Azartiniai žaidimai „Amber Grid“ akcijomis

Publikuota: 2013-09-30
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Vyriausybės atstovai neigia, esą Lietuva Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau pasiūlė išpirkti perdavimo sistemos operatorės AB „Amber Grid“ akcijas. Buvęs energetikos ministras mano, kad tai būtų geriausias sprendimas.

Penktadienį ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius VŽ pareiškė, esą per anksti sakyti, ar dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ (AG) akcijų išpirkimas iš Rusijos koncerno „Gazprom“ yra viena šiuo metu su „Gazprom“ vykstančių derybų temų.„Nėra aišku, kokiu būdu bus įgyvendintos Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo nuostatos. Kol kas nekalbama apie konkrečius sprendimus dėl akcijų pirkimo iš „Lietuvos dujų“ ar „Amber Grid“. Per anksti kalbėti apie konkrečius bendrovės „Amber Grid“ akcininkų ir „Lietuvos dujų“ valdymo struktūros pokyčius, kol galutinio sprendimo nepriėmė akcininkai“, – rašoma premjero spaudos tarnybos atsiųstame p. Butkevičiaus komentare.Formaliai dujų tiekimo ir skirstymo veiklos yra atskirtos, tačiau iki kitų metų pabaigos turi būti atskirta ir nuosavybė. „Dabartiniams akcininkams reikia priimti sprendimus, kaip atskirti veiklą. Taigi „Gazprom“ ir E.ON turi priimti sprendimus, kokiu būdu tai bus daroma“, – teigia p. Butkevičius.Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusios interpretacijos, esą AG akcijų įsigijimą galimai finansuotų ir ES, neturi pagrindo.„Noriu atkreipti dėmesį, kad ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris kalbėjo apie regioninę reikšmę turinčius projektus, įtrauktus į PCI (bendro intereso projektai, angl. Projects of Common Interest) sąrašą, o „Amber Grid“ akcijų išpirkimas nėra nei regioninis, nei PCI projektas“, – tvirtina p. Butkevičius.Akcijų šokis
Politikų, ES pareigūnų užuominomis ir žiniasklaidos interpretacijomis dėl tariamo Lietuvos valdžios pasiryžimo išpirkti AG stambiųjų akcininkų akcijas patikėjo net smulkieji investuotojai. Praėjusios savaitės antradienį AG akcijų kaina „NASDAQ OMX Vilniaus“ biržoje šoktelėjo 7,31%. Nors iki savaitgalio jų vertė šiek tiek sumažėjo, AG akcijos penktadienį tebekainavo 4,72% brangiau nei savaitės pradžioje.
VŽ kalbinami investuotojai sakė, kad „Amber Grid“ akcijas pirkti verta.
„AG reikia pirkti, bet tik todėl, kad dabar reikės derėtis su „E.ON“ ar „Gazprom“ ir valstybė bus priversta sumokėti už bendrovės akcijas tikrąją kainą, kuri yra aukštesnė nei šiuo metu biržoje“, – teigė Vidmantas Martikonis, nuolat investuojantis į energetikos sektoriaus bendrovių akcijas. 
AG akcijų šuolis praėjusią savaitę kėlė šurmulį Vyriausybės kanceliarijos, Energetikos ir Finansų ministerijose. Susipratus, kad vertybinių popierių vertės biržoje rodikliai bus svarbus veiksnys, jeigu Vyriausybė iš tikrųjų apsispręs iki kitų metų spalio 31 d. išpirkti AG akcijas iš dviejų stambiausių savininkų – Vokietijos „E.On Ruhrgas“ (38,9%) ir Rusijos „Gazprom“ (37,1%).„Gazprom“ ieško vietos
Pernai buvusios kadencijos Seimo priimta Gamtinių dujų įstatymo redakcija neįpareigoja Lietuvos valstybės išpirkti AG akcijų. Birželį įkurtos dujų infrastruktūrą valdančios kompanijos didiesiems akcininkams paliktas pasirinkimas: apsispręsti, kuriame – perdavimo („Amber Grid“) ar tiekimo ir skirstymo („Lietuvos dujos“) – versle dalyvauti ateityje. Pasirinkus nutarti, kaip elgtis su turimomis akcijomis toje bendrovėje, kurioje „E. On“ ir „Gazprom“ neketina toliau plėtoti verslo. Įstatymai numatė, kad jeigu akcininkai ir po 2014 m. spalio 31 d. tebeturėtų akcijų ir skirstymo, ir perdavimo veikla užsiimančiose bendrovėse, vienoje jų prarastų valdymo teises ir galėtų tikėtis tik dividendų iš pelningos veiklos.
„Gazprom“ atstovai su šiomis sąlygomis sutiko pernai liepą AB „Lietuvos dujos“ valdyboje balsuodami už bendrovės pertvarką. Tiesa, šį savo sprendimą palydėjo pareiškimu, esą balsavo „užlaužtomis rankomis“. Kai kurie su tuometine derybų eiga susipažinę šaltiniai VŽ tvirtino, esą pernai „Gazprom“ buvo pasiūlyta rinktis: sutikti su LD padalijimu iš principo ir išsaugoti galimybes derėtis, arba, balsuojant „prieš“, apskritai atsisakyti derybų perspektyvos.
Su premjeru Butkevičiumi Vilniuje rugsėjį susitikęs „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris, VŽ žiniomis, „Amber Grid“ akcijų problemai skyrė nemažai susitikimo laiko. Jis esą domėjosi, ar Lietuvos Vyriausybė, „Gazprom“ nepardavus „Amber Grid“ akcijų ir likus pasyviai akcininkei, galėtų užtikrinti 10% pelno normą ir mokėti atitinkamo dydžio dividendus. Kita vertus, „Gazprom“ vadovą domino, ar „Amber Grid“ akcijas koncernas galėtų perleisti kitiems Rusijos subjektams, tarkime, Kaliningrado srities administracijai. Regiono valdžia esą suinteresuota patikimu dujų tranzitu per Lietuvos teritoriją. Šiuo metu „Gazprom“ esą nemato prasmės imtis infrastruktūros valdymo verslo vertikaliai dezintegruotoje kompanijoje.

Pasvarstymų kaina Kai kurių VŽ kalbinamų ekspertų požiūriu, investuotojų į AG akcijas reakciją galėjo sukelti Lietuvos ir užsienio pareigūnų pareiškimų seka.
Rugsėjo 6 d. po susitikimo su „Gazprom“ valdybos pirmininku Aleksejumi Milleriu ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė: „Taip, mes šiuo (“Gazprom“ valdomų AG akcijų – VŽ) klausimu irgi kalbėjome. Ir mes tiesiog pasakėme, kad ruošiamės iš „E. On“ nupirkti akcijas. Taip pat, jeigu „Gazprom“ pasiūlys ir priims sprendimą, kad jie nori mums parduoti, mes pirksime.“
Rugsėjo 20 d. ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris, atsakydamas į LRT televizijos klausimą, ar Europos Komisija galėtų finansiškai paremti AG akcijų išpirkimą iš „Gazprom“, sakė: „Pirmiausia manome, kad į energetikos infrastruktūrą turi investuoti rinka. Bet sudarydami biudžeto programą Europos infrastruktūros tinklų priemonei nuo 2014 iki 2020 m. turime bendrojo finansavimo galimybių. Taigi viską derindami su Europos Parlamentu ir Taryba tikimės, kad tas biudžetas bus patvirtintas iki metų pabaigos ir tokiu būdu turėsime bendrojo finansavimo priemonę. Ji bus naudinga šalims, kur rinkos finansavimo nepakanka. Tikimės, kad iki metų pabaigos su valstybėmis narėmis būsime aptarę šiuos klausimus.“
Rugsėjo 23 d. Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pasirengęs parduoti jam priklausantį Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų paketą, žiniasklaidos atstovams pareiškė „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS. V. Golubevas pridūrė, jog kol kas „Gazprom“ negavo iš Lietuvos Vyriausybės konkrečių pasiūlymų dėl „Amber Grid“ akcijų išpirkimo ir galimos jų kainos.
Rugsėjo 24 d. interneto portalas „Bernardinai.lt“, remdamasis agentūros BNS pranešimu, skelbė: „Taip, parengtoje Lietuvos pozicijoje yra ir klausimas dėl „Amber Grid“. Dabartiniams akcininkams pateiktas pasiūlymas, ir jie turi priimti sprendimus, kaip atskirti veiklą. Po jų apsisprendimo Lietuva galės kalbėti apie tolesnius galimus žingsnius“, – pranešė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Lietuvai akcijas reikėtų išpirkti Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos ministras Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, VŽ sako, kad Lietuva turėtų išpirkti AB „Amber Grid“ akcijas iš dviejų didžiausių dabartinių akcininkų ir dujų infrastruktūrą valdyti pati.

– Kaip vertinate iniciatyvas ir kalbas apie galimą dujų perdavimo operatorės AB „Amber Grid“ akcijų išpirkimą iš didžiųjų akcininkų – Vokietijos „E. On“ ir Rusijos „Gazprom“? – Pagal mūsų įstatymus, nei „E.On“, nei „Gazprom“ negali turėti mūsų perdavimo sistemos operatoriaus akcijų, nes skirstymo verslu (“Lietuvos dujos“ – VŽ) užsiimančios bendrovės akcininkai negali turėti kontrolinio akcijų paketo po vieną arba kartu. Įstatymas nereikalauja, kad jie turimas akcijas parduotų, tačiau jeigu jie turimas akcijas išlaikys, po 2014 m. spalio 31 d. praras valdymo teises. Kitaip tariant, ir „E. On“, ir „Gazprom“ gali išsaugoti savo nuosavybę ir teisę į dividendus iš pelningos veiklos, tačiau prarastų valdymą. Lietuva galėtų skirti savo valdybą ir AG administraciją bei daryti sprendimus neatsiklausdama didžiųjų akcininkų. Ši nuostata labai svarbi.Toks nuosavybės išsaugojimas netenkant valdymo teisių vargu ar tenkintų stambų akcininką. Natūralu, jeigu „E. On“ ir „Gazprom“ ieškos būdų parduoti AG akcijas. Lietuva tuo pačiu metu neįsipareigojo akcijų išpirkti ir dėl to, kad nebūtų pagrindo mums prikišti, esą mes norime akcijas įsigyti už nesąžiningą kainą. Kitaip tariant, akcininkai gali rasti pirkėją, kuris pasiūlys patraukliausią kainą, tačiau tas pirkėjas gali būti ir Lietuvos valstybė.

– Ar, jūsų požiūriu, rastųsi galimų investuotojų iš šalies, kurie norėtų įsigyti AG akcijų? – Sunku pasakyti. Lietuva galėtų būti suinteresuota labiausiai, nes siekia kontroliuoti savo strateginės svarbos infrastruktūrą. Aš manau, kad Lietuva turėtų priimti sprendimą akcijas išpirkti.

– Ar iki praėjusių metų spalio su „E. On“ ir „Gazprom“ buvo pokalbių apie tokią galimybę? – Su „E. On“ šiuo klausimu, galima sakyti, vyko derybos tarpininkaujant Europos Komisijai. Kalbėta, kokiais principais turėtų būti nustatyta infrastruktūrą valdančios bendrovės akcijų kaina, kuri būtų priimtina ir pardavėjui, ir pirkėjui. „Gazprom“ visą tą laiką derybų vengė, nors jų atstovai buvo kviečiami kalbėtis, ir, kaip suprantu, tik dabar parodė pasiryžimą tai aptarti. Jų poziciją vertinčiau kaip požymį, kad jie yra apsisprendę kalbėtis visais klausimais, kaip ir sakė Aleksejus Milleris.

– Koks variantas, jūsų nuomone, būtų priimtinesnis Lietuvai: išpirkti akcijas už kol kas nežinomą kainą ar leisti „Gazprom“ ir „E. On“ likti AG pasyviems akcininkams be valdymo teisių? – Sprendimų gali būti įvairių. Pirmiausia patys akcininkai turi apsispręsti. Yra, tarkime, privilegijuotų akcijų galimybė. Tačiau neabejoju, kad Lietuvai priimtiniausia būtų akcijas išpirkti, nes tai būtų taip pat vienas iš būdų normalizuoti santykius su akcininkais, pirmiausia su „Gazprom“. Atsiradus Suskystintųjų dujų terminalui, vėliau galbūt dujų jungčiai su Lenkija, „Gazprom“ praras galimybes naudotis tiekimo monopolio diktatu. Išnyks esminė konfliktų priežastis – monopolinė tiekėjo pozicija.

– Ar naudinga Lietuvai mokėti didelius pinigus „Gazprom“, kad už juos Kaliningrade būtų statoma alternatyvi infrastruktūra (saugykla, SkGD terminalas), o iš Lietuvos dujų sektoriaus, tranzito infrastruktūros liktų nebent nenaudojamų vamzdžių raizgalynė? – Taip nesakyčiau. Siūlyčiau Kaliningrado regioną vertinti kaip Rusijos karinį ir strateginį forpostą. Užtikrinti tokio regiono energetinį saugumą Rusijai yra labai svarbu. Nemanau, kad jie jaučiasi pakankamai saugūs, kai vienintelė dujų tranzito magistralė eina per NATO bloko šalį. Net jeigu mūsų dvišaliai santykiai būtų puikūs, Rusijos požiūris į NATO dar ilgai bus mažiausiai labai atsargus. Todėl Maskvos iniciatyvą ar pastangas įvairinti dujų tiekimo šaltinius laikyčiau logiškais. Kaliningradas turi turėti tiekimo alternatyvą, nes tai geopolitinių šachmatų žaidimai.

– Jūsų nuomone, kiek Lietuvai galėtų kainuoti AG akcijų išpirkimas iš „E.On“ ir „Gazprom“? – Neturime tvirto pagrindo kalboms apie kainą dabar. Prisimenant derybas tuo klausimu su „E. On“, buvo derinami tik principai, kuriais remiantis tokia kaina būtų nustatoma. Yra daug įvairių veiksnių. Viena vertus, perdavimo bendrovės akcijų kaina priklausys nuo to, kokį perdavimo tarifą patvirtins Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kokią pelno normą leis įskaičiuoti į tarifą. Vienaip atrodytų, jeigu pelno norma siektų 9, 10 ar 11%. Tačiau žinome, kad VKEKK siekia patvirtinti kuo mažesnę pelno normą. O tai mažina bendrovės vertę. Antras veiksnys: mūsų perdavimo sistema yra prijungta tik prie vieno tiekimo šaltinio. Logiška būtų manyti, kad atsiradus SkGD terminalui arba jungčiai su Lenkija jos patikimumas, taigi ir vertė padidės. Klausimas – kaip padidėtų perdavimo sistemos vertė, jeigu Lietuvoje būtų atrasta skalūnų dujų. Manau, pirmiausia turėtų būti susitarta, į kuriuos veiksnius bus atsižvelgiama, tariantis dėl akcijų kainos.

– Jeigu vertintume tikimybes ir prielaidas. 2003 m. „E. On“ už LD akcijas sumokėjo 116 mln. Lt, 2005 m. „Gazprom“ už dabar valdomą paketą – 100 mln. Lt. Kartu – iki 220 mln. Lt. Pernai kai kurie ekspertai kalbėjo, kad įgyvendinus ES III energetikos paketą akcijų išpirkimas iš šių dviejų akcininkų gali kainuoti 200–250 mln. EUR. Kurie skaičiai arčiau tikrovės? – Atsakyti galėčiau tik taip. Nežinau, kuo remiantis buvo nustatyta LD akcijų pardavimo kaina. Su tikra verte ji maža teturėjo bendra. Greičiau tai buvo karštligiško privatizavimo pasekmė. Ji davė impulsą sektoriui modernizuoti. Kita vertus, tai buvo dalies strategiškai svarbios infrastruktūros praradimas. Taigi kalbėdami apie akcijų išpirkimą, privatizavimo laikų kainą galime drąsiai pamiršti.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Toyota“ visame pasaulyje atšauks 3,4 mln. automobilių 

Dėl galimų saugos pagalvių veiklos sutrikimų bus atšaukiami didžiąja dalimi JAV rinkoje parduoti modeliai.

Automobiliai
2020.01.22
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti?

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Aplinkosaugininkai Kėdainiuose veikiančią įmonę įtaria teršus bevardį upelį 1

Aplinkosaugininkai įtaria, kad Kėdainiuose veikianti bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“ nevalytomis nuotekomis...

Pramonė
2020.01.22
Į Klaipėdą atplauks tanklaivis su norvegiška nafta Baltarusijai 

Trečiadienį Klaipėdos uoste laukiama pirmojo po trejų metų pertraukos Baltarusijai skirto naftos krovinio iš...

Pramonė
2020.01.22
Paukščių gripas grasina ir mūsų paukštininkams: „Galime netekti visko“ Premium

Paukščių gripas plinta Europoje – ligai pasiekiant vis daugiau valstybių, Lietuvos Vyriausybė stiprina...

Pramonė
2020.01.22
Sustabdyta mėsos perdirbimo įmonės „Eimasa“ veikla

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), dėl paukščių gripo grėsmės sustiprinusi paukštininkystės...

Pramonė
2020.01.21
„Vilniaus vandenys“ stabdo nuotekas iš „Ecso“ dėl įtariamos taršos plastiku

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ antradienį užblokavo nuotekų patekimą iš sostinės įmonės „Ecso“ į miesto nuotekų...

Pramonė
2020.01.21
Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
2020.01.21
G. Pangonis pasitraukė iš asociacijos „Lietuvos mediena“ valdybos pirmininko pareigų 1

Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“, kurios įmonė „Grigeo Klaipėda“ leido į Kuršių marias...

Pramonė
2020.01.21
„Kauno baldų“ pardavimai, atsisakius užsakomosios gamybos, pašoko 21% 

AB „Kauno baldai“ pardavimai pernai, palyginti su ankstesniais metais, pašoko 21% ir kirto rekordinę įmonės...

Pramonė
2020.01.21
A. Šabūnas apie pasitraukimą iš „Utenos trikotažo“ ir naują veiklą  Premium 5

Iš koncerno SBA valdybos nario ir AB „Utenos trikotažas“ vadovo pareigų pasitraukęs bei šios bendrovės...

Pramonė
2020.01.21
Teisme sprendžia ginčą dėl „Arimex“ prekių ženklo „Studentų maistas“ Premium 2

Riešutais ir džiovintais vaisiais prekiaujanti UAB „Arimex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl...

Rinkodara
2020.01.21
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
VMI: alkoholio akcizų pajamos pernai augo 5%

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo 5%. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kai prieš stipraus...

Pramonė
2020.01.20
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Žaliuoju kursu per durpių pramonę – spaus atsisakyti gavybos  Premium

Kova su klimato kaita privers atsisakyti durpių pramonės – Europos Komisijos (EK) parengtose priemonėse,...

Pramonė
2020.01.20
„Grigeo Klaipėda“ leista naudotis dalimi areštuoto turto 

Klaipėdos apygardos prokuratūra patenkino AB „Grigeo Klaipėdos“ pateiktą prašymą leisti naudoti dalį...

Pramonė
2020.01.20
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
2020.01.20
„BIOK laboratorija“: šiemet naujos gamyklos statybų startas ir inovatyvūs produktai Premium 2

Per šiuos metus planuojanti pardavimus padidinti 15% kosmetikos UAB „BIOK laboratorija“ antroje metų pusėje...

Pramonė
2020.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau