Restoranų ir kavinių žemėlapis pildosi

Be sportbačių
Gruodžio viduryje Vilniaus gatvėje pradėjo veikti restoranas-baras „Vanille Lounge“.
Paprašytas apibūdinti, į kokius klientus orientuojasi, restorano įkūrėjas ir virtuvės vadovas Liutauras Markevičius pabrėžia, kad pirmiausia orientuojasi į kokybiškus produktus.
„Restoraną kuria architektūra ir interjeras, porcelianas ir įrankiai, žmonės, net ir mada, tačiau svarbiausias dalykas – virtuvė. Visur reikia kokybės, ir renkantis kompaniją“, – aiškina jis. Pasak p. Markevičiaus, vakarais bene 80% lankytojų sudaro moterys, jos ateina pasipuošusios, „ne kaip į gatvę“ ir formuoja vakarinį „Vanille Lounge“ įvaizdį. Nors kūrybinis procesas tebevyksta, o valgiaraštis pildomas, panašu, kad „jauni žmonės su sportbačiais“ čia užeis rečiau.
Restorane ruošiami dienos pietūs, jų čia suguža aplinkinių biurų darbuotojai. Vakarais „Vanille Lounge“ atmosfera pasikeičia: muziką leidžia didžėjus, lankytojai dažniau renkasi užkandžius, kokteilius ar vyną. Pastarojo korta dar nėra gatava – restoranas ją pildo, ieško vynų įvairiomis kainomis. Yra ir namų vyno – makedoniško.
„Restoranas atitinka klasikinę „French bistro“ koncepciją: dirba nuo ryto, ruošia vėlyvuosius pusryčius, pietus, vakarienę, dirba ir vėlai vakare. Meniu priklausomai nuo dienos meto truputį kinta, bet yra patiekalų, kuriuos gali užsisakyti visą dieną“, – apibendrina p. Markevičius.
Paprastai kalbant, „Vanille Lounge“ koncepcija leidžia pavakarieniavus užsisėdėti – nebus nuobodu, nes keisis aplinka.

Pusryčiai su burbuliukais
Restorano vadovo žodžiais, dienos pietūs čia pasižymi ne puošybos elementais, o produktų natūralumu ir porcijų kiekiu. Keli pavyzdžiai: upėtakis su ryžiais ir šviežiomis daržovėmis, kiaulienos nugarinės kepsnys su bulvių koše ir burokėlių salotomis, troškinta ėriena su bulvių skiltelėmis. Kasdien pietums ruošiama įvairių salotų.
„Įmantrumu dienos pietų patiekalai nepasižymi, bet ruošiami iš kokybiškų ingredientų. Tarkime, šiandien pietums – befstrogenas iš brandintos jautienos išpjovos, aišku, kad toks patiekalas nekainuos 13 Lt“, – dėsto pašnekovas. Toks patiekalas kainuoja 21 Lt, dienos pietų kainos svyruoja nuo 13 iki 25 Lt, o skirtingų pasiūlymų būna 3–4. Antrųjų patiekalų kainos iš pagrindinio meniu svyruoja tarp 35–45 Lt, yra ir brangesnių mėsos patiekalų.
Anot p. Markevičiaus, restorane kruopščiai atrenkami ir gėrimai.
„Norėtume išmokyti žmones ragauti ir konjaką, ir šampaną, klasikinius kokteilius, nes vis dar nestinga aukštąsias mokyklas baigusių žmonių, kurie putojantį vyną vadina šampanu, – šypteli jis. – Klasikinius kokteilius Lietuvoje irgi retas ruošia, nes ingredientai brangūs. Taigi siekiame grįžti prie ištakų, suteikti restoranui tikrą klasiką.“
„Vanille Lounge“ ruošia išskirtinius savaitgalio pusryčius. Restoranas atidaromas 11 val., tačiau tradicijai valgyti pusryčius nusistovėjus gali būti atidaromas ir anksčiau – 8–9-ą.

„Turėsime kelis klasikinių kiaušinienių variantus, modernesnius, ne tokius riebius, angliškus pusryčius, kokių nors rytui tinkamų gėrimų, – vardija jis. – Tačiau ir dabar damos paprašo šeštadieniais rengti vadinamuosius „ladies' brunch“.
Paprašytas patikslinti, kaip toks „brunch“ atrodys, p. Markevičius šypsosi: „Prie vėlyvųjų pusryčių meniu siūlysime ir putojančių gėrimų už specialią kainą. Kitą šeštadienį bus galima degustuoti „Prosecco“, „Cava“ ir šampano. Manau, bus įdomu.“
Restorane pilstomas šampanas „Ayala“, jo taurė kainuoja apie 20 Lt. Buteliais siūloma apie 7 šampanų namų burbuliukų, tarp jų – „Christal“, „Krug“, „Taittinger“, „Bollinger“, „Moet“ šampanų, nors pastaruoju restorano vadovas nesižavi.
Šampanų sąrašo stipriai keisti neplanuojama, tačiau kitų rūšių gėrimų daugės.
„Ieškome ir originalių tekilų, ir rimto džino, ir viskio iš visų klasikinių ir naujų regionų“, – vardija pašnekovas.

Be cukraus
Kavinė „No Sugar“ įkurta A. Stulginskio gatvėje, ji matoma einant Gedimino prospektu.
„Akcentuojame gerą kavą, kaip produktą, o ne vietą, kur galima pasėdėti. Norime, kad lankytojai galėtų mėgautis ypač kokybišku gėrimu, užuot tiesiog įsisavinę reikiamą kofeino, užpilto pienu, kiekį“, – paprašytas trumpai apibūdinti kavinės koncepciją, aiškina Antanas Gumauskas, UAB „Gastronomai“, valdančios „No Sugar“ kavinę ir po ja įsikūrusį barą „One Two“, direktorius.
Anot jo, gera kava prasideda nuo geros žaliavos – tinkamai skrudintų pupelių. „No Sugar“ ją perka iš Estijos importuotojų, ambicingų kavos mėgėjų, galinčių užtikrinti stabilią kokybę. Kitas svarbus dalykas – gerai išmokytas personalas ir tinkami kavai ruošti skirti aparatai.
„No Sugar“ ruošia Etiopijos ir Kolumbijos pupelių kavą. Pirmąją pasirinko todėl, kad tokia kava mažiausiai įprasta lietuviškam skoniui, ji labai aromatinga, vaisinė, turi citrusų rūgštelės.

„No Sugar“ veikia du barai: espreso ir „brew“, užpilamos kavos baras. Šiame kava ruošiama dviem būdais: specialiu „V6“ indu ir „Aeropress“ kavinuku su stūmokliu. Prie abiejų barų stovi skirtingai kalibruoti malūnėliai, mat espreso ir užpilamai reikia skirtingo stambumo (ir skirtingai skrudintos) kavos. Taigi tos pačios rūšies kavos p. Gumauskas siūlo paragauti paruoštos skirtingais būdais, arba palyginti vienu būdu ruošiamas skirtingas pupeles.
Anot pašnekovo, užpilama kava pasižymi tokiu švelnumu, kad per akląją degustaciją galėtum ją net supainioti su arbata.
„Tokią kavą mielai geriu tada, kai turiu tam daugiau nei 20 min., o espreso prašau, kai laiko neturiu, – vien nuotaikai praskaidrinti“, – šypsosi jis, paklaustas, ar vis dėlto pats mėgsta tokią švelnią kavą. Pasak jo, kurią kavą rinksiesi, priklauso ir nuo ūpo, ir nuo dienos meto, ar sočiai pavalgei, ar gerai miegojai. Kaip ir su stipriaisiais gėrimais: vienomis aplinkybėmis gurkšnosi konjaką, kitomis – tekilą, lygina p. Gumauskas.
Vis dėlto dažniausiai klientai čia praleidžia daugiau nei 15 min. ir renkasi užpilamą kavą. Pirmiausia ateina dėl jos, o jei grįžta, kartais nori ir užkandžių.
Saldėsių „No Sugar“ daug rūšių neturi, tačiau visomis didžiuojasi: keksus, pyragėlius, saldainius specialiai šiai kavinei gamina konditeriai „Tie kepėjai“. Pusryčiams čia būna vaisių salotų, sumuštinių. Tiesa, kavinės vadovas nėra tikras, ar jų turės ateityje, ar bus pakankamas poreikis.

Žino, ko nori
Kol kas įmonės vadovas patenkintas klientų srautu.
„Prieš atsidarant, kartais tekdavo išgirsti, kad niekam Vilniuje tokios kavos nereikia, o kavinė turi būti pačioje judriausioje vietoje. Tada sakiau, kad dėl kavos kai kurie žmonės gali ir specialiai atvykti, – prisimena p. Gumauskas. – Pirmas savaites lankytojų buvo mažai, o ir tie klausdavo, ar turime dienos pietų, tačiau dabar 95% mūsų svečių žino, ko nori ir kur atėjo. Tiems, kurie sako, kad tai drąsus konceptas, primenu, kad kalendorius rodo 2014 metus.“
Espreso baro kava priklausomai nuo rūšies kainuoja 4,80–7,40 Lt, o „brew“ baro kava – 8,60–10,20 Lt.
Skanėstų kainos – 1,20–4,20 Lt, vaisių ir uogų salotos atsieina 7 Lt.