Skatinamoji valstybės priemoka – ir pranašumas, ir rizika (tyrimas)

Publikuota: 2013-09-24
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Artėjant terminui, iki kurio gyventojams reikia pasirinkti, kaip toliau kaupti lėšas pensijai, VŽ atliko tyrimą, ar papildomai taupyti pensijai palankiau investuojant savas lėšas į II pakopos („Sodros“ įmokos dalies) pensijų fondus, ar geriau daugiau lėšų kaupti III pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) pensijų fonduose. Tam pasitelkti hipotetiniai pavyzdžiai.

VŽ skaičiavimu, vidutinį darbo užmokestį gaunantis gyventojas, pasirinkęs papildomai investuoti į II pakopos pensijų fondą (PF), iš papildomų įmokų ir valstybės skatinamųjų priemokų per 20 metų teoriškai sukauptų beveik 27.000 Lt. Skaičiuojant daryta prielaida, kad investicijų grąža per metus siekia 2%, taip pat nebuvo vertinti jokie mokesčiai, pavyzdžiui, valdymo ar įmokų. Investuodamas tokią pat sumą į III pakopos PF ir pasinaudodamas lengvata, pagal kurią gali susigrąžinti iš valstybės 15% į PF pervestų lėšų sumos ir ją reinvestuodamas, gyventojas per 20 m. sukauptų maždaug 15.500 Lt, t. y. 43% mažiau nei kaupiant II pakopos PF.Skelbta, kad gyventojai, pasirinkę papildomai investuoti į II pakopos PF, 2014–2015 m. privalės pervesti į fondą 1% savo darbo užmokesčio prieš mokesčius, o nuo 2016 m. – 2%. Valstybė tokių gyventojų PF sąskaitas 2014–2015 m. papildys 1% vidutinio šalies darbo užmokesčio prieš mokesčius, o nuo 2016 m. – 2%. Ar pasinaudoti šia galimybe, gyventojai turi priimti sprendimą iki šių metų lapkričio pabaigos.Jei gyventojo darbo užmokestis didesnis, skirtumas tarp sukauptos sumos viename ar kitame fonde bus mažesnis. Pavyzdžiui, gyventojas, gaunantis 5.000 Lt darbo užmokestį prieš mokesčius, papildomai investuodamas į II pakopos PF, per 20 m. sukauptų apie 43.000 Lt, o III pakopos – atitinkamai maždaug 34.000 Lt, arba 21% mažiau.„Skaičiai akivaizdžiai rodo, kad papildomai investuojant tą pačią sumą į II pakopos PF teoriškai daugeliu atvejų būtų sukaupta daugiau nei III pakopos fonduose, tačiau renkantis, kaip kaupti pensijai, reikėtų įvertinti daugiau aspektų, ne tik įmokas, iš valstybės gaunamą naudą ir investicijų grąžą, bet ir fondų mokesčius bei riziką, kurią skaičiais įvertinti sudėtinga“, – komentuoja Vytautas Plunksnis, Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.VŽ skaičiavimu, ir II, ir III pakopos PF teoriškai per 20 m. sukaupta suma bus panaši tik tuomet, kai gyventojo darbo užmokestis prieš mokesčius sieks apie 15.000 Lt. Jei gyventojas gauna dar didesnes pajamas, tuomet skaičiai rodo, kad kaupti III pakopos fonduose apsimoka labiau.„Jei gyventojas gauna vidutinį ar mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį, papildomai mokėti į II pakopos PF ir gauti valstybės skatinamąsias priemokas yra labai naudinga, nes gaunama nemokamų pinigų, o jei atlyginimas neviršija vidurkio, valstybės priemoka yra net didesnė, nei gyventojas moka pats“, – teigia Artūras Milevskis, investicijų bendrovės „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas.Pasak p. Plunksnio, akivaizdu, kad didžiajai daliai žmonių nusprendus kaupti pensijai papildomai, investavimas į II pakopos PF būtų naudingesnis dėl valstybės paramos, tačiau reikėtų įvertinti tai, kad investuojant privačiuose PF mažėja valstybės pensija.„Mažiau uždirbantieji yra jautresni valstybės pensijos dalies mažėjimui. Tokiems gyventojams dažnai yra naudingiau būti tik „Sodros“ sistemoje, nes pasirinkus privatų kaupimą valstybės pensijos dalis reikšmingai sumažėja, o dėl menko darbo užmokesčio privačiame fonde sukaupta suma taip pat nebus didelė“, – teigia p. Plunksnis.Kaupti daugiau
Be valstybės nustatytų skatinimo priemokų, II pakopos PF pranašumas – mažesni mokesčiai, tvirtina analitikai.
„II pakopos PF valdymo mokesčiai yra apriboti iki 1% ir iš jų fondų valdytojai turi padengti kitas išlaidas, t. y. valiutos konvertavimą, komisinius tarpininkams ir pan.“, – aiškina p. Plunksnis. 
Tačiau, pasak jo, II pakopos PF didelis trūkumas yra tas, kad pinigų iš tokių fondų negalima atsiimti kada panorėjus.
„Net sulaukęs pensinio amžiaus žmogus dažnu atveju negaus sukauptos sumos, o bus priverstas pirkti anuitetą. Juos šiuo metu parduoda tik viena bendrovė, tad gali būti, kad paslauga sąnaudų požiūriu nėra pati geriausia. Iš III pakopos PF gyventojas, grąžinęs mokesčio lengvatą, gali pasiimti visus sukauptus pinigus kada panorėjęs ir nėra įpareigotas pirkti anuiteto“, – teigia p. Plunksnis.
Jo nuomone, III pakopos PF yra labiau tinkami tiems, kurie kaupia ne pensijai, o trumpesnio laikotarpio tikslams, pavyzdžiui, vaikų mokslams.
„Pensinio amžiaus žmonių daugėja, o dirbančiųjų dalis traukiasi, tad viso pasaulio sodroms ateityje bus vis sunkiau mokėti pensijas. Gyventojai turėtų kuo daugiau savarankiškai kaupti, naudotis ir II pakopos PF suteikiama galimybe gauti valstybės priemoką, ir III pakopos lengvatomis“, – teigia p. Milevskis.

Nepasitiki

Finansų specialistai sutaria, kad dėl valstybės skatinamųjų įmokų papildomas kaupimas II pakopos PF yra gana viliojamas pasirinkimas, tačiau jo patrauklumą mažina neužtikrintumas dėl valstybės sprendimų ateityje.„II pakopos fonduose sukauptų pinigų valstybės dažnai nelaiko tikrąja žmogaus nuosavybe. Ateityje gali būti keičiamas valstybės priemokos dydis arba toks skatinimas apskritai gali būti panaikintas, gali būti daug pokyčių, kuriuos šiandien yra sunku prognozuoti, tad investuojant savus pinigus į II pakopą reikia įvertinti ir tokią riziką“, – sako p. Plunksnis.Tačiau, jo nuomone, jei ateityje bus naikinama valstybės parama tiems, kurie moka papildomas įmokas į II pakopos PF, tikėtina, kad bus sudaryta galimybė sustabdyti ir papildomus pervedimus, kuriuos moka gyventojas.„Pensijų sistemos pakeitimų matėme jau ne vieną, tad niekas nėra garantuotas, kad ji ir vėl nebus keičiama. Be to, yra pavyzdžių kitose Rytų Europos šalyse, kai gyventojų kaupti pinigai privačiuose fonduose vėl gražinami į „Sodrą“, – teigia p. Milevskis.Kita vertus, anot investicijų specialisto, ir III pakopos PF atveju yra rizika, kad kada nors bus panaikinta lengvata ir gyventojai nebegalės susigrąžinti 15% į PF pervestų įmokų sumos.„Dažni pensijų sistemos nuostatų keitimai davė rezultatų – žmonės nebetiki ir mano, kad po dvejų metų vėl bus viskas kardinaliai keičiama. Katės ir pelės žaidimas darosi niekam nebeįdomus. Didesnes pajamas gaunantys žmonės tikisi gyventi ne iš PF sukauptų lėšų ar „Sodros“, o iš kitais būdais sutaupytų lėšų. Ši sistema vis dėlto daugiau skirta vidutinių ir mažesnių pajamų gyventojams“, – komentuoja Marius Čiuželis, finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vykdomasis partneris.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau