Kakava brangsta ir dar brangs

Kakavos pupelės, pernai investuotojams sukrovusios maždaug 18% pelną, kaip gera investicinė idėja gali išlikti ir šiais metais. To priežastis paklausos nepatenkinanti pasiūla, politinė rizika pupeles tiekiančiose šalyse ir senkančios žaliavos atsargos.
Kakavos pupelių kaina Londono Nyse Liffe biržoje 2013 m. pakilo 18% dar metų pradžioje tona šios konditerinės žaliavos kainavo 1.451 GBP, o pabaigoje jau 1.680 GBP. Tai reiškia, kad kilogramas kakavos biržoje per metus pabrango maždaug nuo 6 iki 7 Lt.Kakava yra išgaunama iš apdirbtų ir išdžiovintų kakavmedžio sėklų, kitaip dar vadinamų tiesiog kakavos pupelėmis. Ši žaliava naudojama šokolado, kakavos gėrimų ir saldainių gamyboje. Tarptautinės kakavos organizacijos (TKO) pernai lapkritį paskelbtais duomenimis (naujesnių kol kas nėra), kakavos žaliavos deficitas (skirtumas tarp pasiūlos ir paklausos) pasaulyje 2013 m. sudarė 160.000 tonų, tai yra apie 4% prognozuojamo derliaus. Palyginti: pagal ankstesnę prognozę deficitas yra tris kartus mažesnis. TKO prognozėmis, kakavos pupelių derlius 2013 m. ketvirtį, pasibaigus lapkričiui, per metus sumenko 3,7%, o kakavos gamyba (pupelių malimas) išaugo 2,4%.TKO perspėja, kad pasaulinė kakavos paklausa pasiūlą gali viršyti bent iki 2018 m. Pagal nusistovėjusią praktiką, kakavos žaliavos pasiūla vadinama kaip apdirbti skirtas kakavos pupelių derlius, atvežtas į eksportuojančių valstybių uostus. O paklausa rinkoje įvardijama kaip kakavos pupelių sumalimo tempas, kuris iš dalies atspindi galutinių vartotojų polinkį pirkti iš kakavos pagamintus produktus.
Priežastys
Specialistai įvardija bent kelias kakavos pupelių deficito rinkoje ir brangimo priežastis. 40% pasaulio kakavos derliaus užauginama ir apdirbama Vakarų Afrikos valstybėje Dramblio Kaulo Krante (DKK). Tačiau valstybė nepasižymi politiniu stabilumu: šalyje nuo 2002 iki 2011 m. vyko civilinis karas, o šiuo metu šalies valdžia siekia suvaldyti padėtį, spartindama privatizavimo procesą, kad galėtų sumažinti turimas skolas, kakavos rinkos apžvalgoje rašo Estijos banko LHV analitikai.Pasak jų, antra pagal dydį kakavos pupelių tiekėja yra Gana, joje kakavos užauginama tris kartus mažiau negu DKK. Tačiau kakavos medžių plantacijos šioje šalyje yra pasenusios ir medžiai nebesukrauna tokių didelių derlių, kaip anksčiau. Be to, nors dėl ligų ir kenkėjų nukenčia 40% viso kakavos pupelių derliaus, Ganos vyriausybė perpus sumažino subsidijas pesticidams.Maža to, prie kakavos brangimo prisideda ir senkančios kakavos pupelių atsargos Niujorko ir Londono biržų sertifikuotose saugyklose. Pvz., Niujorko saugyklose šios atsargos 2013 m. lapkritį sudarė 200.000 tonų, kai gegužę sudarė daugiau nei 300.000 tonų.Dar viena ilgalaikė kakavos pupelių priežastis yra ta, kad susidomėjimas iš kakavos gaminamais produktais vis labiau auga Azijoje. Tiesa, didžiausia dalis kakavos vis dar suvartojama Europoje ir JAV. Šiuo metu Niujorko ICE biržoje kakavos ateities sandorio kaina yra apie 2.665 USD už toną. Naujienų agentūros Bloomberg gruodį atlikta 14-os investuotojų apklausa parodė, kad šios žaliavos kaina iki 2014 m. pabaigos turėtų pakilti apie 20%, arba iki 3.200 USD už toną.Straipsnis publikuotas dienraštyje Verslo žinios.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti