Vien „Litexpo“ Lietuvai nebeužtenka

Publikuota: 2014-01-15
Atnaujinta 2015-06-01 13:13
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Lietuva pritrauktų daugiau tarptautinių konferencijų, jeigu visos su šia veikla susijusios organizacijos pasižiūrėtų į tai kaip į bendrą verslo projektą. Vienas iš didžiausių Lietuvos trūkumų – susisiekimas, o išskirtinį pranašumą sostinei suteiktų konferencijų centras senųjų Vilniaus sporto rūmų vietoje. Pranašumas galėtų būti ir planuojami kongresų rūmai Kaune.

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, teigia, jog pirmininkavimą Lietuva išnaudojo su kaupu.„Svečiai išvyko patenkinti. Tų mitų realybėje tebėra daug – dar ir šiandien ne vienas atvyksta su išankstiniu nusistatymu, jog atsidurs suvargusioje postsovietinėje šalyje, tačiau realybėje pamato ir puikų aptarnavimą, ir įspūdingą architektūrą, ir modernius viešbučius, – kalba p. Šiškauskienė.– Tad egzaminą išlaikėme, parodėme Lietuvos galimybes, belieka dabar sugebėti vienokia ar kitokia forma prisivilioti čia apsilankiusius sugrįžti atgal. Nepagailėti lėšų tolimesniam šalies įvaizdžio gerinimui“.Pasak asociacijos prezidentės, sėkmingesniam konferencijų verslo vystymui trūksta ne tik Lietuvos žinomumo, bet ir didžiulio konferencijų centro sostinės centrinėje dalyje.„Vilniaus koncertų ir sporto rūmų projekto atgaivinimas ir jų transformacija į kongresų rūmus būtų atgaiva verslui. Šalia miesto centras, netoli esantys dideli, tarptautiniams tinklams priklausantys viešbučiai sukurtų puikią sinergiją. Nors „Litexpo“ yra atnaujinti, juos puikiai galima adaptuoti įvairiausiems renginiams, tačiau jų dislokacija vis tik kartais tampa nemažu minusu. Vien „Litexpo“ neužtenka Lietuvai“, – kalba p. Šiškauskienė.Ponia Šiškauskienė prieduria, jog konferencijų verslas naudą atneša ne tik viešbučiams, konferencijų centrams, kurie kaip skaičiuojama atsiriekia 40% bendros sąmatos. Likusi pyrago dalis atitenka susietiems sektoriams – restoranams, transportui, maisto tiekėjams, suvenyrų prekiautojams, smulkiajam verslui ir t.t.Jolanta Beniulienė, VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė pritaria, jog konferencijų verslas susideda ne vien iš modernaus kongresų centro. Svarbus yra šalies pasiekiamumas, konferencijų salių chrakteristikos bei jų geografinė vieta mieste – idealu, jei yra galimybė pėsčiomis per 10–20 minučių pasiekti miesto centrą, senamiestį.

Susijusios PDF bylos
Parsisiųskite

Laiku įšoko į traukinį

Lietuva dėl tarptautinių konferencijų bei verslo renginių vietos konkuruoja su Latvija, Estija, Lenkija.„Kiekviena šalis turi savo privalumų ir trūkumų. Mes ilgą laiką negalėjome pasigirti skrydžių gausa – tai vienas didžiausių mūsų minusų. Dabar situacija kiek geresnė, – kalba p. Beniulienė. – Estai stipresni, nes ne vienus metus jau kryptingai dirba ta linkme, gerokai daugiau skiria šalies rinkodarai. Latviai konkurencingesni dėl pasiekiamumo“.Pasak p. Beniulienės, nemenku pranašumu Lietuvai tapo jau antrą kartą šiemet rengiama tarptautinė konferencijų verslo paroda-kontaktų mugė „Convene“.„Apsisprendę organizuoti šį renginį regione įgijome didžiulį kunkurencinį pranašumą, nes tokios kontaktų mugės iki šiol nebuvo Baltijos jūros šalių regione, – teigia ji. – Tokie renginiai vyksta didžiuosiuose Europos miestuose, kuriuose mes taip pat dalyvaujame, tačiau čia paskęstame milžiniškoje dalyvių masėje“.Tuo tarpu Lietuva, organizuodama tokį renginį pati, fokusuoja potencialių klientų dėmesį į mūsų regioną ir visų pirma į Lietuvą.„Regioninė koncepcija mums padeda tapti matomiems visų pirma patiems. Tuo pačiu ir latvius bei estus priverčiame atvažiuoti pas mus. Organizuodami pirmąjį „Convene“, rinkodaros prasme pasiekėme milžinišką matomumą Europos verslo konferencijų segmente. Nors tikruosius rezultatus matysime ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau ir dabar tai tūkstančiai asmeninių verslo kontaktų ir jau dabar nešamas pelnas – per anuos metus ne vienas Vilniaus viešbutis dėka šio renginio gavo ne po vieną užsakymą“, – teigiamus rezultatus apibendrina p. Beniulienė.Beje, kaimyninės šalys labai norėjo, jog šis renginys rotuotų ir kasmet vyktų vis kitoje šalyje.„Tačiau ši idėja mūsų nuosavybė ir kiek pajėgsime išlaikyti, stengsimės renginį organizuoti Vilniuje. Jo dėka, tapome labiau matomi tiksliniam segmentui, be to, gerėja mūsų šalies pasiekiamumas, tad tas skirtumas tarp mūsų ir latvių po truputį tirpsta, dabar svarbu tik iš rankų nepaleisti sėkmės“, – sako p. Beniulienė.Pernai „Convene“ skaičiavo 58 parodos dalyvius, šiemet jų – 70. Potencialių užsienio klientų, įmonių ieškančių regione vietų, kur surengti savo renginį pernai vykusioje parodoje buvo 115, šiemet jų jau užsiregistravo apie 150–160. Tarp dalyvių šiemet yra ir naujų valstybių – Švedija ir Baltarusija. Pernai vietų savo renginiams ieškojo tokios kompanijos kaip „Microsoft“ ar „Shell“, šiemet žvalgysis „Tetra Pak“, „Siemens Energy“, „American Express“ ir t.t.

Renginių daugiau

Lyginant Baltijos valstybes pagal didžiausias turimas konferencijų sales, pasak p. Beniulienės, matyti, kad kaimynai neturi tokio didelio komplekso kaip Lietuvos „Litexpo“.„Jei pastarasis būtų centrinėje miesto dalyje, turėtume neabejotiną pranašumą. Estai ir latviai gali pasiūlyti didesnių viešbučių, kurie yra centre, salių. Didesniems renginiams kaimynai panaudoja arenas, koncertų sales. Ir mes, be „Litexpo“, dar turime modernias arenas visuose didžiuosiuose miestuose“, – pabrėžia p. Beniulienė.Mindaugas Rutkauskas, parodų ir kongresų centro „Litexpo“ direktorius, pritaria, kad Lietuva, palyginti su Latvija ir Estija, konferencijų, kongresų, kitų tarptautinių renginių atžvilgiu yra tikrai konkurencinga.„Tačiau Rygos kur kas geresnis susisiekimas su kitais Europos miestais, todėl dalis renginių, kuriuos galėtume prisivilioti į Lietuvą, būna Latvijoje. Renginių organizatoriai, matydami, kad daugelis delegatų turės naudotis pigių avialinijų paslaugomis ar skristi su keliais persėdimais, apsisprendžia kaimynų naudai. Estų koziris – aktyvumas, tiek atskirų miestų turizmo centrai ir greta jų veikiantys konferencijų biurai, tiek nacionalinis konferencijų biuras nuolat siekia prisitraukti renginių į Estiją. O Lietuva nacionalinio konferencijų biuro neturi. Vilniaus konferencijų biuras, be abejo, pristato visą Lietuvą, tačiau prioritetas išlieka sostinė“, – kalba p. Rutkauskas.2013 m. „Litexpo“ vyko 169 renginiai (2012 m. – 131) – konferencijos, kongresai, suvažiavimai ar didelio masto susitikimai. Iš jų 11 buvo pirmininkavimo ES Tarybai renginiai.„Praėję metai mums buvo ypatingi, nes turėjome progą pasauliui, visų pirma ES, parodyti ir įrodyti, kad Lietuva yra puiki šalis, tinkama vieta rengti tarptautinius renginius, kongresus, valstybinės reikšmės susitikimus ir pan. Turime tam pritaikytų erdvių, galime lanksčiai prisitaikyti prie organizatorių reikalavimų, – kalba p. Rutkauskas. – Pavyzdžiui, per Europos mokslo tyrimų ir inovacijų ICT 2013 m. renginį „Litexpo“ teritorijoje buvo pastatyti 5 milžiniški paviljonai, kuriuose tilpo ne viena dešimtis inovacijų, technologijų eksponuotojų ir tūkstančiai lankytojų. Kitos erdvės taip pat neatpažįstamai buvo pakeistos, įrengtos, pritaikytos renginiui.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kaunas taip pat turi planų

Kauno ateities vizija – nauji kongresų ir konferencijų rūmai. Andrius Kupčinskas, Kauno miesto meras, nesenai interviu VŽ teigė, kad tokie rūmai Kaunui reikalingi, nes mieste nėra 1.600 ir 800 vietų salių aukšto lygio renginiams, Kauno filharmonija jau per maža, čia trūksta automobilių statymo vietų.„Kauno kongresų rūmų projektas turėtų būti plėtojamas viešosios ir privačios partnerystės pagrindu. Dabar baigiamas rengti Kauno kongresų rūmų detalusis planas ir šiemet šis projektas galėtų būti pristatytas Kanų nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM. Siekis būtų tokius rūmus Kaune pastatyti iki 2018 m., kai Lietuva vasario 16 d. minės Valstybės šimtmetį“, – ambicingus planus dėsto p. Kupčinskas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku