Baldininkai nepražūva su IKEA ir be jos

Publikuota: 2013-09-10
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus
 

Didžiąją Lietuvos baldininkų eksporto produkcijos dalį superka IKEA. Tuo metu smulkesni baldų sektoriaus atstovai eksporto rinkų dairosi užsienyje arba ir toliau pardavinėja Lietuvoje. Abiem atvejais sako nejaučiantys nepritekliaus ir toliau planuoja apyvartų augimą.

Švedų milžinė IKEA iki 2020 m. pasauliniu mastu planuoja išsiplėsti dvigubai. Tai reiškia, kad tiek pat didinti gamybą teks ir jos tiekėjams – VŽ kalbintos didžiosios lietuviškų baldų gamintojos skaičiuoja, kad IKEA greičiausiai superka nuo 90 iki 98% lietuvių baldų eksporto (švedų koncernas tikslius duomenis laiko komercine paslaptimi - red.).IKEA vos spėjo apšilti kojas Lietuvoje, o baldininkai jau planuoja ir didesnes apyvartas, ir didesnį eksportą.Štai baldų gamybos AB „Freda" pirmąjį šių metų pusmetį eksportavo už 105,8 mln. Lt, pernai tuo pačiu metu – už 112,9 mln. Lt. Vienintelis užsakovas - švedų koncernas.„Šiemet bandysime pasiekti 235 mln. Lt apyvartą. Tai būtų 8% daugiau nei pernai ir beveik dvigubai daugiau nei 2010 m. – 138 mln. Lt“, – ateities perspektyvas piešia Antanas Ėmužis, „Freda“ vadovas.Ponas Ėmužis skaičiuoja, kad 2014 m. ir 2015 m. metinės bendrovės apyvartos kaskart bus iki 5% didesnės.„Esame pasirašę 5 m. ilgalaikę 1 mlrd. Lt vertės tiekimo sutartį su IKEA. Rugsėjo 1 d. suėjo treji metai nuo sutarties pasirašymo, tačiau yra galimybė ją pratęsti. Tad puoselėjame planus, pagal poreikį, gaminti nuo 30 iki 70% daugiau, nei gaminame šiandien.Šiuos scenarijus jau pristatėme Švedijos koncernui. O per artimiausią pusmetį planuojame investuoti 12 mln. Lt į technologijų plėtrą, tuo pačiu – ir į gamybos pajėgumų didinimą“, – aiškina p. Ėmužis.

Augs kartu

IKEA didinant pardavimų apimtis, Egidijus Valentinavičius, SBA baldų grupės valdybos pirmininkas, neabejoja, kad  ir jų pajėgumai augs atitinkamai. Grupė praėjusį pusmetį eksportavo už 319,1 mln. Lt. IKEA supirko didžiąją dalį.„Švedės superkamo mūsų eksporto procentas apyvartoje svyruoja, bet neženkliai. Šiemet prognozuojame 10%, kitąmet  –  16% bendro grupės eksporto apimčių augimą. Augimo tendenciją rodo pirmojo pusmečio rezultatai – šiemet grupės eksportas išaugo 9% palyginti su tuo pačiu metu pernai“, – pasakoja p. Valentinavičius.Tiesa, SBA baldų grupės eksporto augimui didelę įtaką daro ir plėtros projektai, į kuriuos per paskutinius 2 m. buvo investuota daugiau nei 100 mln. Lt, taip pat ir investicijos į naujas baldų pramonės technologijas.„Pavyzdžiui, „Klaipėdos baldų“ gamyboje pradėta naudoti ,,palengvintas plokštes“, „Germanikos“ gamykloje įdiegta „vilktų“ korpusinių baldų technologija“, – paaiškina pašnekovas.

Sieks 1 mlrd. per metus

Viktoras Adomaitis, UAB „Vakarų medienos grupės“ (VMG) generalinis direktorius, pastebi, kad grupės eksporto duomenys auga – pirmuoju šių metų pusmečiu buvo eksportuota už 177,1 mln. Lt, pernai tuo pačiu metu – 165,7 mln. Lt. Pastovi IKEA supirkimo dalis – 90% eksporto.Tiesa, grupė planuoja eksporto augimą ateičiai ne tik dėl didėjančio IKEA apetito. „Ir dabar augimą lėmė taip pat ir nauja virtuvės baldų kolekcija mūsų įmonėje „Klaipėdos mediena“. Be to, JAV kilo susidomėjimas kitos mūsų įmonės „Sakuona“ gaminamais lovų rėmais. Dabar ir iš JAV gauname didelių užsakymų“, – pasakoja p. Adomaitis.Antrąjį šių metų pusmetį tikimasi eksportuoti už 195 mln. Lt, pernai tuo pačiu metu eksportuota už 178,8 mln. Lt. Per 2014 m. grupė tikisi didinti apimtis ir pasiekti 0,5 mlrd. Lt apyvartą. Iki 2017 m. VMG pardavimus tikisi dar padvigubinti.„„Klaipėdos mediena“ turi pakankamus pajėgumus didinti gamybos apimtis – būtent dėl naujų medienos drožlių plokščių ir baldų gamybos technologijų, kurios buvo gautos įvykdžius projektą su ES parama“, – atskleidžia p. Adomaitis.

Smulkūs, bet išmanūs

Tuo metu p. Ėmužis, AB „Freda" vadovas, kalbėdamas apie smulkiuosius baldininkus, pabrėžia, jog į eksportą orientuotoms bendrovėms, kurių metinės apyvartos sudaro 10-20 mln. Lt, koncerno atėjimas įtakos neturės.„Maži, išmanūs baldininkai ir toliau dirbs savo tempu – eksportuos į Vakarų Europą, Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę.Tačiau tie, kurie 80–100% produkcijos realizuoja Lietuvoje, arba importuoja analogišką asortimentą IKEA, gali nukentėti. Jiems teks persiorientuoti, ieškoti naujų eksporto rinkų arba bankrutuoti“, – perspėja p. Ėmužis.Pašnekovas atskleidžia, kad AB „Freda" jau gavo kelis oficialius lietuvių baldininkų pasiūlymus įsigyti jų įmones. Tačiau nesusidomėjo.„Tokie veiksmai verčia manyti, kad tos įmonės išsikvėpė ir ieško būdų pasitraukti iš verslo.Apskritai, kadangi mažesni mūsų baldininkai gamina nestandartinius, kokybiškus baldus už mažą kainą, pagrindinė  kliūtis jiems – kiekiai, jiems trūksta pajėgumų įvykdyti didelius užsakymus. Tačiau tai nereiškia, kad jie gamina blogesnę kokybę. Manau, dideli ar maži, Lietuvos baldininkai turi potencialą išeiti į užsienį. Tam yra daug paskatos kanalų – parodos, ES lėšos, įvairios paramos“, – vardija p. Ėmužis.Vadovas sako, kad daug mažų ir vidutinių baldininkų, dar prieš į Lietuvą įžengiant IKEA, persiorientavo: pavyzdžiui, nuo virtuvės baldų gamybos persimetė prie viešbučių baldų gamybos, ir dabar užsienyje gauna specialius užsakymus.„Viena iš eksporto galimybių baldininkams – ieškoti nišinių sričių. Pavyzdžiui – viešajam sektoriui, bendrovėms, organizacijoms, ligoninėms, mokykloms dažnai reikia darbo vietų atnaujinimo, t.y., baldų. Mažas gamintojas turės orientuotis į sritis, kuriose klientui reikia konkretaus norų patenkinimo, o ne masto ekonomikos“, – dėsto pašnekovas.„Tereikia veikti. Tokiems pasiseks. Nuleidus rankas teks parduoti verslą, bankrutuoti. Pavyzdžiui, dažnas baldininkas sakė, kad ateina IKEA ir nieko nepadarysi – teks trauktis. Tačiau švedų koncernas gamina vidutiniam ir žemesniam poreikiui. O aukštesnės klasės baldai jau yra niša. Joje galima atrasti vietą sau – pavyzdžiui, raižyti, pridėti papildomas prabangos detales“, – sako p. Ėmužis ir priduria, kad plėstis galima praktiškai į visas šalis, tačiau lietuviams priimtiniausios senosios Europos šalys – Jungtinė Karalystė, Skandinavija.

Burtis draugėn

Konstantinas Kozonis, "Kauno baldų" direktorius, sako, kad švedės parduotuvės atidarymas Lietuvoje bendrovės nepaveikė, nes dauguma produktų eksportuojami į užsienio rinkas: Beniliukso šalis, Vokietiją, Prancūziją, Skandinaviją, Vidurinę Aziją ir Artimuosius Rytus.„Į šias rinkas orientuojamės jau daug metų.  Tačiau su specifinėmis eksporto problemomis nesusiduriame. Tiek parduodant viduje, tiek eksporto rinkose svarbu užtikrinti kokybiškus, stiliumi, medžiaga rinką atitinkančius produktus už tinkamą kainą“, – savo sėkmės istoriją piešia p. Kozonis.Apie 95% ,,Kauno balduose“ pagaminamų baldų iškeliauja į užsienio šalis. Apie 70% parduodama tiesiogiai užsienio pirkėjams, likusi dalis užsienio rinkas pasiekia per tarpininkus.„Pirmą pusmetį eksportavome už 16,7 mln. Lt, antrąjį pusmetį prognozuojame 20,3 mln. Lt eksportą“, – skaičiuoja p. Kozonis.Ir priduria kolegoms bei konkurentams galįs patarti specializuotis pasirenkant baldų stilius, funkcijas ar pardavimo kanalus.„Reikėtų ieškoti nišų, kuriose įmonė gali lanksčiau gaminti, turi didžiausią ,,know-how“ ar kitų konkurencinių pranašumų. Smulkiems baldininkams verta pradėti jungtis į stambesnes pardavimų grupes. Pavyzdžiui, Vakaruose veikia daug stambių pirkimų grupių, jas sudominti būtų lengviau su vieningu pasiūlymu“, – pataria p. Kozonis.

Lietuvoje nepražūva

Ne visi baldininkai džiaugiasi sėkmingais metais. Nors po IKEA atėjimo minkštus baldus gaminančios UAB „Gintaro baldai“ bendrovės salonuose Lietuvoje lankytojų srautai liko nepakitę, tačiau jau anksčiau apyvarta sumažėjo. Palyginti su pernai – šiųmetė apyvarta truputį mažesnė, nes buvo uždarytos kelios nepelningos parduotuvės: 2012 m. gale jų buvo 43, šiandien – 35.„Svarstome apie dar vienos parduotuvės uždarymą, tačiau nosies nenukabiname – planuojame stiprinti pozicijas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“, – neįvardijęs tikslios šiųmetės apyvartos, teigia Gintaras Dirkstys, bendrovės vadovas.Ponas Dirkstys aiškina, kad Švedijos koncernas nėra jų konkurentas, kadangi eksportuojama į savas parduotuves Baltijos šalyse, Suomijoje. Latvijoje ir Estijoje atidaryta po penkias parduotuves, Suomijoje – viena. Įmonės eksportas sudaro 30% metinės apyvartos. Pernai bendrovė eksportavo už 12,6 mln. Lt., užpernai – 10,7 mln. Lt.„Baltijos šalyse dirbame jau trejus metus ir esame patenkinti. Persiorientavimo prireikė tik Suomijoje. Ten kol kas dirbame nuostolingai ir ieškome būdų kaip tai pakeisti: siūlyti kitokius baldų modelius, spalvų gamas. Tačiau tuo pat metu šioje šalyje vedame derybas dėl antros parduotuvės atidarymo.Latvijoje ir Estijoje taip pat ketiname atidaryti naujas parduotuves, nors ir kyla problemų – patalpų nuomos kainos stipriai išaugusios“, – aiškina p. Dirkstys ir apibendrina, kad dabartinio eksporto bendrovės gyvavimui užtenka, o bendrovė sieks didinti apyvartą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau