Nors „Lesto“ augina lašinius, trokšta ir fiksuotų kainų

Publikuota: 2014-01-16
Atnaujinta 2015-06-09 17:10
Aidas Ignatavičius, AB „Lesto“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
svg svg
Aidas Ignatavičius, AB „Lesto“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Aidas Ignatavičius, naujasis „Lesto“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius kol kas nesiima komentuoti energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus agentūrai „Bloomberg“ paskelbtos idėjos išmesti į rinką daugiau valstybės įmonių akcijų.

Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. AB „Lesto“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi dirbantis Aidas Ignatavičius tvirtina, kad prisijungimo prie tinklų terminas ir procedūrų paprastinimas yra bedrovės veiklos prioritetas. Ilgamečio darbo finansų sektoriuje patirties turintis vadybininkas kol kas nesiima komentuoti energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus agentūrai „Bloomberg“ paskelbtos idėjos išmesti į rinką daugiau valstybės įmonių akcijų.

2014 m. „Lesto“ pradėjo dirbti neturėdama dvišalių sutarčių su elektros tiekėjais. Pirkti energiją biržoje ir užtikrinti jos tiekimą visuomeniniams vartotojams už stabilią kainą smagus iššūkis? Tai tiesa. Šiems metams mums kol kas nepavyko nusipirkti elektros energijos už fiksuotą kainą pagal dvišales sutartis. Praėjusių metų pabaigoje klausėme rinkos dalyvių, ar yra norinčių mums parduoti 1 teravatvalandę. Į šią užklausą negavome nė vieno mus tenkinančio pasiūlymo. Vėliau rengėme dar vieną apklausą dėl dešimtkart mažesnių kiekių pardavimo už fiksuotą kainą. Tokiomis sąlygomis mums taip pat niekas nenorėjo tiekti elektros.

Kokia buvo ribinė kaina, nurodyta „Lesto“ apklausoje? 16,85 ct už kilovatvalandę – tokia yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta elektros įsigijimo kaina. Ir tokia turėtų būti vidutinė šiemet. Jeigu sugebėsime rinkoje įsigyti pigiau, 2016 m. skaičiuodama mūsų tarifą VKEKK skirtumą sumažins. Jeigu vidutinė įsigijimo kaina bus didesnė, skirtumas po dvejų metų turėtų būti kompensuotas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kuriems rinkos dalyviams „Lesto“ siūlė tiekti elektrą? „Vilniaus energijai“, „Panevėžio energijai“, Kauno termofikacijos elektrinei, „Inter RAO Lietuva“, „Enefit“ („Eesti Energia“ antrinei įmonei), „Elektrum Lietuva“ („Latvenergo“ antrinei įmonei). Rinkos dalyviai abejojo, ar galės mums parduoti didelį kiekį elektros už fiksuotą kainą, dažniausiai dėl esą neužtikrinto Estijos ir Latvijos ar Lietuvos ir Baltarusijos tarpvalstybinių jungčių pralaidumo.

Lyginant VKEKK nustatytą ribinę ir šiuo metu biržoje vyraujančią elektros kainą, pirkti biržoje dabar jums naudinga? Taip, šiuo metu yra naudinga, tačiau nežinome, kokia padėtis rinkoje bus vasarą ir rudenį.

„Litgrid“, perdavimo sistemos operatorė, paskelbė užsitikrinusi papildomą 200 megavatų rezervinės galios pralaidumą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis. Tai reiškia, kad bent jau vienam rinkos dalyviui – „Inter RAO Lietuva“ – sąlygos pagerėjo. Pasikeitus aplinkybėms, ar vis dar kalbėsite su jais dėl galimybės tiekti elektrą už fiksuotą kainą? Manau, kad apie tai kalbėsime su visais rinkos dalyviais ištisus metus. Jeigu su kuriais nors pavyktų susitarti dėl konkrečių kiekių už stabilią kainą, mes pasirašytume sutartį. Dėl to nepatiriame kokių nors sudėtingų problemų, išskyrus gal pinigų srautų valdymą. Jeigu turėsime pirkti brangiau už VKEKK nustatytą ribą, skirtumas bus kompensuotas ateityje.

Ar VKEKK nustatyta kaina, įvertinant keletą pernykščių kainos šuolių rinkoje, yra „įtempta“, ar vis dėlto pakankamai saugi? Ji nėra saugi. Kai pernai kreipėmės į VKEKK, prašėme nustatyti ribinę 17,3 ct/kWh kainą. Žinoma, tada kainos rinkoje sąlyginai buvo aukštesnės. Kaip bus šiemet, pamatysime. Esant dabartinei padėčiai biržoje mes, galima sakyti, kaupiame lašinius, kuriuos naudosime didėjant elektros kainai.

Tačiau, jeigu vidutinė „Lesto“ įsigijimo kaina 2014 m. bus aukštesnė už ribinę, tai gali neigiamai atsiliepti įmonės rezultatams? Kita vertus, anksčiau politikai žadėjo nuo 2015 m. į rinką išginti visus vartotojus, taip pat ir namų ūkius. Ši nuostata oficialiai nėra atšaukta. Vis dėlto ji nėra ir kategoriškai patvirtinta. Namų ūkiai galimybę laisvai pasirinkti tiekėją turi jau nuo 2007 m., nors renkasi nenoriai. Kaip bus ant 2015 m. slenksčio, – nežinoma. Reikalas tas, kad dėl tam tikrų priežasčių nepriklausomų elektros tiekėjų skaičius yra sumažėjęs. Kai kurie jų, atrodo, iki kelių mėnesių trumpina pasirašomų sutarčių galiojimo terminus dėl rinkos neapibrėžtumo.

O jeigu politinė valia nesikeis, nebebus jokio visuomeninio elektros tiekimo, vartotojai bus priversti patys ieškoti elektros tiekėjų – kaip keisis „Lesto“ verslas? Pagrindinė mūsų veikla, iš kurios gauname 99% pajamų, yra elektros skirstymo paslaugos. Elektros tiekimas vartotojams – nėra mūsų veiklos pagrindas. Kita vertus, net po 2015 m. valstybė gali apsispręsti, kad tam tikroms, pavyzdžiui, socialiai jautrių vartotojų grupėms visuomeninis elektros tiekimas išliks.

„Eurostat“ tyrimas apie energijos kainas Europos Sąjungos šalyse nurodo, kad elektros skirstymo kainos Lietuvoje yra ketvirtos ar penktos pagal didumą ES. Kodėl? Iš tikrųjų tyrimas nurodo, kad skirstymo kaina Lietuvoje siekia apie 5 euro centus už 1 kWh. Tai yra tam tikra informacijos interpretavimo problema. Jeigu iš skirstymo tarifo atimtume viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dedamąją, kurios dydžio „Lesto“ nekontroliuoja, gautume 2,5 euro centų tarifą.

Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos kasmet atliekamo 189 šalių verslo aplinkos tyrimo „Doing Business“ prisijungimo prie skirstomųjų tinklų rodiklis yra vienas iš devynių svarbiausių. Pernai Lietuva pagal jį buvo įvertinta 75 vieta – žemesne už kalnuotąją Gruziją. Čia juk galima pažanga? Prisijungimo termino trumpinimas ir procedūrų paprastinimas yra mūsų prioritetas. Bet negalime pamiršti, kad mūsų rengiami viešųjų pirkimų konkursai negali baigtis anksčiau ar vėliau nei numato procedūra. Aptardamas „Doing Business 2014“ ataskaitą, privalau priminti, kad pateikiant statistinę informaciją Pasaulio bankui (PB) buvo tam tikro tarpinstitucinio nesusikalbėjimo. Pavyzdžiui, technines prisijungimo sąlygas klientams išduodame per 10 dienų, o PB gavo informaciją, kad šis terminas trunka 21 dieną. Todėl norėtųsi, kad prieš pateikiant tarptautinėms institucijoms svarbių statistinių rodiklių tikrumas būtų pasitikrinamas iš pirminių šaltinių.

Viena dažniausiai „Lesto“ adresuojamų pretenzijų – įtampos svyravimai, dėl to kenčia buitinė technika namų ūkiuose ir brangi verslo įranga. Ieškote išeičių? Manome, kad mūsų tiekiamos elektros energijos įtampa atitinka valstybės nustatytus metrologijos standartus. Bent jau dauguma atvejų. O dėl jautresnės įrangos saugumo – visame pasaulyje yra priimta praktika: tai nėra vien tik skirstomųjų elektros tinklų rūpestis ir atsakomybė. Įtampos kryčiai tinkluose būna, kad jų išvengtų įmonės investuoja į tam tikrą įrangą, kuri apsaugo įrangą nuo įtampos svyravimų. Todėl šis interesas turėtų būti abipusis – ir mūsų, ir klientų.

Ar esate parengę skirstomojo tinklo optimizavimo planų, turint galvoje, viena vertus, kad jie buvo plėtojami pagal sovietinės sistemos poreikius, kita vertus, įvertinant dabartinę gyventojų vidinę ir išorinę migraciją, demografiją? Praėjusiais metais pradėjome diskusiją su VKEKK siekdami naujos tarifų skaičiavimų metodikos. Ji galėtų skatinti investuoti į optimalų skirstomųjų linijų tinklą. Manau, kad dėl to bus sutarta. Klausimas – kada: ar laukiant, kol dabar veikianti tinklų įranga nusidėvės, ar keičiant laipsniškai. Mums taip būtų patogiau ir nuosekliau planuojant investicijas. ES yra šalių, kur vartotojai sumoka 100% prisijungimo sąnaudų. Tokiu atveju, galima spėti, kad jie savo poreikius pasveria labai rimtai ir labai gerai skaičiuoja reikalingą galią. Mūsų atveju komercinis vartotojas moka 40% prisijungimo kainos, o 60% – įmonė (kitaip tariant – perkeliama visiems vartotojams).

Imkime kitą kraštutinumą: 60 trobų kaimas užkampyje, iš jų gyvenamos 4. Kaip apskaičiuoti, kokios galios linijų kaimui reikia tinklą renovuojant ar remontuojant po didesnės audros? Žinoma, kad dėl racionalumo tokiu atveju kyla abejonių. Tačiau socialinis veiksnys šiuo atveju yra svarbesnis. Šiuolaikinėje visuomenėje žmogui labai sunku gyventi be elektros energijos. Prieigą prie elektros energijos privalo turėti visi.

Energetikos ministras šią savaitę paskelbė planus papildomai išplatinti valstybės valdomų įmonių akcijų. Koks šio užmojo tikslas? Ar konkrečiai „Lesto“ patiria kapitalo trūkumų? Labai sunku atsakyti. Tai būtų akcininko sprendimas. Aš laukčiau mūsų akcininkės Finansų ministerijos komentaro tuo klausimu. „Lesto“ šiuo metu yra užsitikrinęs kasdienės veiklos finansavimą ir kol kas papildomų finansų poreikio nejaučiame.

Šis interviu publikuotas „Verslo žiniose“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 6

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19
Indonezija atšaukia palmių aliejaus eksporto draudimą

Nuo gegužės 23 d. Indonezija panaikins draudimą eksportuoti iš šalies palmių aliejų, praneša „Bloomberg“,...

Pramonė
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 4

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
M. Draghi vėlina Italijos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų datą

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo...

Pramonė
2022.05.19
Kremlius: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais 2

Aleksandras Novakas, Rusijos vicepremjeras, ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su...

Rinkos
2022.05.19
„Samsono“ pelnas pernai mažėjo 3,6 karto

Kauno mėsos perdirbimo bendrovė „Samsonas“ praėjusiais metais uždirbo 275.900 grynojo pelno – 3,6 karto...

Pramonė
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
Pagerėję „Ignitis grupės“ rezultatai leido dešimtadaliu didinti visų metų prognozę

AB „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai gerino savo veiklos rezultatus ir apie 10% padidino...

Rinkos
2022.05.19
„Achemos grupė“ pernai gavo 1,2 mlrd. Eur pajamų, uždirbo 100 mln. Eur pelno 1

Audituotais konsoliduotais duomenimis, koncerno „Achemos grupė“ valdoma įmonių grupė pernai gavo 1,2 mlrd.

Pramonė
2022.05.19
Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
2022.05.19
Viena didžiausių dviračių kompanijų pasaulyje pradeda statybas Kėdainiuose

Vienos didžiausių pasaulyje dviračių bendrovių Lietuvoje įsteigta UAB „Pon.Bike Lithuania“ dviračių gamyklos...

Pramonė
2022.05.19
Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Anykščiuose planuojamas vienas galingiausių šalies vėjo parkų Premium 25

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių – instaliuota galia sieks iki 250 MW.

Pramonė
2022.05.19
Dekarbonizuojant Klaipėdos uostą vizijos neužtenka, reikia verslo iniciatyvų Premium 2

Reaguodamas į ES nustatytą žaliąjį kursą, Klaipėdos uostas pristatė žaliąją uosto koncepciją. Ekspertai sako,...

Logistika
2022.05.19
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Konteinerių tinklo plėtra leis pasiekti stiklo pakuočių surinkimo tikslus Verslo tribūna

Nuo 2016 metų Lietuvoje vykdoma sparti stiklo rūšiavimo konteinerių tinklo plėtra, o iki 2023 m. rudens...

Pramonė
2022.05.19
Pasaulio bankas skiria dar 12 mlrd. USD kovai su pasauline maisto krize

Pasaulio bankas trečiadienį paskelbė skiriantis papildomą 12 mlrd. USD finansavimą projektams, kuriais...

Pramonė
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku