Nevežkite krovinių mėnesio pradžioje

Publikuota: 2013-09-14
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio
„Verslo žinios“

Vakarų Europos ekonomika išlieka silpna, tad vežimo iš Azijos į Europą įkainiai niekaip nenusistovi. Laivybos linijos bando juos kiek pakelti mėnesio pradžioje – taip tikrina, ar yra norinčiųjų mokėti tokią kainą, ir jei tokių atsiranda per mažai, vėliau paslaugą pigina.

„Savo klientams šiemet sakome, kad krovinių vežti neplanuotų mėnesio pradžioje“, – pataria Aleksandras Litvinenka, UAB „BPA“ ekspeditorius. Esą mėnesio pradžioje kainos sukeliamos – tai tarsi testas, ar tokią kainą kas nors sutiks mokėti. Jei laivai prikraunami nevisiškai, kainos krenta. Tokia kainų švytuoklė vargina tiek krovinio savininkus, tiek ir ekspeditorius, kadangi sunku planuoti veiklą.„Mes netekome dviejų didelių sutarčių, kadangi laivybos linijos paskelbė, kad kaina pašoks. Mes atitinkamai suplanavome savo siūlymus krovinio savininkams. Kaina per dvi savaites paaugo, tačiau gerokai mažiau, nei skelbė linijos. Mes su savo pasiūlymu tapome nebekonkurencingi“, – apie staigius kainų pokyčius pasakoja ir Geraldas Stelmokaitis, UAB „Ahlers Klaipėda“ direktorius.Kaip skelbia jūrininkystės tyrimų bendrovė „Drewry Maritime Research“, šiųmečiai kainų šuoliai Azijos ir Europos koridoriumi niekaip nenusistovi, kadangi Europos ekonomika dar nestabili, vartojimas sparčiai neauga. Nepanašu, jog vežimo įkainiai artimiausiu metu taps stabilesni.

Mažiausiai banguoja

Krovinių iš Azijos į Šiaurės Europą apyvarta per pirmuosius penkis šių metų mėnesius buvo 2,4% mažesnė nei per tą patį laikotarpį pernai. Tai nestebina, nes didelė Europos dalis balansavo netoli recesijos. „Drewry“ ekspertai pažymi, kad konkurencija tarp konteinerinių linijų išliks aštri iki metų pabaigos ar kitų metų pirmo ketvirčio.Stipriausi kainų svyravimai yra tarp Azijos ir Europos. Transportavimo tarp Europos uostų kainos gerokai stabilesnės.Gabenant tarp Europos uostų kainos svyruoja nuo 600–700 iki 1.000 EUR už vieną TEU (sąlyginis vienetas, 20 pėdų konteineris). Jei vežama tarp tolimesnių Europos uostų, kaina gali siekti 1.500 EUR.„Vieni iš didžiausių konteinerių gabenimo įkainių yra Viduržemio jūros regione“, – pažymi p. Litvinenka. Būtent šiame regione AB Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL) šįmet įdarbino tris savo konteinerinius laivus fiderius (angl. feeder vessel – su didžiaisiais konteinervežiais dirbantis laivas, išskirstantis krovinį po kelis uostus – VŽ).Audronis Lubys, LJL generalinis direktorius, teigia, jog investavus į laivų modernizavimą, šiuos išsinuomojo iš Šiaurės Europos į Šiaurės Afriką krovinius gabenantys vežėjai.

Gyva Viduržemio jūra

Nors LJL vis dar patiria nuostolių, pirmą šių metų pusmetį jie siekia 9,8 mln. Lt (pernai 8,3 mln. Lt) ir 1,2 mln. susidaro neigiama valiutų įtaka, p. Lubys teigia, jog apie 350 TEU galintys gabenti 3 konteinervežiai sėkmingai kursuoja Viduržemio jūroje, pristatydami Afrikos valstybėms įvairius krovinius, skirtus šalių infrastruktūros plėtrai. Šiame regione vyrauja dvi krovinių rūšys: Europos gamintojų prekės ir atvežtiniai kitų žemynų kroviniai, jie išskirstomi po Afrikos uostus.„Mūsų mažieji laivai rado nišą Afrikoje, kadangi turi savo konteinerių kėlimo kranus, galinčius pakelti po 35 t svorio – normalų konteinerį. Afrikoje, kur uostų infrastruktūra nėra labai išvystyta, jie paklausūs“, – teigia p. Lubys. Anksčiau šiems laivams bendrovė pati ieškojo generalinių krovinių, o dabar išnuomojo už dieninį atlygį. Pasak p. Lubio, taip bendrovė susitarė dėl 50% geresnių įkainių.„Afrikos šalys po revoliucijų plukdo ne prabangos krovinius, o reikalingus infrastruktūrai atkurti. Viduržemio jūra dabar labai gyva“, – komentuoja p. Lubys. Dalis bendrovės laivų kursuoja Karibų regione, plaukioja maršrutais Atlanto vandenyne.Geras grūdų derlius Ukrainoje ir Rusijoje leidžia optimistiškiau žvelgti į antrą šių metų pusmetį suverstinius krovinius gabenančioms bendrovėms.

Kinija plukdo Baltarusijai

Pasak p. Stelmokaičio, UAB „Ahlers Klaipėda" direktoriaus, Baltarusijoje augantis statybų sektorius, jėgainių, gamyklų statybos skatina importą iš Kinijos, todėl kinai ima tiekti įvairius krovinius: ratinę techniką, statyboms reikalingas medžiagas, tokias kaip metalo konstrukcijos, įrenginiai.„Šiemet gabenome jau 15.000 frachtinių tonų (1 frachtinė tona – 40 kub. pėdų) tokių krovinių, o paprastai per visus metus tokių krovinių turime apie 8.000–10.000 frachtinių tonų“, – apie augimą kalba p. Stelmokaitis. 80–90% bendrovės agentuojamų laivų krovinių yra kiniškos kilmės. Kroviniai Baltarusiją pasiekia per Klaipėdos ir Latvijos uostus. Kinija, anot p. Stelmokaičio, aktyviai eksportuoja į Baltarusiją ir ši tendencija nemenksta.„Mes vieni iš pirmųjų atvežėme tokius krovinius iš Kinijos į Klaipėdos uostą, prieš tai daug jų buvo vežama per Latviją. Ir dabar juos gabename per Liepoją, Rygą dėl pigesnių automobilių transporto kelių leidimų. Per Klaipėdą būtų galima vežti kur kas daugiau krovinių, bet Lietuvoje prasta padėtis dėl vagonų ir geležinkelių tarifų, – kalba p.  Stelmokaitis, – jei „Ahlers“ neturėtų atstovybės Latvijoje, mes prarastume apie 30–40% savo krovinių, kurie gabenami į Ukrainą ir Uzbekistaną.“Jo nuomone, Kinijos eksportas į Baltarusiją gali paskatinti Kinijos ekspeditorius kurtis Baltijos uostuose.„Kinai jau patys pasirengę atidaryti čia kompanijas, jiems nebereikia tarpininkų, nes Kinijos politika – palikti pelną Kinijoje. Baltarusijoje tokių bendrovių jau yra“, – teigia p. Stelmokaitis.

Mažųjų uostų perspektyva

Tokių mažų uostų kaip Klaipėda ar kaimyniniai Latvijos, Estijos uostai patrauklumas ir įtaka ateityje tik didės.Walteris van Muldersas, Antverpeno uosto Rinkodaros, rėmimo ir komercinių santykių departamento vadovas, VŽ teigia, jog stambiosios laivybos linijos naudoja vis didesnius laivus. Jų talpa siekia nuo 16.000–18.000 TEU iki 25.000 TEU.Šiuo metu didžiausias konteinervežis, galintis transportuoti 18.000 TEU konteinerių, priklauso „Maersk“ laivybos linijai. Praėjusį mėnesį jis lankėsi Gdansko uoste.„Kuo daugiau bus didelių konteinervežių, tuo didesnis bus mažesnių laivų poreikis ir krovinių apyvarta lokaliuose uostuose. Tačiau tokiems uostams reikia investuoti į didesnę pridėtinę vertę kuriančias paslaugas – reikia ne tik sugebėti krauti krovinį, bet ir jį apdoroti“, – dėsto p. Muldersas.Antras pagal krovinių apyvartą Europoje Antverpeno uostas gana greit išlipo iš ekonominės duobės, nes uoste paslaugos teikiamos kompleksiškai: čia derinama gamyba ir krova, veikia tabako, kavos fasavimo terminalai.Emanuelis van Damas, Zebriugės uosto verslo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas, tikina, kad paskirstomieji kroviniai į Klaipėdos uostą auga, kadangi Rusija ir Baltarusija yra Europos uostams įdomios rinkos.„Kuo daugiau bus investuojama į geležinkelius, pridėtinę vertę kuriančias paslaugas, o Klaipėda taip ir daro, tuo didesnis bus krovinių srautas. Baltijos šalių rinkos yra sąlygiškai mažos, todėl ateityje reikėtų koncentruotis į išorines rinkas“, – pataria p. van Damas.„Drewry“ ekspertai įžvelgia, jog Klaipėdos uoste šuolio galima sulaukti pastačius konteinerių skirstymo centrą, jo operatorė yra AB „Klaipėdos Smeltė“, o jos akcininkė – „Terminal Investment Limited“, glaudžiai bendradarbiaujanti su viena iš laivybos linijų lyderių „Mediterranean Shipping Company“.* * *40 pėdų konteinerio gabenimo iš Azijos į Europą (Klaipėda) paslaugos kainų pokyčiai (lūžio taškai) 2013 m. JAV doleriais:

  • Sausis – 3.500 – 2.995
  • Vasaris – 2.650 – 2.500
  • Kovas – 2.400 – 2.700
  • Balandis – 2.600 – 2.250 
  • Gegužė – 2.000 – 1.700
  • Birželis – 1.600 – n.d.
  • Liepa – 3.100 – 2.900
  • Rugpjūtis – 3.350 – n.d.
  • Rugsėjis – žemiau 3.000 – n.d.
Šaltinis: VŽStraipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Apeliacinis teismas: VLRD konkursas turėjo būti viešas

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė Vilniaus lokomotyvų remonto depas (VLRD) prekinių vagonų atsarginių...

Į Lietuvą žengiantis „Ionity“ tinklas elektromobilių įkrovimą brangina 500% Premium 9

Iki šių metų pabaigos tris itin didelės galios elektromobilių įkrovos stoteles Lietuvoje ketinantis pastatyti...

Per mėnesį kelių transporto sektoriuje nebeliko 3.235 darbuotojų  Premium 5

Sezoniškai svyruojantis darbuotojų pokytis pasiekė 10 kartų didesnį mastą, numanoma darbo jėgos emigravimo...

„Lidl“ Logistikos departamento vadovas: kitos šalys mokosi iš lietuvių logistikos gudrybių Verslo tribūna

„Lidl Lietuva“ Logistikos departamento vadovas Andrius Narmontas gali nesustodamas pasakoti apie įdiegtas...

Vilniaus rajone gamins variklius elektromobiliams „Kia“ ir „Hyundai“: bendrovę perka britų vienaragis Premium 4

Vienas brangiausių britų startuolių „Arrival Ltd“ perka elektros variklių, pavarų dėžių ir baterijų modulių...

Pramonė
2020.01.24
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Saulės energija automobiliuose: netiki investuotojai, bet dosniai remia vartotojai Premium

Miunchene įsikūręs startuolis „Sono Motors“ per minios finansavimo kampaniją savo projektui surinko 53 mln.

Automobiliai
2020.01.23
Vokietijos laivybos kompanija „TT-Line“ įsteigė įmonę Lietuvoje

Klaipėdoje įmonę įsteigė Vokietijos keltų kompanija „TT-Line“, jau plaukiojanti iš Klaipėdos į Švedijos...

Kelyje Vilnius–Klaipėda, ties Kaunu, pradedama naujo tilto statyba  2

Judriausioje Lietuvos kelių transporto arterijoje pradėti statybos darbai, kuriuos ketinama baigti 2021 m.

Tarptautine grupe virtusi „Spark“ platforma didina investicijas ir ruošiasi į naują rinką Premium

Elektrinių automobilių dalijimosi paslaugą trijose valstybėse teikianti platforma „Spark“ VŽ praneša 2019...

„Wizz Air“ nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Atėnus ir Reikjaviką

Vengrijos oro bendrovė „WizzAir“ nuo kovo pabaigos nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Islandijos sostinę...

Paslaugos
2020.01.22
„Toyota“ visame pasaulyje atšauks 3,4 mln. automobilių 

Dėl galimų saugos pagalvių veiklos sutrikimų bus atšaukiami didžiąja dalimi JAV rinkoje parduoti modeliai.

Automobiliai
2020.01.22
Estų vežėjai skundžiasi jų krovinius perimančiais lietuviais ir latviais Premium 3

Estijos vežėjai skundžiasi, kad jų konkurentai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pažeidinėja kabotažo...

Savivaldybių žvyrkelių asfaltavimui skiriama 20 mln. Eur, pusė pinigų – kaimams 1

Skelbiama, kad ši suma perpus viršija 2019 m. finansavimo sumą, be to, pirmą kartą 50% žvyrkelių asfaltavimui...

„Volkswagen“ atstovai: 2021 m. 40% pardavimų Lietuvoje sudarys elektromobiliai 2

„Audi“ ir „Volkswagen“ praneša apie prekybos rekordą Baltijos šalyse: Lietuva išlieka didžiausia rinka,...

Automobiliai
2020.01.22
Didmeninė prekyba sutelkta nepajudinamų milžinų rankose Premium

Maisto produktų, gėrimų ir tabako nespecializuotos didmeninės prekybos sektoriuje penkios įmonės, kurių...

Prekyba
2020.01.22
„Omniva“ prie paštomatų tinklo jungia Neringą, konkurentai anapus marių neskuba Premium

„Omniva LT“ pastatė paštomatą Nidoje ir siuntoms į Kuršių mariomis atskirtą Neringos savivaldybę netaikys...

EP komitetas pritarė Mobilumo paketo nuostatoms  Premium

Antradienį Europos Parlamento (EP) Transporto ir turizmo komitetas įvykdė dar vieną Lietuvos vežėjams...

Kelių direkcija pasirašė 8 žvyrkelių asfaltavimo darbų sutartis 

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) praneša pasirašiusi 8 žvyrkelių asfaltavimo darbų sutartis.

S. Skvernelis: Lietuva pasirengusi didinti Baltarusijos tranzitą per Klaipėdą

Lietuva yra pasirengusi didinti Baltarusijos prekių tranzitą per Klaipėdos jūrų uostą, antradienį pareiškė...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau