Valstybės įmonės pelningos, bet dividendų ir mokesčių sumoka per mažai

Publikuota: 2014-01-11
Atnaujinta 2015-06-01 12:56
Dalius Misiūnas, AB „Lietuvos Energija“ generalinis direktorius ir Stasys Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius.
Dalius Misiūnas, AB „Lietuvos Energija“ generalinis direktorius ir Stasys Dailydka, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Valstybės valdomos įmonės turėtų pasekti kitų šalių pavyzdžiu, kur tokių bendrovių svarba formuojant valstybės finansus per pastarąjį penkmetį pasaulyje pastebimai augo.

VVĮ portfelio grynasis pelnas per devynis 2013 m. mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 25,1%, iki 451,4 mln. Lt, o portfelio nuosavo kapitalo grąža, 2012 m. pabaigoje buvusi 2,4%, šiemet rugsėjo pabaigoje ūgtelėjo iki 2,8%. Tokie duomenys pateikiami Valdymo koordinavimo centro parengtoje VVĮ ataskaitoje.Tokius rezultatus iš esmės lėmė energetikos sektoriaus rezultatai.„Deja, neaišku, ar didelį kapitalą valdančių energetikos įmonių pajamų ir pelno šuolis buvo vienkartinis reiškinys. Miškų urėdijų rezultatai taip pat gerėjo, tačiau tai lėmė priežastys, nesusijusios su veiklos efektyvumu, o tiesiog 7,2% padidėjusios pardavimo pajamos ir išaugusi medienos kaina“, – teigia Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis analitikas.Jekaterina Rojaka, DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, sako, kad VVĮ yra užprogramuotos dirbti pelningai, nes didžioji jų dalis yra monopolijos.„Šių metų mažėjantis pelningumas transporto sektoriuje nestebina – sumažėjęs prekių iš Baltarusijos ir Rusijos srautas išryškėjo jau vasarą, todėl ir portfelio nuosavo kapitalo grąža, palyginti su pirmu pusmečio rezultatu, smuko nuo 3% iki 2,8%“, – atkreipia dėmesį p. Rojaka.Ponas Mačiulis tvirtina, kad analizuojant įmonių, kurios nepriklauso energetikos, susisiekimo ir miškininkystės sektoriams, rodiklius matyti gana prasti rezultatai. 2012 m. šių įmonių nuosavo kapitalo grąža buvo neigiama (-0,2%), o per 2013 m. tris ketvirčius dar pablogėjo iki -0,8%.„Kitaip sakant, nors matome bendrą visų VVĮ pelno ir nuosavo kapitalo grąžos augimą, jį lėmė tik kelių didesnių įmonių geresni rezultatai, o kitų daugiau nei 130 VVĮ rezultatų efektyvumo ir su žiburiu nerasi“, – sakė p. Mačiulis.

Požiūriai išsiskyrė

Pastaraisiais metais mažėja VVĮ mokami dividendai į biudžetą. Dalis ekonomistų, įskaitant p. Mačiulį, mano, kad dividendus galima pagausinti, į strateginius projektus nukreipiant gerokai atpigusias skolintas lėšas, o perteklinį nuosavą VVĮ kapitalą paversti dividendais, kurie galėtų papildyti deficitinį šalies biudžetą, gautas lėšas nukreipiant kitoms reikmėms, pavyzdžiui, per krizę nurėžtoms pensijoms kompensuoti.Martynas Armonaitis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius, su tokiu požiūriu nesutinka.Jis akcentuoja, kad Klaipėdos uosto infrastruktūra – įplaukos kanalas, krantinės – yra labai lėtai įmonei atsiperkantis turtas, kurio jis priskaičiuoja už 1,4 mlrd. Lt. Todėl ir skolintis bendrovė negali taip smarkiai, kaip kitų sektorių įmonės, nors per keletą metų uostas planuoja pasiskolinti 400–500 mln. Lt. Bendrovės skolos ir akcinio kapitalo santykis šiandien sudaro 6,5%, kai privataus verslo šalyje vidurkis siekia apie 75%.

Pildo šalių biudžetus

Ponia Rojaka atkreipia dėmesį, kad VVĮ įmonių svarba per pastarąjį penkmetį pasaulyje iš tiesų augo, didėjo ir jų įtaka šalių biudžetams. Stiprėjant šalių ekonomikai, natūralu, kad VVĮ turėtų mokėti prisidėti prie valstybės biudžeto formavimo. Tai skatina ir jų veiklos efektyvumą. Žinoma, siekiant užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą ir konkurencingumą, svarbu investuoti. Tačiau lėšos turėtų būti skiriamos konkretiems projektams, o ne paliekamos įmonėms. Tačiau, jos nuomone, tokia „finansų inžinerija“, kai valstybės išlaidos didinamos iš dividendų, kad ir toms pensijoms kompensuoti, o tai daroma skolinantis ir taip didinama valdžios sektoriaus skola, yra tik problemos maskavimas.Ponas Mačiulis akcentuoja, kad pagrindinis VVĮ tikslas nėra užsiimti verslu, nuolat investuoti ir plėstis – jos turi arba teikti visuomenei kokybiškas paslaugas, kurių negali užtikrinti privatus sektorius, arba plėtoti strateginius valstybės projektus.„Vienintelė kita jų užduotis turi būti už naudojamą valstybės kapitalą mokėti adekvačią grąžą – dividendus. Išimtys ir lengvatos, leidžiančios įmonėms neužsibrėžti ir nevykdyti konkrečių finansinių tikslų, yra palanki terpė klestėti neefektyviai, o gal net ir korumpuotai veiklai“, – pabrėžia „Swedbank“ ekonomistas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

VVĮ nedžiugina

VVĮ dividendams pasiekus pakilimą 2012 m. (513 mln. Lt), jau kelinti metai iš eilės Finansų ministerija planuoja kur kas kuklesnes sumas. Dividendų iš valstybės valdomų įmonių (VVĮ) per š. m. 9 mėnesius surinkta 20% mažiau nei planuota ir tik pusė visų metų plano. Buvo planuojama gauti 212 mln. Lt, tačiau per 9 mėnesius iš jų į valstybės biudžetą įplaukė tik 99,2 mln. Lt. Šiemet iš valstybės įmonių Seime priimtame 2014 m. biudžete iš VVĮ kitąmet planuojama gauti tik 130 mln. Lt.VVĮ sumokami mokesčiai taip pat nedžiugina. Daugiausia darbuotojų viešajame sektoriuje turinti VVĮ – AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) – nepatenka net į didžiausių mokesčių mokėtojų šimtuką, o, pavyzdžiui, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ar valstybės valdomų kelių priežiūros įmonių apskritai nematyti Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytame didžiausių mokesčių mokėtojų penkišimtuke. Į daugiausia mokesčių š. m. sausį–rugsėjį sumokėjusių bendrovių dvidešimtuką pateko tik AB „Lietuvos energijos gamyba“, AB LESTO ir AB „Klaipėdos nafta“, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).Daugiausia mokesčių šalyje sumoka Lenkijos kapitalo naftos produktų gamybos ir prekybos AB „Orlen Lietuva“ (per š. m. 9 mėn. sumokėta 1,05 mlrd. Lt mokesčių), JAV kapitalo tabako UAB „Philip Morris Baltic“ (417 mln. Lt) ir alkoholinių gėrimų prekybos UAB „Mineraliniai vandenys“ (356 mln. Lt). Aukštas vietas lemia sumokėti dideli akcizo ir PVM mokesčiai už degalus, tabaką ir alkoholį.Straipsnis publikuotas „VŽ Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku