Kolekcinių monetų spindesį kitąmet papildys eurų žvangesys

Publikuota: 2014-01-01
Atnaujinta 2015-06-01 13:49
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Tik atgavusi Nepriklausomybę – 1990-aisiais – Lietuva pradėjo kaldinti ir savus pinigus. Šiandien kalykla du trečdalius pajamų gauna iš užsienio užsakovų, o pagrindinis pajamų šaltinis – kolekcinės monetos. Jų klientams įmonė geba pateikti lanksčiai ir greitai, bet už papildomą kainą, kurią sutinka mokėti klientas.

Lietuvos monetų kalykloje (LMK) apsilankėme saulėtą gruodžio 10 d. rytą. Tądien įmonė šventė 23-iąjį savo gimtadienį.Įėjus į gamyklos patalpas, padvelkė šaudyklos kvapu. Brandesni žmonės jį dar atsimena iš mokyklos laikų, kai mokiniai dar mokydavosi šaudyti. Prieš patenkant į gamybos patalpas, kur kuriamos ir kaldinamos monetos, teko pereiti patikrą. Ji primena patikrinimą oro uoste prieš lipant į lėktuvą. Pirmiausia turėjome išsiimti iš kišenių monetas, kitus metalinius daiktus, telefonus ir žengti pro patikros vartus. Niekas nepypteli, necypteli – vadinasi, pradedame pažintį su kalykla. Beje, tą pačią procedūrą teko atlikti ir atsisveikinant. Patikrą su mumis perėjo ir įmonės vadovas Saulius Vaitiekūnas, Lietuvos monetų kalyklos direktorius.

Monetų kalybos ABC

Ekskursiją monetų kalykloje pradėjome nuo vizito pas Monetų kalyklos dailininkus. Kolekcinės monetos, medaliai ir ženklai pradedami kurti nuo idėjos – sukuriama pagrindinė kompozicinė mintis ir eskizas, vėliau tai derinama su užsakovu.Ponas Vaitiekūnas pasakoja, kad vėliau dailininkai paruošia monetos atvaizdo gipsinius reljefus, po to graviravimo programos siunčia vaizdą į įrengimą, kuris graviruoja jau sumažintą vaizdą metale. Taip paruošiamas monetos kaldinimo įrankis.„Prieš dvidešimt metų buvo viskas kitaip, turėjome tik gipsinį modelį. O šitą mašiną įsigijome 1998 m., tuomet prasidėjo informacinių technologijų plėtra“, – teigia p. Vaitiekūnas.Kai monetai kaldinti paruošiamas pagrindinis įrankis – natūralaus monetos dydžio reljefinis atvaizdas, vėliau atspaudžiamas kaldinimo įrankio atvirkštinis vaizdas, kad iš jo, įsispaudusio į monetą, jau būtų matyti tikrasis vaizdas.Kolekcinės monetos ir medaliai turi atitikti griežtus kokybės reikalavimus, todėl kiekvienas gaminys tikrinamas asmeniškai. Pasak p. Vaitiekūno, defektuotos monetos sudaro kelis procentus. Apyvartinių monetų kokybė tikrinama tam tikra imtimi: tarkime, paimant 50 monetų iš 1 mln. monetų partijos – čia broko dalis tesudaro nežymią procento dalį. Galiausiai monetos pakuojamos ir keliauja pas klientą. Modestas Katkevičius, Monetų kalyklos Rinkodaros ir komercijos skyriaus vadovas, sako, kad kolekcinė moneta pagaminama ir parduodama per tris keturis mėnesius nuo jos užsakymo. Pasak jo, įmonė pati plėtoja mažmeninę prekybą, o daugiausia dėmesio skiria elektroninei prekybai.

Pirmasis eksportas – į Estiją

LMK pajėgumas šiandien yra didesnis nei Lietuvos banko poreikis apyvartinėms monetoms, todėl įmonė plėtrą atlieka ieškodama specialių užsakymų Lietuvoje ir užsienyje: tai yra proginiai medaliai, kolekcinės monetos ir kita atributika.„Esame gana stiprūs kokybės atžvilgiu, galbūt net mėgstame gaminti šiek tiek išskirtines monetas. Laimime vieną iš dviejų konkursų proginėms monetoms kaldinti. Tokių būna apie penkiolika per metus“, – pasakoja p. Katkevičius.Apie 70% įmonės pardavimų šiandien tenka užsienio valstybėms. Pirmas LMK eksportas simboliškai keliavo į Estiją 1998 m.„Estams nukalėme 40.000 kolekcinių monetų, skirtų Estijos dainų šventei. Tai buvo kolekcinės apyvartinės 1 kronos nominalo monetos“, – prisimena p. Vaitiekūnas.Latviams pagal istorinius pavyzdžius 2004 m. LMK nukaldino apdovanojimų ordinus. O 2014–2015 m. kolekcines monetas įmonė jau kaldins armėnų užsakymu. Didžiausia LMK nukaldinta kolekcinė moneta – 0,5 kg sverianti gryno aukso moneta, nukaldinta klientų iš Rusijos užsakymu.Naujausias numizmatinis eksperimentas – pirmąkart išleista keturkampė moneta su pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio, išspausdinto prieš 400 m., fragmentais. Monetos nominalas – 100 Lt.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Monetų kalybos istorija

Monetų kalybos istorija Lietuvoje mena XVI a. Tarpukariu lietuviškas monetas kaldino Kaune, o atgavus nepriklausomybę monetų kalykla atgimė Vilniuje. LMK buvo įkurta 1990 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės nutarimu. „Į kalyklą atėjau 1992 m., kai čia tik buvo pradėta pastatą rekonstruoti. Iki tol čia buvo degalinė ir Seimo garažai. Atsikūrusiai Lietuvai reikėjo monetų, tais metais buvo pastatyti pirmieji presai ir dar lapkritį pradėti kaldinti pirmieji lietuviški centai“, – prisimena p. Vaitiekūnas.Iš pradžių LMK pradėtos kaldinti apyvartinės monetos, vėliau įmonė pradėjo galvoti ir apie kolekcines monetas.„Pirmąją kolekcinę monetą nukalėme 1993 m. Tai buvo Dariaus ir Girėno sukakčiai skirta moneta. O 1995 m. nukaldinome pirmą sidabrinę monetą. Ta moneta buvo simboliška, skirta atsikūrusios valstybės penkmečiui. Tai buvo aukščiausios, vadinamosios „Proof“ kokybės, gaminys“, – sakė p. Vaitiekūnas. Įmonė ilgainiui plėtojosi technologiškai, įsigijo daug naujų įrengimų.„Tokio technologinio pranašumo kitos kalyklos neturi, bet, aišku, jų pranašumas yra istorinis, jos dirba ilgiau, todėl jų rinka susiformavusi“, – pasakoja LMT vadovas.

Į kalyklą – iš „Sigmos“

Ponas Vaitiekūnas prisimena, kad 1992 m. nebuvo nei įrengimų, nei monetų kalybai parengtų žmonių. „Visi dirbti pakviesti specialistai jautė pakilimą. Didžiavosi galėdami prisiliesti prie nepriklausomybės atkūrimo“, – teigia LMK vadovas.Ponas Vaitiekūnas yra baigęs inžinieriaus mechaniko specialybę. 1992 m. pradėjo dirbti LMK įrangos gamybos baro vadovu. Teko surinkti komandą. Tai buvo gan sudėtinga, nes Lietuvoje tokio profilio specialistai nei tuomet, nei dabar nėra rengiami.„Iki tol dirbau „Sigmos“ skaičiavimo mašinų gamykloje, kuri turėjo stiprų įrankių gamybos cechą. Ten buvo gaminamos įvairios liejimo formos, štampai ir pan. Tad profilis buvo artimas monetų gamybai“, – teigia LMK vadovas.Ponas Vaitiekūnas prisiminė kuriozišką atvejį, kai jam teko rinkti komandą. Ankstesnėje darbovietėje „Sigmoje “ vienas darbuotojas labai gerai atlikdavo įvairius smulkius graviravimo darbus. „Tą žmogų, jau a. a. Petrą Kaupinį, pakviečiau pokalbio ir žiūriu, kad vadovas kažkaip keistai į tą žmogų žiūri. Kai išleidome pretendentą, direktorius man sako: taigi šitas žmogus pas mus jau du kartus buvo atėjęs pats“, – prisimena p. Vaitiekūnas.Tuometinis LMK vadovas jo du kartus nepriėmė, mat manė, kad jei pats siūlosi, vadinasi, „pigi prekė“. „Ir Vaitiekūnas jį atvedė trečią kartą. Tad teko priimti. Tokia juokinga istorija. Jis buvo pirmasis mūsų graveris. O graveris yra vienas iš svarbiausių specialistų monetų gamyboje. Šiuo metu LMK tokių dirba du“, – sako jis.LMK vadovas pabrėžia, kad dabar kartos keičiasi, įmonė darbuotojus moko pati, nes rinkoje nėra tokių specialybių žmonių.„Pas mus įsidarbino juvelyru toks vyrukas Marius Zakaras. Vėliau jam pasiūlėme dirbti graveriu ir jis sutiko. Pradėjo dirbti kartu su p. Kaupiniu ir per gerus metus pusantrų perėmė visą patirtį – puikiausiai dirba iki šiol. Mes tuo labai džiaugiamės“, – sako jis.

Metų iššūkis – euras

LMK kitąmet numato kaldinti ir eurų monetas. Techninė bazė, investicijos atliktos dar 2006 m., kai Lietuva pirmąkart siekė įsivesti eurą.„Be abejo, keisis data, buvo 2007 m., turės būti 2015 m. Bet dizainas, patvirtintas dar 2005 m., bus nekeičiamas“, – sako p. Vaitiekūnas.Kaldinti bus pradėta, kai ir jei bus priimtas teigiamas sprendimas dėl Lietuvos narystės euro zonoje kitų metų viduryje.„Lietuva dabar gali nukaldinti bandomuosius pavyzdžius, iki 1 mln. kiekvieno nominalo monetos. Tai, be abejo, padarysime, nes reikės išbandyti įrankius. Eurą kaldinti bus vienas iš didžiausių kitų metų iššūkių“, – sako p. Vaitiekūnas.Eurui LMK pradėjo rengtis dar 2003 m., tada įsidiegė ISO 9001 sertifikatą. Tačiau per tą laiką eurams užsakymų neturėjo.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Austrija parengė skubų planą priklausomybei nuo rusiškų dujų mažinti

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų...

Pramonė
17:14
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui liepta sumokėti 90.000 Eur Premium

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš...

Pramonė
15:55
Suomijos valstybinė dujų bendrovė: Rusija tiekimą gali nutraukti šią savaitę

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės...

Pramonė
15:26
V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

„Vičiūnai Group“ informuoja, kad verslu Kaliningrade susidomėjo 30 įmonių 2

Audito kompanija EY („Ernst & Young”), vadovaujanti „Vičiūnai Group“ verslo Rusijoje pardavimo procesui,...

Pramonė
14:54
„Green Genius“ saulės elektrinėms Lenkijoje pritraukė 38,5 mln. Eur finansavimą

Atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir Londono „Sequoia Economic Infrastructure Income...

Pramonė
13:42
Pernai „Vakarų laivų gamyklos“ pajamos augo 8%

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdoma Klaipėdos bendrovė Vakarų laivų gamykla (VLG) praėjusiais metais gavo...

Pramonė
10:57
„Energy cells“ valdybai vadovaus V. Baltuškonis

Energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą įgyvendinančios bendrovės „Energy cells“ valdybos pirmininku...

Vadyba
10:29
„Glass LT“ šiemet planuoja gauti beveik 40% didesnes pajamas

Alytuje veikianti stiklo paketų gamykla „Glass LT“ didina augimo prognozes iki 40% ir šiemet planuoja...

Pramonė
09:53
Latvijos maisto pramonė: vyriausybė neįsivaizduoja, kokia katastrofa artėja Premium 17

Latvijos maisto perdirbimo bendrovės ragina Latvijos vyriausybę skelbti ekstremaliąją padėtį sektoriuje,...

Pramonė
05:45
Didžiausios agromaisto inovacijų dirbtuvės Baltijos šalyse paskelbė apie naują vadovę Verslo tribūna

Didžiausios Baltijos šalyse agro ir maisto inovacijų dirbtuvės „ART21”, neseniai paskelbusios apie...

Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 5

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
Italijos „Eni“ už dujas mokės rubliais 17

Italijos naftos ir dujų bendrovė „Eni“ paskelbė, kad atsidaro dvi sąskaitas „Gazprombank“, jog galėtų...

Pramonė
2022.05.17
„Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ dėl Kinijos embargo mažina darbuotojų skaičių 6

Puslaidininkių gamybos įmonė „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ planuoja atleisti 38 darbuotojus. Įmonės...

Pramonė
2022.05.17
Suomija nemokės Rusijai už dujas rubliais

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas...

Verslo aplinka
2022.05.17
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Izraelis didina dujų gavybą

Izraelis puoselėja ambicingus gamtinių dujų gavybos jūros šelfe didinimo planus, tikėdamasi artimiausioje...

Pramonė
2022.05.17
Prezidentūrą nuvylė Vengrijos sprendimas blokuoti Rusijos naftos embargą 2

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako...

Verslo aplinka
2022.05.17
Kabeliai - labai svarbus vėjo jėgainių parko patikimumo rodiklis Verslo tribūna 1

Pernai spalį Ekonomikos reikalų ir susisiekimo ministerija žiniasklaidos ir tyrimų bendrovei „Kantar“ užsakė...

Pramonė
2022.05.17
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku