Gesevičius: Rusija yra besivystanti rinka ir jos rizika yra didelė (interviu)

Publikuota: 2013-09-18
Nuotrauka: Gintaro Lukoševičiaus
 

Dalius Gesevičius, trečdaliu išauginusio pajamas, tačiau vis tiek patyrusio nuostolių, Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius, bendrovės veiklą Rusijoje vertina neigiamai, tačiau šioje rinkoje mato perspektyvų ir neketina iš jos trauktis.

Anot jo, statybų rinka Lietuvoje po truputį atsigauna ir turi tendencijų kilti, jei tam nesutrukdys nuomonę linkę dažnai keisti politikai, kurie, užsimoję įgyvendinti vieną ar kitą projektą, jį nutraukia ar paskelbia naujas jo įgyvendinimo taisykles ir taip mažina šalies patrauklumą investuotojų akyse.

- Pastaruoju metu bendrovė gavo nemažai naujų užsakymų. Ar jau galima drąsiai teigti, kad statybų rinka Lietuvoje atsigavo? - Ne įmonių duomenys rodo sektoriaus atsigavimą, o kiti rodikliai, pavyzdžiui, tiesioginės užsienio investicijos. Maždaug dvejus metus verslas kaupia pinigus, bet neskuba investuoti. Lietuviškos bendrovės eksportuoja jau seniai ir daug, jų eksporto rodikliai yra vieni geriausių Europos Sąjungoje, tačiau apčiuopiamo atsako (investicijų – VŽ) šiandien nejaučiame. Iš kitos pusės, projektavimo įmonės lyg ir daro daugiau projektų, tad, žiūrint į perspektyvą, rinka kada nors turėtų atsigauti.Ikikriziniu laikotarpiu pagrindinis rinkos variklis buvo gyvenamoji statyba, ji buvo smarkiai suaktyvinta ir palaikoma skolintais pinigais. Kai kurių NT plėtros sektoriuje dirbančių specialistų nuomone, tuo metu spekuliacinė rinka sudarė apie 50% visos NT rinkos. Banko pinigai buvo degalai, o variklis – NT rinka, ji ir pakėlė statybos sektorių.Šiandien, atsakydamas į klausimą, ar jau kylame, teigčiau, kad turime tendencijų kilti. Jei jos išsilaikys, po tam tikro laiko ateis ir pakilimas.

- Ko reikia, kad augimo kryptis išsilaikytų? - Rinkos augimas yra stipriai susijęs su politikų nuostatomis ir veiksmais. Jei politikai nuolat keičia nuomonę vienu ar kitu klausimu, jų veiksmuose nėra nuoseklumo, rinkoje atsiranda sumaištis, verslininkai nebėra užtikrinti tuo, kas bus rytoj, o tai mažina valstybės patikimumą ir norą joje investuoti. Pavyzdžiui, ažiotažas dėl saulės elektrinių. Jis tikrai nepadidino valstybės patikimumo, vertinant iš investuotojų perspektyvos.Statybų sektorius yra investicijų, kurios ateina per pramonės segmentus, visuomeninius statinius, susijusius su valstybės ar privačiomis investicijomis, tarnas. Privatiems investuotojams valstybės elgesys yra svarbus.

- Estijos biržoje kotiruojamos statybų ir NT plėtros bendrovės praeitą pusmetį parodė itin gerus rezultatus. Investuotojai tikėjosi panašaus rezultato ir iš PST, tačiau jis buvo kuklesnis. Nekalbant apie nuostolius Rusijoje, kokios priežastys lėmė, kad estų bendrovių pakilimas jaučiamas labiau? - Visų pirma, Estijos rinkos patikimumas, investuotojų požiūriu, yra daug aukštesnis nei Lietuvos. Estija, kaip kartais juokaujame, yra viena iš Suomijos provincijų. Antra, Estijos rinka yra gana maža, joje veikia nedaug statybos įmonių, o tai reiškia, kad 2–3 bendrovės dalinasi didžiąją dalį rinkos. Todėl, jei tik truputį rinka paauga, bendrovių pakilimas iš karto jaučiamas. Lietuvos rinka, palyginti su Estijos, yra daug didesnio tiek ploto, tiek apimties, todėl konkurencija statybų sektoriuje yra didžiulė.

- PST grupės veiklos Rusijoje rezultatai labai svyruoja, vienais metais gaunate pelno, kitais metais nuostoliai, patirti šioje šalyje, nutempia visos grupės rezultatą žemyn. Ar rizika, kurią tenka prisiimti vykdant veiklą Rusijoje, atsiperka? - Rusija yra besivystanti rinka ir jos rizika yra didelė. Naudą, kurią šiandien gauname Rusijoje, ko gero, reikėtų vertinti neigiamai, tačiau yra pradėtų projektų ir negalime jų tiesiog mesti. Svyravimai Rusijos rinkoje yra labai dideli – tai kyla, tai krinta, rublis nuolat keičia kryptį, ir pokyčiai mažiausiai priklauso nuo mūsų. PST projektai nesvyruoja kartu su rinka, tad kartais gauname geresnį rezultatą, o šiandien turime nuopuolį. Tačiau Rusija yra didelė ir perspektyvi rinka, tad visiškai atmesti jos negalime. Pavyzdžiui, prancūzai, vokiečiai, belgai ar olandai veržiasi į Rusiją ir ne visuomet gali ten įsitvirtinti, o PST jau ten yra.Rusijoje šiais metais turime užbaigti du didelius projektus, dar pradėtas ir trečias, tačiau dar nežinome, kaip toliau mums klostysis su šiuo projektu, nes jis tai paleidžiamas, tai stabdomas.

- Ar Rusiją vertinate kaip perspektyvią rinką ir manote, kad joje reikia vykdyti veiklą? - Perspektyvumas priklauso nuo pačios šalies, t. y. to, kaip ji toliau elgsis. Jei Rusija nori vystytis, ji turės laisvinti rinką, ekonominius santykius. Jei to nepadarys, Rusija nugarmės žemyn, kaip ne kartą yra buvę. Tikiu, kad šalies vadovams užteks valios priimti teisingus sprendimus ir teisingose vietose sudėti akcentus, o jei taip neįvyks, tai bus PST rizikos kaina.

- Nors praeitas pusmetis buvo nuostolingas, PST pajamų augimas buvo nemenkas. Kas labiausiai prisidėjo prie bendrovės pajamų didėjimo? - Projektai Lietuvoje ir, aišku, Rusija, kurioje vykdomi projektai buvo didelės apimties, tad ir pajamos gausėjo.Visą interviu skaitykite šios dienos "Verslo žiniose".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau