Azartiniai žaidimai „Amber Grid“ akcijomis

Publikuota: 2013-09-30
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Vyriausybės atstovai neigia, esą Lietuva Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau pasiūlė išpirkti perdavimo sistemos operatorės AB „Amber Grid“ akcijas. Buvęs energetikos ministras mano, kad tai būtų geriausias sprendimas.

Penktadienį ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius VŽ pareiškė, esą per anksti sakyti, ar dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ (AG) akcijų išpirkimas iš Rusijos koncerno „Gazprom“ yra viena šiuo metu su „Gazprom“ vykstančių derybų temų.„Nėra aišku, kokiu būdu bus įgyvendintos Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo nuostatos. Kol kas nekalbama apie konkrečius sprendimus dėl akcijų pirkimo iš „Lietuvos dujų“ ar „Amber Grid“. Per anksti kalbėti apie konkrečius bendrovės „Amber Grid“ akcininkų ir „Lietuvos dujų“ valdymo struktūros pokyčius, kol galutinio sprendimo nepriėmė akcininkai“, – rašoma premjero spaudos tarnybos atsiųstame p. Butkevičiaus komentare.Formaliai dujų tiekimo ir skirstymo veiklos yra atskirtos, tačiau iki kitų metų pabaigos turi būti atskirta ir nuosavybė. „Dabartiniams akcininkams reikia priimti sprendimus, kaip atskirti veiklą. Taigi „Gazprom“ ir E.ON turi priimti sprendimus, kokiu būdu tai bus daroma“, – teigia p. Butkevičius.Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusios interpretacijos, esą AG akcijų įsigijimą galimai finansuotų ir ES, neturi pagrindo.„Noriu atkreipti dėmesį, kad ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris kalbėjo apie regioninę reikšmę turinčius projektus, įtrauktus į PCI (bendro intereso projektai, angl. Projects of Common Interest) sąrašą, o „Amber Grid“ akcijų išpirkimas nėra nei regioninis, nei PCI projektas“, – tvirtina p. Butkevičius.Akcijų šokis
Politikų, ES pareigūnų užuominomis ir žiniasklaidos interpretacijomis dėl tariamo Lietuvos valdžios pasiryžimo išpirkti AG stambiųjų akcininkų akcijas patikėjo net smulkieji investuotojai. Praėjusios savaitės antradienį AG akcijų kaina „NASDAQ OMX Vilniaus“ biržoje šoktelėjo 7,31%. Nors iki savaitgalio jų vertė šiek tiek sumažėjo, AG akcijos penktadienį tebekainavo 4,72% brangiau nei savaitės pradžioje.
VŽ kalbinami investuotojai sakė, kad „Amber Grid“ akcijas pirkti verta.
„AG reikia pirkti, bet tik todėl, kad dabar reikės derėtis su „E.ON“ ar „Gazprom“ ir valstybė bus priversta sumokėti už bendrovės akcijas tikrąją kainą, kuri yra aukštesnė nei šiuo metu biržoje“, – teigė Vidmantas Martikonis, nuolat investuojantis į energetikos sektoriaus bendrovių akcijas. 
AG akcijų šuolis praėjusią savaitę kėlė šurmulį Vyriausybės kanceliarijos, Energetikos ir Finansų ministerijose. Susipratus, kad vertybinių popierių vertės biržoje rodikliai bus svarbus veiksnys, jeigu Vyriausybė iš tikrųjų apsispręs iki kitų metų spalio 31 d. išpirkti AG akcijas iš dviejų stambiausių savininkų – Vokietijos „E.On Ruhrgas“ (38,9%) ir Rusijos „Gazprom“ (37,1%).„Gazprom“ ieško vietos
Pernai buvusios kadencijos Seimo priimta Gamtinių dujų įstatymo redakcija neįpareigoja Lietuvos valstybės išpirkti AG akcijų. Birželį įkurtos dujų infrastruktūrą valdančios kompanijos didiesiems akcininkams paliktas pasirinkimas: apsispręsti, kuriame – perdavimo („Amber Grid“) ar tiekimo ir skirstymo („Lietuvos dujos“) – versle dalyvauti ateityje. Pasirinkus nutarti, kaip elgtis su turimomis akcijomis toje bendrovėje, kurioje „E. On“ ir „Gazprom“ neketina toliau plėtoti verslo. Įstatymai numatė, kad jeigu akcininkai ir po 2014 m. spalio 31 d. tebeturėtų akcijų ir skirstymo, ir perdavimo veikla užsiimančiose bendrovėse, vienoje jų prarastų valdymo teises ir galėtų tikėtis tik dividendų iš pelningos veiklos.
„Gazprom“ atstovai su šiomis sąlygomis sutiko pernai liepą AB „Lietuvos dujos“ valdyboje balsuodami už bendrovės pertvarką. Tiesa, šį savo sprendimą palydėjo pareiškimu, esą balsavo „užlaužtomis rankomis“. Kai kurie su tuometine derybų eiga susipažinę šaltiniai VŽ tvirtino, esą pernai „Gazprom“ buvo pasiūlyta rinktis: sutikti su LD padalijimu iš principo ir išsaugoti galimybes derėtis, arba, balsuojant „prieš“, apskritai atsisakyti derybų perspektyvos.
Su premjeru Butkevičiumi Vilniuje rugsėjį susitikęs „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris, VŽ žiniomis, „Amber Grid“ akcijų problemai skyrė nemažai susitikimo laiko. Jis esą domėjosi, ar Lietuvos Vyriausybė, „Gazprom“ nepardavus „Amber Grid“ akcijų ir likus pasyviai akcininkei, galėtų užtikrinti 10% pelno normą ir mokėti atitinkamo dydžio dividendus. Kita vertus, „Gazprom“ vadovą domino, ar „Amber Grid“ akcijas koncernas galėtų perleisti kitiems Rusijos subjektams, tarkime, Kaliningrado srities administracijai. Regiono valdžia esą suinteresuota patikimu dujų tranzitu per Lietuvos teritoriją. Šiuo metu „Gazprom“ esą nemato prasmės imtis infrastruktūros valdymo verslo vertikaliai dezintegruotoje kompanijoje.

Pasvarstymų kaina Kai kurių VŽ kalbinamų ekspertų požiūriu, investuotojų į AG akcijas reakciją galėjo sukelti Lietuvos ir užsienio pareigūnų pareiškimų seka.
Rugsėjo 6 d. po susitikimo su „Gazprom“ valdybos pirmininku Aleksejumi Milleriu ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė: „Taip, mes šiuo (“Gazprom“ valdomų AG akcijų – VŽ) klausimu irgi kalbėjome. Ir mes tiesiog pasakėme, kad ruošiamės iš „E. On“ nupirkti akcijas. Taip pat, jeigu „Gazprom“ pasiūlys ir priims sprendimą, kad jie nori mums parduoti, mes pirksime.“
Rugsėjo 20 d. ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris, atsakydamas į LRT televizijos klausimą, ar Europos Komisija galėtų finansiškai paremti AG akcijų išpirkimą iš „Gazprom“, sakė: „Pirmiausia manome, kad į energetikos infrastruktūrą turi investuoti rinka. Bet sudarydami biudžeto programą Europos infrastruktūros tinklų priemonei nuo 2014 iki 2020 m. turime bendrojo finansavimo galimybių. Taigi viską derindami su Europos Parlamentu ir Taryba tikimės, kad tas biudžetas bus patvirtintas iki metų pabaigos ir tokiu būdu turėsime bendrojo finansavimo priemonę. Ji bus naudinga šalims, kur rinkos finansavimo nepakanka. Tikimės, kad iki metų pabaigos su valstybėmis narėmis būsime aptarę šiuos klausimus.“
Rugsėjo 23 d. Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pasirengęs parduoti jam priklausantį Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų paketą, žiniasklaidos atstovams pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS. V. Golubevas pridūrė, jog kol kas „Gazprom“ negavo iš Lietuvos Vyriausybės konkrečių pasiūlymų dėl „Amber Grid“ akcijų išpirkimo ir galimos jų kainos.
Rugsėjo 24 d. interneto portalas „Bernardinai.lt“, remdamasis agentūros BNS pranešimu, skelbė: „Taip, parengtoje Lietuvos pozicijoje yra ir klausimas dėl „Amber Grid“. Dabartiniams akcininkams pateiktas pasiūlymas, ir jie turi priimti sprendimus, kaip atskirti veiklą. Po jų apsisprendimo Lietuva galės kalbėti apie tolesnius galimus žingsnius“, – pranešė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Lietuvai akcijas reikėtų išpirkti Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos ministras Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, VŽ sako, kad Lietuva turėtų išpirkti AB „Amber Grid“ akcijas iš dviejų didžiausių dabartinių akcininkų ir dujų infrastruktūrą valdyti pati.

– Kaip vertinate iniciatyvas ir kalbas apie galimą dujų perdavimo operatorės AB „Amber Grid“ akcijų išpirkimą iš didžiųjų akcininkų – Vokietijos „E. On“ ir Rusijos „Gazprom“? – Pagal mūsų įstatymus, nei „E.On“, nei „Gazprom“ negali turėti mūsų perdavimo sistemos operatoriaus akcijų, nes skirstymo verslu (“Lietuvos dujos“ – VŽ) užsiimančios bendrovės akcininkai negali turėti kontrolinio akcijų paketo po vieną arba kartu. Įstatymas nereikalauja, kad jie turimas akcijas parduotų, tačiau jeigu jie turimas akcijas išlaikys, po 2014 m. spalio 31 d. praras valdymo teises. Kitaip tariant, ir „E. On“, ir „Gazprom“ gali išsaugoti savo nuosavybę ir teisę į dividendus iš pelningos veiklos, tačiau prarastų valdymą. Lietuva galėtų skirti savo valdybą ir AG administraciją bei daryti sprendimus neatsiklausdama didžiųjų akcininkų. Ši nuostata labai svarbi.Toks nuosavybės išsaugojimas netenkant valdymo teisių vargu ar tenkintų stambų akcininką. Natūralu, jeigu „E. On“ ir „Gazprom“ ieškos būdų parduoti AG akcijas. Lietuva tuo pačiu metu neįsipareigojo akcijų išpirkti ir dėl to, kad nebūtų pagrindo mums prikišti, esą mes norime akcijas įsigyti už nesąžiningą kainą. Kitaip tariant, akcininkai gali rasti pirkėją, kuris pasiūlys patraukliausią kainą, tačiau tas pirkėjas gali būti ir Lietuvos valstybė.

– Ar, jūsų požiūriu, rastųsi galimų investuotojų iš šalies, kurie norėtų įsigyti AG akcijų? – Sunku pasakyti. Lietuva galėtų būti suinteresuota labiausiai, nes siekia kontroliuoti savo strateginės svarbos infrastruktūrą. Aš manau, kad Lietuva turėtų priimti sprendimą akcijas išpirkti.

– Ar iki praėjusių metų spalio su „E. On“ ir „Gazprom“ buvo pokalbių apie tokią galimybę? – Su „E. On“ šiuo klausimu, galima sakyti, vyko derybos tarpininkaujant Europos Komisijai. Kalbėta, kokiais principais turėtų būti nustatyta infrastruktūrą valdančios bendrovės akcijų kaina, kuri būtų priimtina ir pardavėjui, ir pirkėjui. „Gazprom“ visą tą laiką derybų vengė, nors jų atstovai buvo kviečiami kalbėtis, ir, kaip suprantu, tik dabar parodė pasiryžimą tai aptarti. Jų poziciją vertinčiau kaip požymį, kad jie yra apsisprendę kalbėtis visais klausimais, kaip ir sakė Aleksejus Milleris.

– Koks variantas, jūsų nuomone, būtų priimtinesnis Lietuvai: išpirkti akcijas už kol kas nežinomą kainą ar leisti „Gazprom“ ir „E. On“ likti AG pasyviems akcininkams be valdymo teisių? – Sprendimų gali būti įvairių. Pirmiausia patys akcininkai turi apsispręsti. Yra, tarkime, privilegijuotų akcijų galimybė. Tačiau neabejoju, kad Lietuvai priimtiniausia būtų akcijas išpirkti, nes tai būtų taip pat vienas iš būdų normalizuoti santykius su akcininkais, pirmiausia su „Gazprom“. Atsiradus Suskystintųjų dujų terminalui, vėliau galbūt dujų jungčiai su Lenkija, „Gazprom“ praras galimybes naudotis tiekimo monopolio diktatu. Išnyks esminė konfliktų priežastis – monopolinė tiekėjo pozicija.

– Ar naudinga Lietuvai mokėti didelius pinigus „Gazprom“, kad už juos Kaliningrade būtų statoma alternatyvi infrastruktūra (saugykla, SkGD terminalas), o iš Lietuvos dujų sektoriaus, tranzito infrastruktūros liktų nebent nenaudojamų vamzdžių raizgalynė? – Taip nesakyčiau. Siūlyčiau Kaliningrado regioną vertinti kaip Rusijos karinį ir strateginį forpostą. Užtikrinti tokio regiono energetinį saugumą Rusijai yra labai svarbu. Nemanau, kad jie jaučiasi pakankamai saugūs, kai vienintelė dujų tranzito magistralė eina per NATO bloko šalį. Net jeigu mūsų dvišaliai santykiai būtų puikūs, Rusijos požiūris į NATO dar ilgai bus mažiausiai labai atsargus. Todėl Maskvos iniciatyvą ar pastangas įvairinti dujų tiekimo šaltinius laikyčiau logiškais. Kaliningradas turi turėti tiekimo alternatyvą, nes tai geopolitinių šachmatų žaidimai.

– Jūsų nuomone, kiek Lietuvai galėtų kainuoti AG akcijų išpirkimas iš „E.On“ ir „Gazprom“? – Neturime tvirto pagrindo kalboms apie kainą dabar. Prisimenant derybas tuo klausimu su „E. On“, buvo derinami tik principai, kuriais remiantis tokia kaina būtų nustatoma. Yra daug įvairių veiksnių. Viena vertus, perdavimo bendrovės akcijų kaina priklausys nuo to, kokį perdavimo tarifą patvirtins Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kokią pelno normą leis įskaičiuoti į tarifą. Vienaip atrodytų, jeigu pelno norma siektų 9, 10 ar 11%. Tačiau žinome, kad VKEKK siekia patvirtinti kuo mažesnę pelno normą. O tai mažina bendrovės vertę. Antras veiksnys: mūsų perdavimo sistema yra prijungta tik prie vieno tiekimo šaltinio. Logiška būtų manyti, kad atsiradus SkGD terminalui arba jungčiai su Lenkija jos patikimumas, taigi ir vertė padidės. Klausimas – kaip padidėtų perdavimo sistemos vertė, jeigu Lietuvoje būtų atrasta skalūnų dujų. Manau, pirmiausia turėtų būti susitarta, į kuriuos veiksnius bus atsižvelgiama, tariantis dėl akcijų kainos.

– Jeigu vertintume tikimybes ir prielaidas. 2003 m. „E. On“ už LD akcijas sumokėjo 116 mln. Lt, 2005 m. „Gazprom“ už dabar valdomą paketą – 100 mln. Lt. Kartu – iki 220 mln. Lt. Pernai kai kurie ekspertai kalbėjo, kad įgyvendinus ES III energetikos paketą akcijų išpirkimas iš šių dviejų akcininkų gali kainuoti 200–250 mln. EUR. Kurie skaičiai arčiau tikrovės? – Atsakyti galėčiau tik taip. Nežinau, kuo remiantis buvo nustatyta LD akcijų pardavimo kaina. Su tikra verte ji maža teturėjo bendra. Greičiau tai buvo karštligiško privatizavimo pasekmė. Ji davė impulsą sektoriui modernizuoti. Kita vertus, tai buvo dalies strategiškai svarbios infrastruktūros praradimas. Taigi kalbėdami apie akcijų išpirkimą, privatizavimo laikų kainą galime drąsiai pamiršti.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Pramonė“

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Kauno baldai“: naujos tendencijos – pandemijos ir karantino pasekmė  

SBA grupės minkštųjų baldų gamintoja „Kauno baldai“ trečiąjį metų ketvirtį pasiekė 20,5 mln. Eur pardavimus.

Pramonė
09:06
„Yukon“ vadovas: neatmetu, kad fabriką Kinijoje uždarysime, nebenaudinga Premium 4

Aliaksandras Alsheuskis, „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovas, sako, kad gamyba Kinijoje tampa vis...

Pramonė
05:45
Švedijos „Volvo Cars“ nustatė artėjančio IPO kainų intervalą

Kinijos valdoma Švedijos automobilių gamintoja „Volvo Cars“ netrukus surengs pradinį viešą akcijų platinimą...

Pramonė
2021.10.19
Seime skinasi kelią projektas dėl energetikos kainų augimo stabdymo

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės planui amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir...

Pramonė
2021.10.19
V. A. Bumelis investuoja 27 mln. Eur – ruošiasi spausdinti organus Premium 11

Biotechnologijų mokslininko ir verslininko Vlado Algirdo Bumelio UAB Kamieninių ląstelių tyrimų centras...

Pramonė
2021.10.19
Seimas spręs, ar plėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą 2

Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl didėjančių šilumos kainų, kompensacijas...

Verslo aplinka
2021.10.19
Verslo perėmėjų patirtis: reikėjo tiek nedaug, ir verslas šovė aukštyn Premium

Kai į šeimos verslą įtraukiama ir jaunoji karta, išlošiama du kartus: įkūrėjai ne tik užsitikrina, kad bus...

Gazelė
2021.10.19
Baltijos šalys ir Lenkija prašo EK dar 238 mln. Eur sinchronizavimo projektams

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo operatorės prašo Europos Komisijos skirti dar 238 mln. Eur...

Pramonė
2021.10.19
Gaublys vietoje Lietuvos žemėlapio Verslo tribūna

Jei norite, kad verslas augtų, nusikabinkite nuo sienos Lietuvos žemėlapį ir pasistatykite ant darbo stalo...

Vadyba
2021.10.19
Naujas pajamų lygis „Ignitis grupei“: geros, blogesnės ir blogos naujienos  Premium

Reguliuotojas nusprendė nurėžti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elektros energijos skirstymo paslaugų...

Rinkos
2021.10.19
„Vičiūnų grupės“ įmonė iš buvusio vadovo reikalauja 0,65 mln. Eur  Premium

Žemės ūkio bendrovė UAB „Groward Group“ ir jos antrinė įmonė Liepojos grūdų terminalas SIA „Karosta...

Pramonė
2021.10.19
FIFA pasaulio salės futbolo čempionato įvaizdžio kampanija:  ekstremalų iššūkį padėjo įveikti renginio svarba ir meilė futbolui Verslo tribūna

FIFA Pasaulio salės futbolo čempionatas Lietuvoje buvo organizuojamas neįprastomis tokio masto renginiui...

Pramonė
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
Ekspertas: susiformavo dujų kainų burbulas, jos neatspindi rinkos sąlygų 

Per kelis mėnesius tris kartus pabrangusios dujos neatspindi realios padėties dujų rinkoje. Kainas, tikėtina,...

Finansai
2021.10.18
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 11

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Elektros sisteminės paslaugos kitąmet pinga 23%

Elektros sisteminių paslaugų, lemiančių tiekimo kokybę, kaina 2022 metams mažėja 22,7%. Tai turės įtakos...

Pramonė
2021.10.18
„Litgrid“: elektra Lietuvoje per savaitę pigo 20%

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 20%,...

Pramonė
2021.10.18
Seimo komitetas – už elektros ir dujų kainų augimo stabdymo planą 1

Seime skubos tvarka skinasi kelią Vyriausybės inicijuojamas planas, kaip amortizuoti nuo kitų metų smarkiai...

Pramonė
2021.10.18
„Nord Stream 2“ pirmoji gija užpildyta techninėmis dujomis ir paruošta veikimui

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ pirmoji gija užpildyta...

Pramonė
2021.10.18
Pramonės lyderiai apie CO2, naujus fabrikus, efektyvumą  Premium

Laikmetis turėjo įtakos, kad šių metų pramonės sektoriaus lyderių dešimtuke – trys įmonės, dirbančios...

Pramonė
2021.10.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku