Savivaldybė pasiekė vidutinio atlyginimo tikslą

Publikuota: 2014-01-12
Atnaujinta 2015-06-01 13:03
svg svg
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus
„Verslo žinios“

Artūro Zuoko, Vilniaus mero, iniciatyva iš įmonių, laimėjusių sostinėje skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus, reikalauti, kad jų darbuotojai uždirbtų vidutinę algą, regis, įgijo kūną. Vis dėlto savivaldybei teko atsižvelgti į viešųjų pirkimų specialistų pastabas ir šiek tiek nuleisti reikalavimų kartelę.

Laimėjusias viešųjų pirkimų konkursus įmones sostinės savivaldybė įpareigoja darbuotojams, dirbsiantiems su projektu, mokėti atlyginimus, ne mažesnius nei 90% veiklos srities vidutinio atlyginimo Vilniuje. VŽ primena, kad kalbėti apie tai, kad Vilniuje viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančios įmonės turėtų mokėti darbuotojams ne mažesnį nei Statistikos departamento apskaičiuotas vidutinis veiklos srities atlyginimas sostinėje, pradėta prieš dvejus metus. Tąsyk p. Zuokas siūlė šią nuostatą įtraukti į Viešųjų pirkimų taisykles, tačiau Ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų buvo įspėtas, kad nauja tvarka prieštarautų Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktams.Tos pačios nuomonės buvo ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Anot prieštaravimą pareiškusių valstybės institucijų, tokia sąlyga, numatyta Viešųjų pirkimų taisyklėse, apribotų smulkių ir vidutinių įmonių galimybes dalyvauti konkurse, be to, darbuotojams mokama minimalioji alga nėra įstatymų pažeidimas. Visgi Vilniaus savivaldybėje viešųjų pirkimų konkursai jau trečius metus vyksta juos laimėjusioms įmonėms įsipareigojant darbuotojams mokėti ne mažiau nei 90% vidutinio veiklos srities atlyginimo sostinėje. Papildomą nuostatą savivaldybė įtraukė ne į skelbiamų Viešųjų pirkimų konkursų taisykles, o į sutarties projektą. Tiesa, sutartyje numatytas atlyginimas mokamas tik tiems darbuotojams, kurie su projektu dirba tiesiogiai.„Reguliariai apklausiame tiekėjus prašydami pateikti duomenis apie mokamų atlyginimų dydį darbuotojams, vykdantiems sutartį su savivaldybe. Nesame gavę duomenų, kad tiekėjai sutartyje numatytų reikalavimų nevykdytų“, – informuoja Giedrius Krasauskas, Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas. Pasirašydamos sutartis įmonės savivaldybei pateikia duomenis apie darbuotojų, vykdančių susitarimą, atlyginimus. Tuo atveju, jeigu sostinės valdžiai kiltų abejonių, ar įmonė elgiasi taip, kaip įpareigota, savivaldybė turi teisę prašyti informacijos apie tiekėjo darbuotojams mokamus atlyginimus iš oficialių institucijų.Nuo 2011 m. rugsėjo, kai savivaldybė įtraukė papildomą įpareigojimą laimėtojams į viešųjų pirkimų konkurso sutarties projektą, Vilnius pasirašė 600 sutarčių su įvairiais paslaugų teikėjais ir produktų tiekėjais. Pasak p. Krasausko, problemos, kad smulkios ir vidutinės įmonės tokiuose konkursuose dalyvauti negalės, nėra, mat įvairiose veiklos srityse darbo užmokestis yra skirtingas, atitinkamai skiriasi ir reikalavimo dydžiai. Užsienio įmonės, panorusios dalyvauti skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose, taip pat neturėtų likti nuskriaustos.„Lietuvos rinka, kurioje atliekami viešieji pirkimai, tarptautiniu mastu yra gana maža, tad deramo užsienio tiekėjų dėmesio retai sulaukiame. Bet jei užsienio tiekėjas dalyvauja tokiuose pirkimuose, reikalavimas dėl darbo užmokesčio nėra kvestionuojamas, kadangi šiuo atžvilgiu Lietuvoje darbo užmokestis yra gana žemas“, – aiškina p. Krasauskas.

Konkurencijos neriboja

Aušra Pocienė, VPT atstovė žiniasklaidai, sako, kad, tarnybos nuomone, reikalavimai viešąjį pirkimą laimėjusiai įmonei mokėti nurodyto dydžio algą darbuotojui sveikai konkurencijai kenktų tik tuomet, jei tokia nuostata būtų įrašyta į konkurse skelbiamus kvalifikacinius reikalavimus įmonei. „Jei toks reikalavimas būtų taikomas visoms įmonėms, tai ribotų konkurenciją. Tačiau Vilniaus savivaldybė, matyt, atsižvelgusi į jai išsakytas pastabas, tokį reikalavimą perkėlė į sutarties projektą. Tai leidžia verslui, norinčiam dalyvauti viešajame pirkime, iš anksto numatyti galimas išlaidas ir apskaičiuoti, kokia bus konkursinio pasiūlymo sąmata“, – sako VPT specialistė.Anot jos, problemų kiltų tik tuo atveju, jeigu paskelbtame konkurse norėtų dalyvauti įmonė iš kitos valstybės, kur minimaliojo darbo užmokesčio norma mažesnė – tai užkrautų bendrovei papildomą ekonominę naštą.

Pablogintų padėtį

Panašią idėją yra svarsčiusi ir Kauno miesto savivaldybė. Visgi, užuot nurodžiusi viešųjų pirkimų konkursų sutarčių projektuose, kokius atlyginimus jos turėtų mokėti darbuotojams, Kauno savivaldybė gavo teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas. Toks sprendimas Kaunui leis vykdyti konkursus ir sudaryti sutartis reikalingoms prekėms, darbams ir paslaugoms ne tik savivaldybės administracijos reikmėms, bet ir jai pavaldžių įmonių ir įstaigų poreikiams tenkinti.Raimondas Mačikėnas, Kauno miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijos skyriaus vedėjas, aiškina, kad tokia galimybė leis sutaupyti ir laiko, ir lėšų.„Buvo minčių sekti Vilniaus pavyzdžiu, bet kontroliuoti, ar įmonės tikrai darys taip, kaip pasižada, sunku. Be to, po sporto rūmų statybos neturėjome rimtesnių viešųjų pirkimų. Popierius, kanceliarinės prekės, spausdintuvų dažai – beveik visi mūsų viešieji pirkimai“, – nurodo p. Mačikėnas. Jo nuomone, reikalavimas iš įmonių mokėti darbuotojams ne mažesnį nei nurodyta ar didesnį atlygį, didina konkursinių pasiūlymų kainas, o tai miestui nėra naudinga.„Jeigu konkursuose turėtume procentiškai reikšmingą Kaune registruotų įmonių skaičių, prasmės įtraukti į sąlygas tokį reikalavimą gal ir būtų. Dabar iš to, kad iš kokio Vilniaus atvažiavusi įmonė laimės konkursą, mums naudos mažai, o mokėti vis tiek reikės. Šiandien dažnai prašome mažos kainos ir nesukame sau galvos, jeigu įmonė darbuotojams moka minimalųjį atlyginimą“, – teigia Kauno savivaldybės atstovas. Anot jo, netgi reikalavimas mokėti ne mažiau nei 90% veiklos srities nurodytame mieste atlyginimo vidurkio nesuteikia darbuotojams daug naudos, esą dažniausiai deklaruojamas atlyginimas vis tiek yra minimalus. Visgi minčių apie panašią nuostatą Kaune skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose laikinosios sostinės savivaldybė neatsisako, tačiau sprendimui priimti reikia palankesnio laiko.„Kaunas monopolio neturi, įmonės ateina iš Vilniaus, kur kainos ir taip labai aukštos. Jeigu paskelbtume tokį reikalavimą, mums tiesiog pabrangtų projektai, o Kaune veikiančių įmonių būklę tik dar labiau pablogintume“, – įsitikinęs p. Mačikėnas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Orientuotis į stipresnius

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) direktorius, pažymi, kad Viešųjų pirkimų konkursų taisyklėse nurodomus kvalifikacinius reikalavimus konkurso skelbėjams neretai gana sunku įvertinti, mat nėra aišku, kurie iš jų svarbesni nei kiti.„Geriausias ekonominis rodiklis – jeigu įmonė sugeba samdyti darbuotojus ir mokėti jiems ne mažesnį ar netgi didesnį atlyginimą nei vidurkis veiklos šakoje. Jeigu įmonė sugeba mokėti tik minimalųjį atlyginimą, ji balansuoja ant išgyvenimo slenksčio, tad atlyginimų vidurkis apie įmonę, bent jau man, labai daug ką pasako“, – tvirtina pašnekovas.Vis dėlto, LVDK nuomone, Vilniaus savivaldybė, rinkdama laimėtojus, turėtų įvertinti įmonių gebėjimą mokėti ne mažesnes nei šakos vidurkis algas darbuotojams dar iki dalyvavimo konkurse ar jo laimėjimo. „Priešingu atveju yra taip, kad įmonė laimi konkursą ir iš konkurso lėšų pasididina atlyginimus, pagerina įmonės ekonominius rodiklius. Reikėtų daryti atvirkščiai ir orientuotis į įmones, kurios reikiamo dydžio atlyginimus mokėjo dar iki konkurso. Juk jeigu įmonė negalėjo iki jo mokėti tokių algų, tai ir po konkurso, matyt, nesugebės tokių mokėti“, – stebisi p. Arlauskas.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku