Šaltos detalės ir valgymas

Kai temperatūra virsta neigiama, televizijoje nelieka kitų žinių. Rodomi reportažai iš skirtingų Ispanijos regionų, juose vienu metu merkiami marškiniai į vandenį ir tiesioginės transliacijos metu laukiama, kuriame regione marškiniai greičiau užšals.

Taip pat kas valandą vyksta maždaug tokios apklausos gatvėje:
– Ar labai šalta? – klausia trypčiodamas žurnalistas.
10 atsakymų:
– Labai!
– Labai labai!
– Siaubas, kaip šalta!
– Nebegaliu, kaip šalta!
– Nežinau, ką daryti, kaip šalta!
– Neįsivaizduoju, ar gali būti šalčiau!
– Šalta!!!
– Nepakenčiama!
– Labai šalta!
– Tikėkimės, nebeilgai kentėsim!
Kadangi po Naujųjų buvo uždrausta rūkyti baruose, dauguma skundžiasi, kad dabar, privalėdami kęsti šaltį lauke, jie peršalę mirs nuo plaučių uždegimo.

Sunku

Ispanai dažnai kramto nagus ir nervingai judina kojas. Sako, čia jiems nuo streso.

Vakarais vyrai geria karštą pieną.

Nekantrumas

Ispanijos televizijos žiniose ir reportažuose žurnalistų istorijos pasakojamos labai greitai. Taip pat greitai jie yra išjungiami, kartais nepabaigę sakinio, nesvarbu, ar kalba premjeras, ar kas iš gatvės.

Prieš reklamą visada anonsuojama, kiek minučių ji truks.
Per futbolo transliacijas padėtį aikštėje komentuoja du vyrai ir viena moteris, ji prisijungia eidama iš koridoriaus į rūbinę. Ji taip pat būna dažnai nutraukiama.
Labai populiarūs maisto gaminimo reportažai. Rodoma tik pradžia ir pabaiga.
Kartą “Espana en directo” vedėja vardu Mercedes mokė gaminti žuvį. Ją įdėjo į riebalus. Netrukus žuvį pakeitė mamos istorija, kurios sūnus žuvo, o jo organai buvo atiduoti persodinti. Kaip fonas, įprastas rodant tokius jautrius reportažus, skambėjo Enya. Staiga ekrano dešinėje vėl pasirodė vis dar šaltuose riebaluose plaukiojanti žuvis. Kadras didėjo, mama mažėjo. Po akimirkos iššoko paruošta žuvis ir tuoj pat buvo suvalgyta.

Valdas V. Petrauskas

Turiu tris Valdo V. Petrausko “Ispanų–Lietuvių, Lietuvių–Ispanų” kalbų žodynus, bet niekaip nesuprantu, kurią kalbą reikėtų pirmiau mokytis, lietuvių ar ispanų. Nežinau, ar sutikusi Valdą V. Petrauską su juo susikalbėčiau. Taip pat nelabai įsivaizduoju, kaip ispanas, išmokęs tokius žodžius kaip kiklikas, džiutas, kartečė, dvailyti ar milijoną kitų, galėtų susikalbėti su lietuviu. Bet labiausiai norėčiau pamatyti žodyne pateikiamą situaciją, kai ispanas sako:

– Obuoliai – tik pridurkas prie maisto.

Ispanų kalba

Ispanai rudas akis vadina medaus akimis, trečiąjį pirštą – širdimi, o česnako skilteles – dantimis.

„Vadinti daiktus savais vardais, – jie sako, – vadinti batoną batonu arba vyną vynu.“
Tunas dar kitaip yra vadinamas geruliu (bonito),  krevetė – menkniekiu (quisquilla), o kairiarankis – nelaime (siniestro).
Žmona (esposa) ispaniškai yra tas pats, kas ir antrankiai.

Alkis

Ispanai vakarieniauja apie dešimtą vakaro. Jie įtariai žiūri į mane, valgančią septintą, aš įtariai į juos, einančius miegoti pilnais skrandžiais.

Vieną dieną televizijos studijoje kalbėjo daktaras profesorius apie valgį ir miegą.
Ir pakartojo esminę tiesą, kurią buvau girdėjusi ne iš vieno ispano:
– Vakare reikia valgyti vėlai ir sočiai, kad naktį neatsibustum iš alkio.
 
PorosPer gatvę ėjo aklų, vienas kitą vedančių ir baksnojančių savo baltomis lazdelėmis, senukų porelė. Išlindęs pro savo antrojo aukšto langą, į juos spoksojo pankas.Pora arabų nusipirko ledų. Vyras išdidžiai padavė žmonai. Ji akimis paklausė, jis tariamai linktelėjo. Ji praskleidė skaros kraštą ir, parodydama veidą, paragavo ledų.

Trys draugai

Vieną dieną eidama gatve pamačiau du besišnekučiuojančius vyrus. Šalia jų ramiai tupėjo didelis baltas triušis.

Niujorkas

Sniegas

Kai iškrito sniegas, Niujorke sutriko eismas. Nebevažiavo autobusai, neskrido lėktuvai, sunkiai vartydamasis į šonus judėjo metro lauke užšalusiais bėgiais.

Gatvėje lotynų amerikiečiai fotografavosi su sniegu. Kai kas keliavo rogėmis.
Šiukšlių mašinos negalėjo per pusnis privažiuoti prie šaligatvio, todėl dideli juodi maišai kartais iškildavo virš pirmo namo aukšto.
Vieną šaltą šeštadienį kartoninio skelbimo autorius sustirusiems Spring gatvės praeiviams siūlė apsikabinti (hug) ar susimušti delnais (hi five) tik už vieną dolerį.

Hipnozė

TV reklama trunka ilgiau nei filmas. Populiariausi reklamos herojai: triušiai, kiškiai ir kitos pelės.

Kvapas

Niujorkiečiai yra įpratę prie šiukšlių, maisto, prakaito ir šlapimo kvapų. Bet kai vieną dieną mieste pasiklydo malonus ir salsvas aromatas, visi sunerimo ir puolė skųstis tarnyboms. Ketverius metus skirtingose vietose besikartojantis kvapas privertė tyrėjus imtis darbo. Surinkus duomenis apie temperatūrą, drėgmę, vėjo kryptį, greitį, nustatyta, kad ožragės aromatą skleidžia skonio stipriklių gamykla Naujajame Džersyje. Ožragė yra plačiai įvairių šalių virtuvėse naudojamas prieskonis. Amerikoje jis dažniausiai užuodžiamas vienoje lentynoje. Ten, kur stovi pigūs klevų sirupo pakaitalų buteliukai.

Sunku

Niujorkiečiai dažniausiai skundžiasi pagalbos numeriui 311. Vidurnaktį – dėl triukšmo, pirmą nakties – dėl taksi paslaugų, trečią – dėl kanalizacijos, dešimtą ryto – dėl suniokotų medžių, vienuoliktą – dėl gatvės šviesų, vidurdienį – dėl vandens tiekimo, pirmą dienos – dėl nelegalaus automobilių stovėjimo ir turto mokesčių, antrą – dėl grafitų ir vartotojų teisių, trečią – dėl spūsčių triukšmo, penktą – dėl dingusių daiktų, septintą – dėl nešvaros, aštuntą – dėl užsikimšusių magistralių ir graužikų.

Šlovė

Vieną rytą magistralėje užkalbintas benamis per naktį tapo žvaigžde Niujorke. Diktoriaus balsu už centus padėkojęs barzdotis greitai buvo nupraustas, nuskustas ir pasodintas NBC studijoje.

Labiausiai jis džiaugėsi, kad iš Ohajo buvo atvežtas į Atlantic aveniu savo gimtajame Brukline, čia pagaliau išvydo didele kailine kepure pasipuošusią mamą.
Kiek sunkiau tame pačiame Brukline, Viljamsburge, sekėsi diplomuotai reklamos kūrybininkei Sarai, kuri norėjo tapti mėsininke. Ne vienus metus ji prašėsi į darbą, tačiau vyrai įtariai žvelgė į skerdieną kapoti užsimaniusią moterį.
Pagaliau ji laiko peilį, didesnį už save. Kas savaitę Sara supjausto po karvę be galvos. Tiesa, ruošdama sudedamąsias dalis tradiciniam italų patiekalui guanciale, ji vis dar nedrįsta išsiurbti kiaulės akių.

Džiaugsmas

Nepaisydami didelių šalčių, vieną sekmadienį tūkstančiai žmonių važiavo be kelnių. Iš skirtingų vietų keliaudami į Union skverą, jie metro vagone demonstravo dryžuotus apatinius ir taškuotas puskojines. Išlaikydami rimtį, tikėjosi sukelti chaosą ir džiaugsmą. Didžiausią nuostabą akių lygyje šmėžuojančios kelnaitės sukėlė traukinio vagone ramiai sėdėjusiems Niujorko kinams.

Pirmoji “No pants subway ride” akcija vyko prieš aštuonerius metus. Tuomet laimę be kelnių patyrė tik septyniese.

Alkis

Čia žmonės valgo kavinėse, gatvėse, metro, prie perėjų ir už jų, eidami, stovėdami, dirbdami, kalbėdami. Tą pačią sekundę, kai tik užsimano, ima šiurenti maišelyje, kurį nešasi su savimi.

Kartais išsitraukia pyragėlių su kopūstais, kartais sriubos, falafelį, mėsainį ar sušį. Dažnai randa gruzdintų bulvyčių, po 2003 m. jos vadinamos ne tik French fries, bet ir Freedom fries. Šitaip amerikiečiai išreiškė protestą prieš Irako kare jų nepalaikiusią Prancūziją.
Kai siumpoziume apie Kitybę praalksta filosofai, jie nieko nelaukdami ima kramsnoti pyragėlius ir pilnomis burnomis klausosi kalbančių kolegų.
Kai kas mėgsta maisto maišelius pasidėti metro vagone po sėdyne, kur ką tik prabėgo žiurkė. Po to juos prisitraukia arčiau savęs ir, įkišę ranką tarp kojų, ramiai užkandžiauja.
O naktį A linijos vagone jaunuolis staiga ima laižyti stulpą ir godžiai kramtyti savo striukės rankovę.

Metro

West 4. Įlipęs juodaodis grasinamai rėkia: “Aš neturiu darbo, bet nenoriu vogti ir žudyti.” Išsigandę keleiviai duoda daugiau dolerių  nei dainuojantiems ar šokantiems.

14 gatvė. Perone moteris klykia ant metro darbininko ryškiai žalia liemene, esą jis – storas kiaulė. Neapsikentęs storulis užsimoja kūju. Spiegimas, moterys laksto, darbininko draugas sulaiko įrankį ore.
23 gatvė. Įsliuogia panteros figūros mergina, pasisuka ant stulpo ir išlipa.
34 gatvė. Įlipa turistas su lagaminu, apsidairo ir išbėga.
42 gatvė. Žmogus su knyga atsikrenkščia ir pradeda garsiai skaityti Bibliją. Traukinys sustoja, pranašas išlipa, bet sušukęs “ne ta stotelė” vėl įšoka, toliau skelbia tiesą ir įdėmiai žiūri man į akis.
Durys užsidaro, priverdamos kulniuką. Vėl atsidaro, moteris įlipa ir kvatojasi, durys užsidaro.
Priešais sėdi mergina dviem skirtingom šukuosenom. Jaunuolis į užrašų knygutę rašo hiphopo eiles ir čia pat jas garsiai išrepuoja. Moteris, panaši į vyrą, išspjauna saldainį sau po kojomis. Pora žaidžia išmaniaisiais telefonais ir nesišneka. Aplinkui daug miegančių ir kitų, kreipiančių akis į šoną.
 
DovanaNusprendusi pasukti St. James gatve, sniege randu Niujorko enciklopediją. Ką tik ją varčiau knygyne. Po savaitės – susitikimas su autoriumi. Tikiuosi, iki to laiko knyga išdžius.Daugiau panašių straipsnių rasite „Verslo klasėje“ –  žurnale mąstantiems ir smalsiems žmonėms, kurie brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi. Prenumeruoti žurnalą galite čia.