Dešimtmečius karšinami projektai dar nenurašyti

Publikuota: 2014-01-01
Atnaujinta 2015-06-01 15:50
Guggenheimo muziejaus vizualizacija.
svg svg
Guggenheimo muziejaus vizualizacija.
„Verslo žinios“

Paskubėjusieji į užmarštį ir nuostolius nurašyti Guggenheimo muziejų ar Vilniaus metro – gali žiauriai apsirikti. Šie metai pasižymi tuo, kad buvo vėl prisimintos, regis, seniai palaidotos stulbinamos idėjos.

Kol kas vieniems projektams priešinasi aplinkosaugininkai, kitiems – gyventojai, kai kurie jų verslui atrodo sunkiai atsiperkantys arba savivaldybės jiems įgyvendinti neturi pinigų. O kai kurie, krizės smarkiai apkarpyti, transformavosi į keliskart pigesnius.Peržvelgti senokai puoselėjamas ir kartkartėmis vėl prisimenamas idėjas paskatino šiomis dienomis Nidos savivaldybės paskelbta žinia, kad 2015 m. ketinama pradėti Nidos jūros terapijos centro statybas. Apie tokį centrą kalbama jau 18 metų, bet galimybė imtis konkrečių veiksmų atsirado tik dabar, patvirtinus Kuršių nerijos planavimo dokumentus.Dar vienas nuostabą sukėlęs prisikėlėlis – šią vasarą prisimintas ir tilto tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos tiesimas. Beje, 1985 m. atsiradusi iniciatyva tiesti tiltą gaivinta jau ne sykį. 1997 m. tiltą per Kuršių marias siūlėsi nutiesti viena Australijos bendrovė, 2003 m. parengta galimybių studija ir buvo suskaičiuota, kad projektui įgyvendinti reikėtų apie 60 mln. Lt. Bet, aplinkosaugininkams pasipriešinus, 1,5 km ilgio ažūrinio tilto projektas kaskart atguldavo atgal į stalčių.Šįkart gyvybės idėjai bando įpūsti Klaipėdos uosto direkcija. Ji baiminasi, kad pastačius suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, keltų ir krovinių terminalus, laivyba taptų tiek intensyvi, kad tektų stabdyti „Smiltynės perkėlos“ darbą ir tai sukeltų nemažai problemų.Lėšų tiltui tiesti ketinama prašyti iš ES 2014–2020 m. finansinio laikotarpio.

Reanimuoja kas antra kadencija

Pasak Dariaus Dulskio, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partnerio, panašūs pavyzdžiai parodo, kad šalis, pradedant savivaldybių tarybomis ir baigiant aukščiausiomis valdžios institucijomis, neturi nei plėtros strategijos, nei krypties. O kai savivaldybėse kadencija trunka ketverius metus – tai ir kas ketverius metus galima sulaukti stebuklingo senų projektų prikėlimo.Pasak jo, iškalbingas pavyzdys – tai laidojama, tai reanimuojama idėja potvynių užliejamame kelio ruože Šilutė–Rusnė nutiesti estakadą. Kiek toks projektas kainuotų, ne kartą ir ne du skaičiavo ir vėl perskaičiavo įvairiausių ministerijų klerkai – maždaug 30 mln. Lt. Bet tai neperkandamas riešutėlis visiems ligšioliniams premjerams.„Vilniui ar Druskininkams, bendradarbiaujant su verslu, pavyksta įgyvendinti net ir egzotiškais iš pirmo žvilgsnio atrodančius projektus, kaip vandens parkai ar arena su dirbtine jūra, o kitose savivaldybėse finansinė padėtis apgailėtina – ES lėšų nesugebama pritraukti net į gyvybiškai svarbius projektus“, – apgailestauja p. Dulskis.

Pasirodo, dar gyvas

Kol kas Lietuvoje nenumarinta ir idėja kada nors turėti celiuliozės fabriką. Į šio fabriko projektą, kuris 2003 m. pripažintas valstybinės reikšmės objektu, turėjo būti investuota apie 3 mlrd. Lt. Buvo skelbta, kad projektu domisi tai italai, tai rusai, tačiau nė vieni jų oficialaus pasiūlymo taip ir nepateikė. Tačiau šį rudenį netikėtai susigriebta, kad bendrajame Lietuvos teritorijų plane Alytaus, Jonavos ir Elektrėnų savivaldybėse celiuliozės fabrikui tebėra rezervuoti 200 ha žemės plotai. Tuomet ir paaiškėjo, kad projektas dar nenurašytas.Pasiūlius iš sąrašo išbraukti Jonavoje rezervuotą sklypą, Aplinkos ministerija suabejojo, ar atsisakius vieno sklypo „nesumažės pasirinkimo galimybių celiuliozės fabrikui statyti“. Bet Vyriausybė nutarė, kad dar 2 sklypai liks, todėl „neužkertamas kelias celiuliozės gamyklai statyti ateityje“.Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys, celiuliozės fabriko projektą laiko visiškai realiu.„Tačiau jam, kaip ir skalūnų dujų išgavimui, priešinasi gyventojai. Aš, kaip ekonomistas, galiu atsakyti – jei perdirbtume vietoje medieną, sukurtume daugiau pridėtinės vertės. Jeigu realiai vertiname dujų terminalą ar atominės elektrinės statybas, tai, mano galva, celiuliozės fabriko statyba irgi nėra utopija“, – neabejoja p. Daukšys.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Mažesniu masteliu

Nelaidojamas ir „Energolendu“ pavadintas pramogų projektas. Prieš 10 metų, 2003 m., Elektrėnų savivaldybė sumanė prie Elektrėnų marių įkurti 45 mln. Lt vertės edukacinį technologijų parką. Kompleksą turėjo sudaryti naujų technologijų centras, žaidimų muziejus, neformalaus švietimo centras, viešbutis ir gyvenamasis kompleksas, administracijos pastatai, pramogų ir laisvalaikio centras. Buvo planuota, kad „Energolende“ veiks 20–30 atrakcionų parkas, kurio svarbiausias akcentas – amerikietiški kalneliai. Per metus jis būtų priėmęs apie 400.000 lankytojų.2010 m. „Energolendo“ projektavimo dokumentacijai parengti iš ES struktūrinių fondų skirta 1,1 mln. Lt parama.Danutė Aleksiūnienė, Elektrėnų savivaldybės Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė, tikina, kad projektas – gyvas, o įgyvendinimas užsitęsė, nes jam nebuvo gauta ES pinigų.„Yra sutvarkyta inžinerinė infrastruktūra, parengta projektinė dokumentacija, nutiestas privažiavimo kelias. Mes jaučiame susidomėjimą šiuo projektu ir laukiame investuotojo. Galbūt tokio grandiozinio, koks buvo sumanytas, „Energolendo“ nebus, tačiau tai bus turistų lankymo vieta, siūlanti tiek aktyvių, tiek ramių pramogų“, – žada savivaldybės atstovė.Sumažintu masteliu, tačiau vis dėlto į priekį juda Svencelės projektas. 2005 m. prie Kuršių marių buvo sumanyta sukurti naujo tipo poilsiavietę, kurios centru taptų uostas, o gyvenvietė būtų sujungta kanalų sistema. Negavus finansavimo ir prasidėjus krizei 2009 m. buvo rastas kitoks sprendimas – buriavimo entuziastams Svencelėje įrengtas konteinerių miestelis. Pastatyti 35 jūrinio stiliaus konteineriai, iš kurių 23 gyvenamieji, kituose veikia kavinė, tualetai, dušai, sandėliukai ir t. t. Idėjos autorius, architektas Lukas Rekevičius šios vasaros sezoną vadina labai sėkmingu.„Sezoną suvėlavome pradėti beveik dviem mėnesiais, pradėjom tik birželio viduryje, tačiau savo pirmų metų finansinį planą įgyvendinome su kaupu“, – tikina p. Rekevičius.

Dar ne vėlu

Garsių projektų, apie kuriuos kalbama ne vienus metus, yra daugiau. 2008 m. tarptautinė komisija paskelbė Vilniaus menų muziejaus architektūros konkurso laimėtoją – Zaka Hadid. Iš pradžių planuota, kad jos projektuotas Guggenheimo muziejus prie Baltojo tilto Vilniuje iškils 2011 m. Vėliau projekto įgyvendinimas atidėtas iki 2013 m., paskui jo visiškai atsisakyta. Šis išskirtinis pastatas miestui būtų kainavęs apie 170 mln. Lt.Tačiau dar ne vėlu iki 2018 m., kai Lietuva minės šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, ant Tauro kalno Vilniuje pastatyti Tautos namus. Pernai Vilniaus taryba ėmėsi žygių, siūlydama rūmų savininkams turto mainus. Tačiau tarybos sprendimas buvo apskųstas ir įsisuko teismų karuselė.Prieš mėnesį Seimui pristatytas Metropoliteno įstatymo projektas. Jis leistų Vilniuje nutiesti metro ir, kaip tikimasi, pritrauktų kelių milijardų litų investicijas. Po pateikimo projektui pritarta, jis perduotas svarstyti Ekonomikos komitetui.„Anksčiau ar vėliau Vilniuje teks spręsti visuomeninio transporto problemą. Nežinau, po kiek laiko, nežinau, kokiu pavidalu – požeminiu ar antžeminiu, tačiau neabejoju, kad metro atsiras“, – tiki p. Daukšys.Nenumarinta ir tramvajaus idėja – šiam projektui Vilniaus savivaldybė pritarė dar 2012 m. gruodį. Tačiau milijardinėms investicijoms skolų smaugiamos sostinės biudžete kol kas pinigų nėra.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku