Burgundija per dvi dienas
Spalvomis ar prašmatnumu šis regionas gal ir negali konkuruoti su Žydrąja pakrante, Normandija ar žaižaruojančiu Paryžiumi, tačiau jaukumo ir paslapties čia net daugiau, tad į Burgundiją dažniau keliauja ne pramogų mėgėjai, o puikios gastronomijos ir vyno vertintojai bei žinovai. Šiame regione daromas geriausiu ir brangiausiu vadinamas baltasis vynas ir elegantiškiausias „šilkinio“ skonio raudonasis.
Mes, grupelė keliautojų, pažintį su Burgundija pradedame nuo Kot d`Oro srities „širdies“ – Bono miesto, vadinamo Burgundijos vyno sostine. Čia yra Burgundijos vynų regioninis komitetas BIVB ir vyno mokykla. Garsieji Burgundijos vynuogynai auga aukso atspalvio rusvame atšlaitės dirvožemyje. Iš čia ir srities pavadinimas Kot d`Oras (pranc. or – auksas).
Drouhinų rūsiuose
Atvykę neturime laiko klaidžioti siauromis senamiesčio gatvelėmis – su raktų ryšuliu mūsų laukia p. Jacquie, garsaus vyno gamintojo „Joseph Drouhin“ darbuotoja. Prasibrauname pro Katedros aikštės vestuvininkų erzelynę ir pasiekiame mažytes dureles priešais senąją Katedrą. Visai kaip filme „Buratino nuotykiai“ garbioji ponia didžiuliu raktu atrakina paslaptingąsias duris ir patenkame į vėsią patalpą, kurioje stūkso 1570 m. statytas vynuogių spaudimo presas.
„Paskutinį kartą vynuoges juo spaudėme 2005-aisiais. Puikiai veikia“, – šypsosi p. Jacquie ir veda mus žemyn ankštais laipteliais į rūsius, kur statinėse bręsta vynas.
– Nosį pamalonina klasikiniai kaimo aromatai, burną užlieja juodųjų slyvų, vaisių skoniai. Vynas neįtikėtinai svarus ir tvirtas, tačiau kartu labai elegantiškas.
Vėliau leidžiamės apžiūrėti miestelio įžymybių, tarp jų – „Hotel Dieu“ (Hospices de Beaune), 1443 m. statyta slaugos ligoninė. Gotikinė architektūra ir margaspalvis burgundiškų čerpių stogas iš pradžių nuteikia žaismingai. Tačiau išlikusios niūrios ligoninės „palatos“, didžioji vargšų salė su eilėmis išrikiuotomis 28 lovomis, autentiška anų laikų virtuvė su gotikine krosnimi ir mechaniniu iešmu, sukamu medinio „roboto“, priverčia susimąstyti apie šio pastato ir viso regiono istoriją.
Kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį čia vyksta labdaringi vyno aukcionai. Jų metu rengiamuose pietuose ir vakarienėse liejasi geriausi vietos vynai, pateikiama vietinės gastronomijos šedevrų. Šventė trunka tris dienas.
Per garsiausius vynuogynus
Iš Bono patogu aplankyti vienus iš garsiausių pasaulio vynuogynų. Traukdami į šiaurę Dižono link, pasieksite „Cote de Nuit“, vynuogių 'Pinot Noir' karalystę, jei į pietus – „Cote de Beaune“, rafinuočiausių 'Chardonnay' augimvietes.
Istoriškai susiklostė, kad vynmedžiams auginti skirta žemė ilgainiui buvo apibrėžta, o tie atskiri plotai pavadinti vardais. Skirtingi vynuogynai pasižymi skirtinga mikroaplinka vynmedžiams, tad iš kiekvieno jų derliaus padaromas savitas, charakteringas vynas.
Per tuos vynuogynus mūsų keliukas vedė pietų kryptimi.
Pommard, Volnay, Santenay... Niekuo neišsiskiriantys kaimeliai – paprastam vyno ragautojui, legendiniai, širdį glostantys – žinovui. Stabtelime Mersault. Skambant sekmadieniniams Šventojo Mikalojaus bažnyčios varpams, stebime turgaus bruzdesį miestelio aikštėje ir išragaujame baltojo vyno taurę. Vyno pardavėjas pažeria patarimų keliaujant, apsiperkame iškylai.
Pro tvorų skiriamus legendiniais vadinamus vynuogynus riedame Puligny-Montrachet kaimo link. Kai kurie tikina, kad jame daromas baltasis vynas pasaulyje analogų neturi. Dėl geriausio baltojo vyno vardo pasaulyje galima ginčytis, tačiau dėl brangiausio būtų sunkoka.
Sakoma, kad prieš 10 m. šiame kaimelyje net nebuvo kur išgerti kavos, o dabar garsios „Olivier Leflaive“ vyninės savininkai čia atidarė viešbutį ir restoraną.
Aukštoji nata – Šabli
Trumpą pažintį su Burgundija baigiame „aukštąja nata“ – Šabli (Chablis) miesteliu. Nė 3.000 gyventojų neturintis Šabli vargu ar sudomintų pro šalį keliaujančiuosius, jei ne baltasis „Chablis“ vynas, pelnęs miesteliui pasaulinę šlovę. Daromas tik iš 'Chardonnay' vynuogių veislės, jis išsiskiria aromatų ir skonių grynumu, kalkinio mergelio dirvos nulemtais dūmiškais, skelto titnago, žalių vaisių aromatais, vėsaus klimato „įpūsta“ gyvybinga gaivia rūgštimi ir nepakartojamu minerališku poskoniu.
„Chablis“ vynas nėra smarkiai veikiamas ąžuolo statinių, todėl jo savybės stipriai skiriasi nuo gretimos Kot D`oro srities baltųjų vynų, pasižyminčių egzotinių vaisių aromatais ir įspūdingu aliejiškumu.
Atvykstame į, anot vietinių, geriausią Šabli viešbutį „Hotel du Vieux Moulin“. XVIII a. čia buvo malūnas, o visai neseniai garsi vyndarių šeima Laroche įkūrė žavų prieglobstį keliautojams – su degustaciniu baru ir restoranu. Pralinksmina šeimininkų sprendimas pasitikti svečius greta esančioje Laroche vyno parduotuvėje – su turininga aštuonių skirtingų Šabli vynuogynų degustacija, raktai nuo kambarių įteikiami po jos.
Skonio ir išmonės viešbučio interjere netrūksta. Malūnas paverstas moderniai klasikine šviesia buveine su nuostabia terasa, atveriančia vaizdą į „Grand Crus Les Clos“ vynuogyną.
Terasą paliekame vakarui ir traukiame apžiūrėti miestelio. Rąstinės architektūros nameliais apstatytomis gatvėmis praeiname šimtametį karą menančius gynybinius bokštus, Šventojo Jeano Baptiste'o koplyčią, XIII a. priklausiusią miesto ligoninei, Šventojo Petro gotikinę bažnyčią. Dėmesį patraukia išsilaikiusi XIX a. viešoji skalbykla ant Serein upės kranto.
„Chablis Bar“ užkandinėje traškius ožkos sūrio blynelius užgeriame vietiniu baltuoju vynu. Savaime suprantama, tai „Chablis“, kaip visas namų vynas, pilstomas iš grafino. Tačiau kaip pagarbiai! Žvitri mergaičiukė vyno nepalieka ant stalo (oro temperatūra +30). Grafiną ji įspraudžia į kibirėlį su ledais, prieš įpildama vyno ledo gabalėliu atvėsina kiekvieną taurę.
Popiet mūsų laukia p. Francois, jis dirba viename garsiausių Šabli vyno ūkių „William Fevre“. Pirmasis derlius šiame ūkyje buvo nurinktas 1959-aisiais, dabar tai – vienas didžiausių istorinių „Grand cru“ ir „Premier cru“ vynuogynų savininkų Šabli apeliacijoje. Pirmiausia apžiūrime vyninę, įkurtą buvusioje ligoninėje, tada – degustacija.
Ponas Francois surengia tikrą šou. Aromato ir skonio įspūdžiams sustiprinti padeda ant stalo „Grand cru“ dirvos gabalą, jame matyti suakmenėjusių kriauklelių, jūros gyvių... Dirva kvepia „Chablis“ vynu, vynas – Šabli dirva. Nemari klasika – taip galima apibūdinti „William Fevre“ vynus. Puikiai padaryti, išraiškingi, koncentruoti, unikalios „šabliškos“ rūgšties. Kiekvienas jų – tikras skirtingo „terroire“ atspindys.
Ponas Francois vakarienės mus siunčia į „geriausią Šabli“ restoraną – „Le Bistrot des Grands crus“. Ragaujame „Pinot Noir“ vyne keptų kiaušinių, burgundiškai paruoštų sraigių, veršienos, marinuotos „Chablis“ vyne, terino, sultingą anties kulšį, limuzinų mėsos kepsnį... Restoranas pilnas lankytojų, šurmulys aplink neregėtas! Apkūnokos padavėjos vos spėja suktis: neša patiekalus, atkemša gausybę vyno butelių, kurių įvairovė stulbina net išmaniausią vyno žinovą.
Į garsiuosius „Grand crus“ vynuogynus kopiame kitą – ankstyvą rytą. Tekančios saulės spinduliai nušviečia nokstančias vynuoges. Tokią akimirką gali pasijusti bepradedantis įminti „Chablis“ vyno paslaptį.
