Apie tikslus: Ilja Laursas

Publikuota: 2014-01-10
Atnaujinta 2015-06-09 17:10
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės nuotr.
„Verslo žinios“

Apie šiųmečius ir ilgamečius tikslus kalbamės su Ilja Laursu, mobiliųjų programėlių bendrovės „GetJar“ įkūrėju, investuotoju bei verslininku.

Verslo knygų rašytojai sako, kad, norint pasiekti verslo ar karjeros aukštumų, reikia turėti ilgalaikių, trumpalaikių ir net vienos dienos tikslų. Jums toks principas galioja? Palietėte gerą temą. Dabartiniu mano požiūriu, planuoti daugiau nei trejiems metams neįmanoma, nes yra per daug neprognozuojamų dalykų, kurie kardinaliai viską keičia. Yra posakis: „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.“ Nemanau, kad ilgalaikis planavimas, nors ir vieno gyvenimo, mūsų laikais įmanomas, ar kad jo reikia. Trumpalaikiu planavimu tikiu, man asmeniškai tai maždaug metai. Bet vėlgi, mano filosofijoje planuoti yra ne tiek bandyti atspėti, kaip ir kas bus, kiek nustatyti kryptį. Juk dažniausiai dėlioji ne vien savo planus – juos derini su tam tikra grupe žmonių, institucijomis ir pan., – niekas neegzistuoja vakuume. Ir kai partneriui, darbuotojui ar kompanijai, su kuria rengiesi dirbti, sakai, ką ketini daryti 2014, 2015 ar dar metus į priekį, privalai nustatyti kryptį. Pasakai: aš noriu tokių rodiklių, noriu išleisti tokius produktus ir pan. Taigi planavimas yra naudingesnis krypčiai nustatyti ir žmonių grupei koordinuoti, negu užsibrėžti, kad po 2014 m. rodikliai bus tokie, o rinka pasikeis taip. Kryptis nėra taškas.

Ar šiems metams jau turite „privalomų padaryti“ darbų sąrašėlį? Taip, tai ne paslaptis. Prieš porą savaičių su Mindaugu Glodu paskelbėme apie rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ atidarymą Lietuvoje, taigi 2014 m. daug daugiau dėmesio bus skirta Lietuvai, investicijoms, tiesioginiam darbui su pradedančiaisiais. Keliame sau neformalų tikslą kitais metais investuoti į maždaug 10 pradedančiųjų įmonių.

Tai nėra daug, turint omenyje, kad tradicinė klasikinė rizikos kapitalo fondo rizika yra maždaug 1 ir 20, kitais žodžiais – tik viena iš dvidešimties investicijų atsiperka. Tai didelė rizika – apie pusė investicijų dažniausiai „nuvažiuoja“ į visišką nulį, tuos pinigus tiesiog prarandi.
10 kompanijų dar nėra pakankamas portfelis, kad užtikrintum stabilumą fondų lygmeniu, kita vertus, kompensuoti tą riziką galime per savo – mano ir Mindaugo – patirtį, ir per pritrauktus profesionalus, – juos pasitelkę mes norime kokybiškai pagerinti pradedančiųjų veiklą. 1 ir 10 yra jau priimtina rizika, riba, kai rizikos kapitalo fondas gali sau leisti minimalų portfelį. Kitas dalykas – suvokiu, kiek valandų turi para, taigi aktyviai prisidėti prie daugiau negu 10 startuolių tiesiog fiziškai nebūtų galimybių.

Imatės pradedančiųjų gerai pažindamas Lietuvos verslo aplinką, kaip ir Amerikos. Ar turėtumėte argumentų skeptikui, kuris nepraleidžia progos pabambėti, kad vis tiek pas mus viskas blogiau, kad Lietuva niekada nepasieks tokios kokybės verslo, mokslo, technologijų, pagaliau – darbo kultūros srityje? Tai deklaracija. Prieš kelis mėnesius išėjo mano labai gerbiamo rašytojo Malcolmo Gladwello knyga „David and Goliath“ („Dovydas ir Galijotas“). Žinote tą istoriją – Dovydas nugalėjo Galijotą, nors buvo mažiausias ir silpniausias, ne raumenimis, bet protu ir vikrumu. Tiek mito, tiek knygos esmė paprasta – kiekvienas iš mūsų turi trūkumų ir pranašumų.

Amerika, savotiškas Galijotas, yra didžiulė rinka, ji turi daug raumenų, ir tam tikrose srityse mums net beviltiška pretenduoti padaryti ką nors panašaus ar geresnio. Kartais sakau, kad tokius filmus, kaip Holivudo „Avataras“ ar „Titanikas“, Lietuvoje būtų labai sunku pastatyti: tam reikia milžiniškos sistemos. Vedant paralelę, – kaip maža šalis mes turime žiauriai daug pranašumų, palyginti su ta pačia Amerika, nes galime daug greičiau judėti.
Imkime e. bankininkystę. Amerikoje ja iki šiol nesinaudojama, tai faktas – gal pusė atsiskaitymų tarp verslų vyksta popierinio čekio lygmeniu, kaip prieš šimtą metų.Paprastas pavyzdys: su reklamos dėjėjais „Google“ korporacija atsiskaito popieriniais čekiais, išspausdintais ant popieriaus ir siunčiamais paprastu paštu. Tai – Amerikos, kaip galingiausios šalies, ir „Google“, kuri laikoma inovatyviausia Amerikos korporacija, sankirta. Lygiai taip pat – čekiais atsiskaitoma mikrolygmeniu – viešbučių, restoranų versle. Tai vyksta ne todėl, kad jie būtų „stabdžiai“, tai masės inercija, kaip Galijoto. Jų masė yra didžiulė, ir pakeisti bankinius santykius jiems užima 50 metų, o ne 5-erius, kaip mūsų mažai šaliai.
Didelė šalis negali taip greitai pereiti prie naujų principų, naujų technologijų, ir tai yra viena iš nišų mums. Vadinasi, mes galime eksperimentuoti su e. bankininkyste, e. vyriausybe, e. balsavimu ir pan., ir tai daryti daug greičiau nei Amerika. Kai ji bus tam pasirengusi, mes tuo naudosimės jau 10 metų.
Šiuo pavyzdžiu bandau iliustruoti, kad nereikėtų lyginti šalių pagal vieną kurpalių: jie turi vienų pranašumų, mes – kitų. Jeigu suvoksime savo pranašumus ir sugebėsime jais pasinaudoti, galime pretenduoti į labai gerą konkurencinę poziciją pasaulio kontekste.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Prieš iškopiant į tokią poziciją, reikia nuo ko nors pradėti. Kas svarbiausia pradedant verslą – idėja, pinigai, kas nors kita? Metų sandūroje leisiu sau filosofinį atsakymą: žiūrint į verslus iš darvinistinio evoliucinio požiūrio taško, galima sulyginti būsimą verslininką su padarėliu žvėreliu, kuris klausia, kas yra svarbiau: raumenys, sparnai, kvėpavimas ir pan.

Yra tokių verslo kombinacijų, kur 90% sudaro sėkmė ir 10% – darbo. Yra tokių, kur laimi protas, lyderystė, viešieji ryšiai ar rinkodara. Taigi, kaip turime evoliucinę padarų įvairovę, apie 50 mln. įvairių gyvių, lygiai taip pat nėra dviejų vienodų verslų, – kiekvienas pastatytas ant savų pagrindų, turi stipriųjų ir silpnųjų savybių, svarbiausia, kad nėra šablono.Nemanyčiau, kad idėja yra 99% sėkmės, ne, kartais idėjos būna tiesiog banalios. Pvz., kai Steve'as Jobsas sugalvojo „iPhone'ą“, ta idėja tikrai neturėjo nuskambėti kaip stebuklinga – „Nokia“ tokius gamina jau 10 metų ir buvo lyderė. Stebuklas yra tai, kaip tas telefonas buvo padarytas – kiekviena smulkmena, detalė, kad būtų patogu, paprasta naudotis. Be abejo, labai didelis svoris teko tinkamai rinkodarai, nes niekas kaip Steve'as Jobsas negalėjo sukurti tokios auros aplink savo produktus – kad visi jų geistų.
Yra ir kitokių dalykų, pvz., feisbukas – jokios rinkodaros, jokios reklamos, unikali idėja. Tai du tos pačios kilmės verslai, du lyderiai, bet idėjos ir įgyvendinimo santykis visiškai priešingas.

O jūs pats nuo ko pradedate? Važiuoja Ilja Laursas automobiliu ir jam staiga dingteli: o, atidarysiu Silicio slėnyje įmonę? Ateina taškas, kai idėjos kaupiasi daug greičiau, negu jas gali įgyvendinti. Kitais žodžiais, idėją galime palyginti su knyga: jei pradėjai ją skaityti, įsipareigoji tai daryti tam tikrą laiką. Taip ir su idėjomis. Kaip ir knygos, negali jos pradėti ir nebaigti, privalai skirti jai pusę metų ar metus. Bet problema ta, kad įgyvendinant vieną idėją tuo pat metu randasi dar dešimt. Griebtis kiekvienos, kai ji gimsta, beviltiška, – tai neleistų susikoncentruoti į vieną. Jei kiekvieną rytą pabundi su nauja idėja ir pamiršti, ką darei vakar, nieko gero nebus. Taigi dažniausiai tos idėjos kaupiasi kažkokiame pasąmonės kampelyje, ir kai baigęs įgyvendinti vieną renkiesi kitą, turi prabangą – išsirinkti vieną iš keliasdešimties.

Ir kaip suvokti, kuri jų labiausiai verta įgyvendinti? Stipriausias įrankis čia yra intuicija. Jeigu išskirtume žmogaus sprendimų priėmimo įrankius – tai būtų logika, racionalumas ir pan.; antroje vietoje – nuojauta; po to – instinktas. Instinktas dažniausiai padeda geriau orientuotis gyvenimiškose situacijose, protas ir logika padeda tvarkingai ir tinkamai sudėlioti statistiškai paprastas užduotis, o intuicija, mano galva, – stipriausias instrumentas, ji leidžia įvertinti milijonus aplinkinių faktų ir pasąmoningai duoti atsakymą, ką geriau daryti.Neapibrėžtus, su labai dideliu duomenų skaičiumi dalykus esu pripratęs spręsti remdamasis labiausiai intuicija: tiesiog jauti, kad ši idėja šiek tiek geresnė. Skamba nelabai moksliškai, bet tuo vadovaujuosi.Kartais naudoju palyginimą – žaidimą šachmatais. Statistiškai tai banaliai paprastas objektas – 64 langeliai, 32 figūros, ribotas ėjimų skaičius, žinomos taisyklės, bet vis tiek reikia 10 metų, kad išmoktum jais žaisti taip, jog galėtum numatyti į priekį penkis ėjimus. Tad įsivaizduokime gyvenimą, kur yra tūkstančiai figūrų, nežinomos taisyklės, daugybė nematomų dalykų...

Savo knygoje „Verslas naujai“ sakote, kad mėgstate pasidomėti naujomis knygomis. Kada paskutinį kartą rankose laikėte popierinę? Prieš metus, baigėsi liūdnai. Turiu įprotį važiuoti į šiltus kraštus švęsti Naujųjų metų, taigi kilo sentimentas nusipirkti popierinę knygą – paskaityti paplūdimyje. Kaip tik išėjo kito mano mėgstamo rašytojo Johno Grishamo detektyvas. Paskaitęs tris puslapius supratau, kad laikyti rankose ir vartyti sunkią knygą fiziškai yra labai nepatogu. Nusispjoviau ir nusipirkau tą pačią elektroniniu formatu.Be abejo, popierinė knyga turi estetinę meninę vertę, tai tiesa, bet tada reikia šnekėti apie nuotraukų, meno kūrinių albumus – jokia garso ir vaizdo knyga jų nepakeis. Bet kai kalbame apie banalų informacijos perkėlimą iš knygos į galvą, yra daug patogesnių būdų negu popierius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Į Panevėžį atkeliauja dalis S. Eidrigevičiaus darbų

Panevėžyje statant Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, dalis šio pasaulinio garso menininko dailės darbų jau...

Laisvalaikis
14:07
Lietuvos stačiatikių bažnyčia prašo suteikti jai savarankiškos Bažnyčios statusą 2

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu suteikti Lietuvos...

Narai Baltijos jūroje karpo „vaiduoklius“ nuo nuskendusių laivų

Nuo laivų, karo metu nuskendusių Baltijos jūroje, nukarpomi žvejybiniai tinklai, dar vadinami vaiduokliais –...

Laisvalaikis
2022.05.27
Milijardierius S. Bankmanas-Friedas: apie kriptorinkų vertę ir ateitį Premium

„Apie du trečdalius arba tris ketvirtadalius pirmą kartą investuojančiųjų į kriptovaliutas tiesiog nori...

Laisvalaikis
2022.05.27
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
„Open House Vilnius“ savaitgalį atvers 56 pastatų duris

Besidominčiųjų architektūra laukia šventė – gegužės 28 ir 29 d. vyksiantis aštuntasis atviros architektūros...

Laisvalaikis
2022.05.26
Vilniaus Didžiąją sinagogą įamžins iki 2026-ųjų 2

Iki 2026 m. vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji...

Laisvalaikis
2022.05.26
„Norfos“ lentynose – brandintos jautienos pasiūla Verslo tribūna

Prasidėjus lauko pramogų ir kepsnių sezonui, auga ne tik jau įprastos šviežios mėsos, bet ir vis...

„Vilnius Mama Jazz“ kviečia klausyti, žiūrėti, kalbėti

Gegužės 26 d. prasidedantį festivalį „Vilnius Mama Jazz“ lydi plati „palaikomoji“ programa, kviesianti į...

Laisvalaikis
2022.05.25
„SpaceX“ prieš „Boeing“: kaip E. Musko įmonė aplenkė aviacijos milžinę Premium 1

Praėjusį savaitgalį „Boeing“ bepilotis erdvėlaivis „Starliner“ po daugiau nei dvejus metus trukusių bandymų...

Inovacijos
2022.05.25
„Financial Times“ surikiavo geriausias mokymosi programas vadovams Premium

Geriausių pasaulyje verslo programų reitinge „Executive Education“, kurį daugiau nei du dešimtmečius sudaro...

Laisvalaikis
2022.05.25
IT specialistė kaime rado laimę: sukūrė tradicinį verslą, bet kitaip Premium

Sostinė siūlo apsčiai galimybių, tačiau vis daugiau šeimų ją palieka ir keliasi gyventi į kaimą. Nors...

Gazelė
2022.05.25
Patriotų gastrolės Rusijoje – už 100 milijonų Premium 3

Dar iki įsiverždama į Ukrainą Rusija negailėjo lėšų vadinamajai minkštajai galiai, t. y. savo kultūros...

Laisvalaikis
2022.05.24
Valdovų rūmų vadovui prof. V. Dolinskui – prestižinė Lenkijos kultūros premija

Prestižinė kultūros premija, prof. Aleksanderio Gieysztoro vardo apdovanojimas, įteiktas Nacionalinio...

Laisvalaikis
2022.05.24
Iš Kanų festivalio: „Mariupolis 2“, rusiškas skandalas, geriausia sezono komedija Premium

Kanuose vyksta 75-asis kino festivalis, paženklintas skaudžiausia mūsų dienų tema. Rusijos karas Ukrainoje...

Laisvalaikis
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Time“ įtakingiausių menininkų viršūnėje – „Marvel“ žvaigždė Simu Liu

Naujausią „Time“ žurnalo, paskelbusio 2022-ųjų šimto įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, viršelį puošia...

Laisvalaikis
2022.05.23
Ką A. Navalnas „Time“ parašė apie Putiną, o J. Bidenas – apie Zelenskį

Žurnalas „Time“ į įtakingiausių 2022 m. žmonių sąrašą įtraukė Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, ir...

Laisvalaikis
2022.05.23
Skaičiai: užteršti ir švariausi Europos miestai Premium

Smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis Europoje per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, tačiau vis dar viršija...

Verslo klasė
2022.05.22
Eutanazijos vartai. Kaip suplanuoti mirties datą Premium

Kelionių maršrutuose netikėta kryptis – paskutinė gyvenimo stotelė. Žmonės, įpratę viską planuoti ir iki...

Laisvalaikis
2022.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku