Euras 2015–2022 m. leistų sutaupyti Lietuvai iki 3,9 mlrd. Lt palūkanų

Publikuota: 2014-01-13
Atnaujinta 2015-06-01 11:56
svg svg
Nuotrauka: Vitalijs Stipnieks/Dienas Bizness
„Verslo žinios“

Įsivedus eurą Lietuvos verslas, gyventojai ir valstybė 2015–2020 m. sutaupytų iki 3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB).

Tokias prielaidas centrinis bankas pateikia remdamasis naujausia Latvijos patirtimi, kuri šiemet įsivedusi eurą už skolą moka iki 1 procentinio punkto mažiau nei Lietuva šiandien. Finansų rinkos dalyviai įvertino euro įvedimą Latvijoje ir dabar šiai šaliai pasiryžę skolinti už istoriškai mažiausią kainą. Lietuva gi vertinama kaip rizikingesnė kaimynė ir jai nustatomos didesnės palūkanos, nors dar neseniai vertinimai buvo priešingi."Akivaizdu, kad kaimynai jau ilgokai gauna naudą iš euro įvedimo - rinkos dalyvių vertinimai sudaro prielaidas tarptautinėse rinkose pasiskolinti pigiau. Nors abiejų šalių ekonominiai rodikliai panašūs, tačiau Latvijos skolos vertybinių popierių eurais palūkanos jau nuo 2012 m. mažesnės nei Lietuvos", - sako Sigitas Šiaudinis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiasis ekonomistas.Lietuvos euroobligacijų palūkanos yra maždaug 0,8 procentinio punkto didesnės nei Latvijos, nors dar 2011 m. tendencija buvo priešinga.2018 m. išperkamų Lietuvos euroobligacijų palūkanos praėjusios savaitės pabaigoje siekė 2,08%, o atitinkamų Latvijos skolos vertybinių popierių buvo 1,32%,  t. y. 0,76 procentinio punkto mažesnės.Lietuvos banko kiekybinis euro įvedimo poveikio tyrimas parodė, kad maždaug tiek, kiek dabar skiriasi Lietuvos ir Latvijos euroobligacijų palūkanos, euro įvedimo metais sumažėtų vidutinės palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius - iš viso 0,80 procentinio punkto. Gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų 0,49-0,56 procentinio punkto mažesnė, nei neįvedus euro.Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015-2022 m.) leistų sutaupyti iki 3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis (iki 2,3 mlrd. Lt), kitą dalį (iki 1,6 mlrd. Lt) dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.Pasak jo, tokiems vertinimams įtakos turi ir tai, kad kaimyninė šalis dar 2012 m. apsisprendė dėl euro, vykdė įvedimo kriterijus ir galiausiai eurą įsivedė.Lietuvos ir Latvijos 2018 m. išperkamų euroobligacijų palūkanos.Kitas šalies kredito rizikos rodiklis - kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksas (CDS) - rodo, kad finansų rinkos Lietuvą vertina kaip rizikingiausią iš Baltijos šalių. Lietuvos CDS praėjusią savaitę siekė 119,86, Latvijos - 114,01, Estijos - 62,34 (didesnis rodiklis rodo didesnę riziką).

Suskaičiavo, kiek permokėjome per krizę

VŽ jau rašė, kad jei Lietuva būtų įsivedusi eurą dar 2007 m., tai dėl mažesnių palūkanų būtų sutaupiusi nuo 6,2 iki 7,8 mlrd. Lt. Tai atskleidė, 2013 m. rudenį  LB atliktas tyrimas dėl euro įsivedimo privalumų ir sąnaudų.Tad skelbtas tyrimas parodė, kad namų ūkiai ir verslas dėl mažesnių palūkanų 2007-2012 m. būtų sutaupę 2,1-2,9 mlrd. Lt, o vyriausybei aptarnauti skolą būtų atsiėję 4,1–4,9 mlrd. Lt mažiau.VŽ primena, kad 2006 m. socialdemokratų vadovaujama Lietuvos vyriausybė buvo padavusi prašymą įsivesti eurą nuo 2007 m. Tačiau dėl per didelės nei reikalaujama infliacijos, kurią iššaukė stipriai padidintos įvairios socialinės išmokos, nebuvo leista įsivesti euro.Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas, tada sakė, kad Lietuva lyginta su panašią ūkio struktūrą turinčia Slovakija, kuri tuo metu jau turėjo eurą.„Būdama euro zonos nare per 2008–2009 m. krizę Slovakija nepatyrė valiutų šokų“, – sakė p.Vasiliauskas. Jo teigimu, tai sąlygojo gerokai mažesnes palūkanų normas nei Lietuvoje.VŽ primena, kad, pavyzdžiui, gyventojų būsto paskolų palūkanos litais 2009–2010 m. dėl lito devalvavimo spekuliacijų buvo perkopusios 10%, kai paskolas paėmę eurais tuo metu mokėjo apie 3% metinių palūkanų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku