Lamassoure‘as: ES biudžetai bus pavirtinti laiku (interviu)

Publikuota: 2013-09-22
Alainas Lamassoureas, Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininkas.
Alainas Lamassoureas, Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininkas. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Alainas Lamassoure‘as, Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininkas, įsitikinęs, kad pavyks laiku susitarti tiek dėl kitų metų Europos Sąjungos biudžeto, tiek ir dėl  ilgamečio Bendrijos biudžeto įgyvendinimo.

Kalbėdamas apie Europos Komisijos (EK) pasiūlytą finansinių sandorių mokestį, Vilniuje šiomis dienomis apsilankęs p. Lamassoure‘as  interviu VŽ prognozavo, kad derybos dėl jo įvedimo užtruks dar ilgai, bet iš esmės pasisakė už tokį mokestį.

– Šių metų pavasarį Europos Parlamentas (EP) atmetė ES valstybių vadovų tarybos sutartą 2014–2020 m. biudžetą ir pareikalavo derybų dėl jo. Derybos buvo ilgos ir įtemptos, baigtos tik paskutinėmis birželio dienomis, tačiau jose sutarti biudžeto pokyčiai buvo tik minimalūs. Ar tai neįrodo, kad EP tik tam tikra prasme demonstruoja tuštokas ambicijas, siekdamas įrodyti savo galias? – EP reakcija buvo būtina, kad ilgametis Bendrijos biudžetas būtų priimtas. Pagal dabar galiojančią Lisabonos sutartį su EP turi būti suderinta ES ilgametė finansinė perspektyva – parlamentarai privalo balsuoti dėl jos patvirtinimo. Vadinasi, turi būti įsiklausyta į EP poziciją dėl biudžetinių reikalų. Priešingu atveju tiesiog nebus pavirtinta.Tenka pripažinti, kad nėra labai didelio skirtumo tarp ES viršūnių pasiūlyto Bendrijos ilgamečio biudžeto projekto ir jo galutinio varianto, birželį suderinto su EP. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad jeigu nebūtų EP pozicijos, jeigu nebūtų papildomų derybų šiuo klausimu, tuomet išvis nebūtų jokių pokyčių projekte.

– Vadinasi, jūsų nuomone, priimtieji pokyčiai yra geri, naudingi? – Nors tie pokyčiai ir nedideli, tačiau tikrai naudingi, nes kai kurių svarbių sričių finansavimui skiriama daugiau dėmesio.– Tokia sistema, kai ilgamečiam biudžetui yra reikalingas EP sutikimas, padaro tą biudžetą demokratiškesnį. Nepamirškime, kad ES biudžetą sudaro visų valstybių įmokos. O valstybėms atstovauja ne tik jų lyderiai, bet ir europarlamentarai. Todėl į jų nuomonę būtina įsiklausyti. Ir tai nėra jokia ambicija ar tuščias galių demonstravimas, tai demokratinis procesas. Tuo paremtas visas ES gyvavimas.Be to, priminčiau, kad EP nariai baigia savo kadenciją. O biudžetas yra skirtas ateinantiems septyneriems metams. Mes negalime nustatyti, kad kitąmet ateinantys naujo EP nariai visą savo penkerių metų kadenciją negalėtų pajudinti tų skaičių, kuriuos dabar nustatome. Todėl ir buvo sutarta, kad 2016 m. yra galima ilgamečio biudžeto peržiūra, joje ir vėl dalyvaus EP.

– Kad ilgametė finansinė perspektyva įsigaliotų laiku, reikia iki šių metų pabaigos susitarti ir priimti net septynias dešimtis įvairių teisės aktų. Manote, kad bus suspėta tai padaryti? – Tikiuosi, kad didesnių sunkumų dėl to nekils. Iš tų septyniasdešimties teisės aktų tik dėl poros kyla diskusijų, likusieji tikrai nėra problemiški. Žinoma, tos pora sričių, dėl kurių vyksta gana aršios diskusijos ir derinamos nuomonės, yra labai svarbios ir didelės. Tarp jų yra ir klausimai dėl žemės ūkio finansavimo.Bet mes turime nusistatę grafiką – kada ir dėl ko turi būti susitarta. Mano patirtis rodo, kad, norėdamas pasiekti kompromisą kokiu nors klausimu, pirmiausia privalai nustatyti galutinį terminą, iki kada tai būti padaryta. Tada planus turėtų lydėti sėkmė.Tikiuosi, jau spalio pabaigoje galės įvykti balsavimai dėl tų septynių dešimčių teisės aktų patvirtinimo. Liks dar pakankamai laiko pasirengti biudžeto įgyvendinimui nuo pat 2014 m. pradžios.

– O dėl 2014 m. ES biudžeto patvirtinimo irgi nėra didesnių problemų? – Dar yra nesutarimų kai kuriais klausimais, tarp jų – kiek kurioms šalims kitąmet skirti lėšų kovai su jaunimo nedarbu. Bet ir nesutarimus dėl 2014 m. ES biudžeto tikimės išspręsti iki spalio pabaigoje įvyksiančios EP sesijos.Susitikęs Vilniuje su Lietuvos prezidente pasakiau, kad planuojama ir dėl 2014 m., ir dėl 2014–2020 m. biudžetų galutinio pavirtinimo balsuoti vieną dieną – spalio 23-iąją.Jeigu vis dėlto iškiltų kokių nors problemų, dar turėsime laiko iki lapkričio pabaigoje numatytos sesijos ir netgi iki gruodžio sesijos. Beje, pernai EP dėl 2013 m. biudžeto priėmimo balsavo būtent gruodį, nes šiek tiek užtruko derinimas.Manau, kad ir šiemet dėl visko bus susitarta laiku, Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu. Tai reiškia, kad biudžetai turėtų būti patvirtinti laiku ir jie normaliai įsigalios nuo kitų metų pradžios, galės būti visiškai sėkmingai įgyvendinami.

– ES institucijose ir valstybėse dabar deramasi dėl Bankų sąjungos sukūrimo. Yra ambicingų tikslų tuo klausimu susitarti iki šių metų pabaigos. Tikite, kad tai įmanoma? – Visi tikisi, kad dėl Bankų sąjungos pavyks susitarti. Ir tai gali pavykti padaryti per likusius šių metų mėnesius. Tai visiškai realus tikslas. Bet palaukime, kol pasibaigs šį sekmadienį įvyksiantys rinkimai Vokietijoje. Tuomet, manau, derybos šiuo klausimu stipriai pajudės į priekį.

– EK yra pasiūliusi įvesti finansinių sandorių mokestį. Jūs pasisakytumėte už jo įvedimą ir taikymą? – Tikėtina, kad anksčiau ar vėliau toks mokestis, kuris būtų renkamas tiesiai į visos ES biudžetą arba į kokį atskirą ES biudžetinį fondą, atsiras. Bet prognozuoju, kad derybos šiuo klausimu bus dar labai ilgos – jos dar tikrai truks bent kelerius metus.Tokiose derybose turėtų būti apskritai kalbama apie mokesčių reformą visoje ES, tariantis dėl tiesioginių mokesčių į Bendrijos biudžetą galimybės. Dabar tokių mokesčių nėra, vadinasi, jų įvedimas būtų didžiulė reforma, o ji pareikalaus ilgo ir kruopštaus darbo, ilgų susitarimų. Tarkime, tikriausiai kils diskusijų dėl to, ar toks mokestis galėtų būti taikomas tik euro zonoje, ar visoje ES.Aš pasisakyčiau už labai nedidelį, protingo tarifo finansinių sandorių mokestį, kuris nežlugdytų bankų, finansų sistemos ir visos ES ekonominės situacijos.

– Matote Lietuvą euro zonoje? – Neabejoju, kad ji ten atsiras. Yra labai tikėtinų galimybių tai pasiekti jau 2015 m., nes sąlygos, atrodo, palankios įgyvendinti šį tikslą. Lietuva, kiek žinau, iš esmės atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus. Vadinasi, tereikia neatsipalaiduoti ir palaukti kitų metų pavasario, tada bus viskas aišku.

Interviu publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau