo poreikius pasveria labai rimtai ir labai gerai skaičiuoja reikalingą galią. Mūsų atveju komercinis vartotojas moka 40% prisijungimo kainos, o 60% – įmonė (kitaip tariant – perkeliama visiems vartotojams).

Imkime kitą kraštutinumą: 60 trobų kaimas užkampyje, iš jų gyvenamos 4. Kaip apskaičiuoti, kokios galios linijų kaimui reikia tinklą renovuojant ar remontuojant po didesnės audros? Žinoma, kad dėl racionalumo tokiu atveju kyla abejonių. Tačiau socialinis veiksnys šiuo atveju yra svarbesnis. Šiuolaikinėje visuomenėje žmogui labai sunku gyventi be elektros energijos. Prieigą prie elektros energijos privalo turėti visi.

Energetikos ministras šią savaitę paskelbė planus papildomai išplatinti valstybės valdomų įmonių akcijų. Koks šio užmojo tikslas? Ar konkrečiai „Lesto“ patiria kapitalo trūkumų? Labai sunku atsakyti. Tai būtų akcininko sprendimas. Aš laukčiau mūsų akcininkės Finansų ministerijos komentaro tuo klausimu. „Lesto“ šiuo metu yra užsitikrinęs kasdienės veiklos finansavimą ir kol kas papildomų finansų poreikio nejaučiame.

Šis interviu publikuotas „Verslo žiniose“.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nuo liepos elektra gyventojams gali atpigti 

Biržoje sumažėjus didmeninei elektros kainai, iki metų vidurio gali būti perskaičiuota jos kaina buitiniams...

Pramonė
18:56
Į Lietuvos rinką patiekta dar beveik 386.000 l dezinfekcinio skysčio 3

Kovo 24-27 dienomis Lietuvoje buvo pagaminta ir prekybai pateikta dar beveik 386.000 litrų dezinfekcinio...

Pramonė
17:20
„Intersurgical“ medikams perdavė 30.000 respiratorių siuntą  1

Pirma 30.000 vienetų respiratorių partija medikams šiandien pristatyta į Krizių valdymo centro sandėlius,...

Pramonė
16:51
Kovai su koronavirusu būtinų priemonių gamintojų sąraše – 140 bendrovių

Įmonių, galinčių gaminti būtinas medikams ir žmonėms apsaugos nuo koronaviruso priemones bei suteikti...

Pramonė
15:15
Dėl valymo darbų iš įprastos vietos bus patrauktas SkGD terminalas 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) vykdant uosto akvatorijos sąnašų valymo darbus, kovo 30 –...

Pramonė
13:54
Teismas panaikino 0,8 mln. Eur areštą „Veikmės statybai“ Premium 2

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino statybos UAB „Veikmės statyba“ turto areštą, kuris anksčiau buvo...

„MV Group Production“ pradeda dezinfekcinio skysčio gamybą

Plečiasi dezinfekcinio skysčio gamintojų gretos. Šią savaitę jo gamybą „Stumbro“ gamykloje pradeda viena...

Paslaugos
12:48
„Vilkyškių pieninė“ dirba pilnu pajėgumu Premium 3

Gintaras Bertašius, AB „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius pasakoja, kad pieno perdirbimas dėl...

Pramonė
12:41
Balandį įsigalioja naujos maisto ženklinimo taisyklės

Balandžio 1d. įsigalioja Europos Sąjungos (ES) reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams.

Pramonė
10:59
Naftą išgaunančios šalys išparduos 225 mlrd. USD vertės akcijų 1

Valstybiniai naftos fondai, daugiausiai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių, ruošiasi į pasiūlą išmesti iki 225...

Rinkos
09:59
Parduodant kai kurios naftos rūšis gali tekti primokėti 1

Jungtinėse Valstijose kai kurios naftos kainos tapo neigiamomis, tai reiškia, kad tiekėjai moka vartotojams...

Rinkos
08:13
S. Paulauskas: manau, prarasime apie 10–15% metinių pardavimų   Premium 7

Sigitas Paulauskas, medienos ir baldų gamybos UAB Vakarų medienos grupės (VMG) akcininkas ir verslo plėtros...

Pramonė
05:45
TUI fronte – pavasarinis įšalas, bet investuotojų medžiotojai nenuleidžia rankų  Premium

Tarptautinės bendrovės masiškai karpo pelnų prognozes ir nukelia investicijų sprendimus, kol nepraeis...

Finansai
05:45
Naujas e. prekybos žaidėjas: taikėsi į restoranus, tačiau tapo „Barboros“ konkurentu Premium 3

Įspūdingu tempu dėl karantino stiebiantis e. prekybai, daugėja ir rinkos dalyvių. Šaldytų ir atvėsintų maisto...

Prekyba
05:45
Prekių logistikos grandinėje – įkainių šuoliai ir nestandartiniai sprendimai  Premium

Karantino paskelbimas daugelyje Europos šalių tiesiogiai paveikė transporto rinką – logistikos ekspertai...

Nerimui pagrindo nėra: maisto parduotuvėse užteks Premium 1

Dar prieš įvairioms šalims paskelbiant apie saviizoliaciją, kuria siekiama sumažinti pasaulinės pandemijos...

Laisvalaikis
2020.03.29
Į Europos ūkius nebeatvyksta sezoniniai darbuotojai – ragina gyventojus vykti į kaimus 5

Europos šalys tūkstančius darbuotojų, negalinčių dirbti karantino metu, ragina padėti vietiniams ūkininkams –...

Pramonė
2020.03.29
Po krizės veiklą skaitmenizavusios įmonės smarkiai šaus į priekį

Sklandus darbo organizavimas, pasiekiami duomenys, nenutrūkstanti gamybos grandinė – tokiais skaitmenizuotos...

Pramonė
2020.03.29
Didžiausias gamintojas įspėja dėl galimo prezervatyvų trūkumo

Didžiausias pasaulyje prezervatyvų gamintojas perspėja, kad gali kilti šių priemonių trūkumas, nes dėl...

Pramonė
2020.03.29
„Bosch“, „Abbott“ pristato naujus greituosius testus, rezultatai – per 5 minutes

Bendrovės pristato vis greitesnius testus koronavirusui diagnozuoti. „Robert Bosch GmbH“ sukūrė ir netrukus...

Pramonė
2020.03.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau