Pati konkurencingiausia rinka Europoje

Publikuota: 2013-08-09
Atnaujinta 2015-06-01 15:11
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Prieš keletą dienų Europos Komisijai (EK) paskelbus, kad lietuviai už mobiliojo ryšio paslaugas moka pigiausiai Europoje, šalyje kilo džiugus ir kiek įtarus ažiotažas, kartu pasipylė klausimų: kaip nutiko, kad Lietuvos operatoriai, net ir siūlydami mažiausias kainas, sugeba pasiekti 40% EBITDA maržą.

Didžiausias skirtumas yra tarp Lietuvos ir Nyderlandų – pokalbių kainos čia skiriasi beveik 8 kartus (774%). Minutės itin brangios – daugiau nei 12 euro centrų – ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Belgijoje bei Maltoje.„Tokių kainų skirtumų negalima paaiškinti kokybės, teikiant paslaugą susidarančių sąnaudų ar šalių vartotojų perkamosios galios skirtumais“, – komentuodama tyrimą sakė Neelie Kroes, EK pirmininko pavaduotoja.Tačiau tai ne visai tiesa. Vartotojai atkreipia dėmesį į didelius pragyvenimo lygio ir atlyginimų skirtumus ES šalyse. Operatoriai pritardami linkteli: jei Lietuvos telekomunikacijų bendrovių darbuotojams tektų mokėti olandiškus atlyginimus, paslaugos veikiausiai brangtų.Aišku, tai toli gražu nėra vienintelė pigių pokalbių Lietuvoje priežastis. Daug lemia ir palankios šalies geografinės sąlygos, trečiųjų šalių paslaugų, kurių prireikia kuriant ir plečiant ryšio tinklus, kainos bei istorinės aplinkybės.

Pavyzdinė konkurencija

Rima Kaulėnaitė, Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėja, be kitų, nurodo ir buvusio valstybinio monopolininko telekomo privatizavimą, jo turto perdavimą kitiems žaidėjams, kompanijos „TeliaSonera“ atėjimą Lietuvos telekomunikacijų rinkos kūdikystės laikotarpiu ir, aišku, pabrėžia konkurenciją.„Šioje rinkoje niekada nėra buvę jokių konkurencinių problemų, klausimų kyla nebent dėl koncentracijos“, – teigia p. Kaulėnaitė.Ekspertai taip pat primena, kad pirmieji Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Omnitel“ ir „Bitė GSM“ (dabar „Bitė Lietuva“) –  dar prieš ateinant „Tele2“ tarpusavyje konkuravo pačiu banaliausiu būdu – kainomis. O atėjus trečiam žaidėjui, šios pradėjo ristis žemyn dar sparčiau ir bendrovės įsisuko į savotišką spiralę, todėl nebegalėjo branginti pokalbių.Lietuvoje, skirtingai nei daugumoje kitų šalių, ankstyvais mobiliojo ryšio rinkos metais, konkuruoti kaina ėmė visi operatoriai. Tokia sistema veikė, kol augo naujų vartotojų skaičius ir jis kompensuodavęs smunkančias kainas. Tačiau naujų klientų srautui išsekus ši strategija nustojo veikti. Didinti pajamas įmanoma tik įtikinus klientus, kad dėl vienos ar kitos priežasties verta už paslaugas mokėti daugiau, nei prašo konkurentai. Atrodo, kad tokiu keliu dabar bando žengti „Bitė“, tiesa, daug subtiliau, nei tai 2009 m. bandė padaryti „Omnitel“.Ši bendrovė 2009 m. pabandė padidinti paslaugų kainas, pasiūlydama asmeninį planą.„Praėjusiais metais mobiliojo ryšio kainų karas pasiekė tokią ribą, kurią peržengus būtų tekę stabdyti investicijas ir kokybės gerinimo procesus. Vien šis veiksnys anksčiau ar vėliau būtų privertęs mus ir, esu tikras, kitus rinkos dalyvius, peržiūrėti savo kainodaros principus“, – 2009 m. kovą, prieš pat vienašališkai įvedant šiuos planus, „Verslo žinioms“ sakė Giedrius Makauskas, tuometinis „Omnitel“ rinkodaros direktorius.Tačiau šis bandymas baigėsi ne itin gerai. Bendrovė iki šiol praranda klientų.„Jau daug metų Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojai už paslaugas moka mažiausiai  Europoje. O operatoriai sugeba išlaikyti aukštus pelningumo rodiklius. Tokį Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos fenomeną sukūrė efektyvi konkurencija. Visi operatoriai stengiasi išlaikyti panašų kainų lygį, ir į bet kurio rinkos žaidėjo veiksmus yra nedelsiant reaguojama“, – sako Darius Maikštėnas, „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms.

Giria reguliuotoją

Stiprią konkurenciją liudija vien tai, kad mažiau nei 3 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje registruota per 5 mln. aktyvių abonentų.„Dar viena svarbi mažų kainų priežastis – protingas rinkos reguliavimas. Lietuvoje niekada nebuvo itin brangių licencijų. Pavyzdžiui, Nyderlandų 3G dažnių licencijos visiems dalyviams kartu sudėjus kainavo apie 10 mlrd. Lt. Didžiojoje Britanijoje už 3G licencijas operatoriai sumokėjo per 100 mlrd. Lt, Vokietijoje – per 150 mlrd. Lt. Galiausiai šias sąnaudas teko padengti vartotojams. Lietuvoje nieko panašaus nebuvo. Visos trys bendrovės už licenciją mokėjo po 3,5 mln. litų. Galiausiai Lietuvos geografija gana palanki ryšio infrastruktūros plėtrai. Teritorija nedidelė, kalnų nėra, tad pastatyti, prižiūrėti ir plėsti tinklą sąlygiškai pigiau nei kitose ES šalyse“, – aiškina, Petras Kirdeika, „Tele2“ Komercijos direktorius.Pranas Kuisys, bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius, priduria, kad Lietuvos rinka maža, o joje yra išduota daug licencijų teikti telekomunikacijos paslaugas.„Vos 3 milijonų gyventojų šalyje – 3 operatoriai su savo tinklu ir mažiausiai 3 virtualieji operatoriai. Be to, istoriškai susiklostė ypač arši konkurencija tarp operatorių. Ir, žinoma, įtaką daro stiprus vietinis tarptinklinio ryšio kainų reguliavimas. Beje, panaši situacija ir Latvijoje bei Estijoje“, – sako jis.Operatoriai, siekdami užsitikrinti investicijų grąžą, randa būdų, kaip efektyvinti veiklą ir nedidinti kainų. Pavyzdžiui, „Omnitel“ visą techninę įrangą perka grupės ( „TeliaSonera“ – VŽ) mastu. Be to, kaip rodo sistemos „Rekvizitai.lt“ duomenys, mažinamas darbuotojų skaičius. Beje, spėjama, kad naujasis bendrovės vadovas gali šį procesą dar paspartinti, imtis dar aktyvesnės atleidimo ir atlyginimų mažinimo arba indeksavimo pagal rezultatus politikos. „Omnitel“ šiuo metu turi apie 560 darbuotojų, „Bitė“ – apie 480, o „Tele2“ – apie 110. Mažindama sąnaudas, „Tele2“ klientų aptarnavimą, išskyrus techninius klausimus, patikėjo paslaugų nuomos kompanijoms „Transcom“ ir „Lintel“.

Papildomos paslaugos

Tiek „Bitė“, tiek „Tele2“ taip pat tikina neinvestuojančios be reikalo. Abiejų įmonių vadovai teigia, jog, klientų paprašytos, bendrovės pastato papildomą bazinę stotį, užkelia ant bokšto dar vieną anteną arba sustiprina signalą. Jei paklausimų ir nusiskundimų negauna, investicijos nukreipiamos kitur arba pristabdomos.Pajamas bei pelno maržas operatoriai bando didinti ir žengdami į vadinamąjį komunikacijos tarp įrenginių (angl. machine to machine) sektorių. SIM kortelės sumontuotos daugelyje signalizacijos sistemų, saugančių biurus, komercines patalpas, gyvenamuosius namus ir butus. Įjungiant ir išjungiant signalizaciją, iš SIM kortelių į apsaugos įmonės būstinę siunčiamas signalas – dažnai SMS forma – ir informuoja, kad viskas gerai. Tokiu pačiu principu veikia modernių liftų pagalbos mygtukai. Be to, Lietuvoje vartotojams siūloma daug papildomų paslaugų, pavyzdžiui, telefonų draudimas. Visos šios priemonės leidžia gauti padorias pajamas ir pelną, nedidinant ryšio tarifų.

Bendra rinka

EK, nepatenkinta dideliais tarifų skirtumais, žada imtis priemonių, kad ateityje mobiliojo ryšio įkainių skirtumai mažėtų. Rugsėjį rengiamasi pasiūlyti naujų priemonių, kaip plėtoti bendrąją ryšių infrastruktūrą.Ponia Kroes yra sakiusi: „Kaip šie skaičiai aiškiai rodo, šiandien 28 nacionalinės telekomunikacijų rinkos Europoje nesuteikia vartotojams tokios naudos, kokios suteiktų bendroji rinka. Nepaprastai svarbu, kad visa ES sparčiai imtųsi priemonių tikrai bendrajai rinkai kurti siekdama, kad žemyne būtų iš tiesų išplėtota ryšių infrastruktūra.“
Tačiau operatoriai sako, jog viskas kur kas sudėtingiau, nei mano p. Kroes.„Sunku komentuoti, ką sakydami „bendra rinka“ turi galvoje ES pareigūnai. Dabartinė ES telekomunikacijų rinka jau turi daug bendros rinkos požymių – bendri reguliavimo principai, tarptinklinio ryšio kainų reguliavimas. Vargu ar, pvz., skandinavų ar Vakarų Europos šalių operatoriai, kurie patiria palyginti didesnes sąnaudas (pvz.,  darbo užmokestis, trečiųjų šalių paslaugos ir t. t.), sutiktų vienodinti ar taikyti vidutines kainas. Kai kuriems tai reikštų drastišką pelningumo sumažėjimą, investicijų į infrastruktūrą stabdymą. Tai kompleksiški klausimai ir prie jų realaus įgyvendinimo reikės eiti nebent lėtais žingsniais“, – sako , „Bitės“ rinkodaros direktorius.

Komentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis:

Atsakydamas į klausimą, kodėl Lietuvoje judriojo ryšio kainos yra mažiausios Europos Sąjungoje, norėčiau išskirti kelis veiksnius. Vienas svarbiausių kainų mažėjimo veiksnių –  konkurencija. Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į tai, kad Lietuvoje jau ilgą laiką veikia trys ūkio subjektai, kurie tarpusavyje nesusiję nuosavybės teisėmis (tai savo laiku užtikrino Konkurencijos taryba savo sprendimais dėl rinkos koncentracijos), ir kiekvienas jų vystė atskirą savo tinklų infrastruktūrą. Kadangi pati rinka yra dinamiška ir inovatyvi, tai leidžia judriojo ryšio operatoriams konkuruoti tiek pažangių technologijų, tiek kokybės, tiek kainų segmentuose. Be abejo, konkurenciją paskatino ir trečiojo judriojo ryšio operatoriaus veiklos pradžia ir verslo modelio principai. Paslaugų teikimas mažesnėmis kainomis buvo patrauklus paslaugų gavėjams, o kadangi mobiliojo telefono ryšio rinka yra jautri konkurentų veiksmams, vieno paslaugų teikėjo mažėjančios kainos ir diegiamos technologijos privertė atitinkamai reaguoti ir kitus judriojo ryšio operatoriaus.
Konkurenciją tarp judriojo ryšio operatorių dar labiau paskatino RRT Lietuvoje užtikrinus abonento teisę nesudėtingai ir nemokamai išlaikyti abonentinį numerį, keičiant telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą bei būdą. Ši abonento teisė paskatino judriojo ryšio paslaugų teikėjų konkurenciją paslaugų kainomis ne tik siekiant pritraukti naujus abonentus, bet ir siekiant išlaikyti jau esamus. Apie šios paslaugos populiarumą byloja ir tai, kad iki 2013 m. I ketvirčio pabaigos, judriojo telefono ryšio numerio perkėlimo paslauga pasinaudojo 844.600 abonentų, t. y. 17% visų aktyvių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų.
Svarbus veiksnys, lėmęs lygiavertę konkurenciją tarp mobiliojo ryšio operatorių bei mažėjančias mobiliojo ryšio kainas, yra RRT atliekamas didmeninių skambučių užbaigimo kainų reguliavimas. Nuo 2004 m. skambučių užbaigimo kainos buvo sumažintos vidutiniškai nuo 28,8 ct/min. iki 3,6 ct/min., t.y. sumažėjo 8 kartus. Mažėjantys didmeninių paslaugų tarifai leido mažinti ir mažmeninių paslaugų kainas, ypač skambinant į kitus tinklus. Manau, kad skambučių į kitus tinklus kainų mažėjimą paslaugų gavėjai taip pat teigiamai įvertino. Visos šios priežastys lėmė ne tik mažėjančias mažmenines mobiliojo ryšio kainas (nuo 2006 m. jos sumažėjo beveik 6 kartus), bet ir didėjantį vartojimą (mobiliojo ryšio tinkluose inicijuotų skambučių skaičius nuo 2006 m. išaugo 2 kartus).Atsakydamas į Jūsų klausimą apie bendros rinkos kūrimą, atkreipčiau dėmesį, kad tai nėra naujas reiškinys. Elektorinių ryšių reguliavimas nuo pat pradžių buvo grindžiamas principais, kurie leistų sukurti bendrą ES rinką. Ir šiuo metu Europos Sąjungoje galioja teisės aktai, kuriuos įgyvendinant yra vienodinamos skambučių užbaigimo kainos Europos Sąjungos mobiliojo ryšio tinkluose. Taip pat ES institucijose vyrauja nuomonė, kad skambučių kainos kiekvienos ES valstybės gyventojams turės būti sureguliuotos taip, kad  jie nejaustų skirtumo naudodamiesi paslaugomis savo šalies viduje, ar išvykę svetur. Todėl aš manyčiau, kad Lietuvos gyventojams judriojo ryšio paslaugų kainos ir ateityje turėtų likti palankiausios tiek šalies viduje, tiek skambinant ES valstybėse.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 5

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Gitanas Nausėda pasirinko komunikacijos partnerius prezidento rinkimams 2

Sprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose priėmęs ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Gitanas Nausėda...

Rinkodara
2018.10.19
Paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės 13

Konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26...

Verslo aplinka
2018.10.18
Iš šių metų biudžeto – papildomi pinigai ir gynybai, ir partijoms 3

Vyriausybė turi teisę pasiskolinti tam, kad šiemet užtikrintų pakankamą krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 1

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Liberalai Vilniuje nebenori rinkimų komiteto 7

Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį panaikino Vilniaus miesto skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose...

Verslo aplinka
2018.10.17
Politinės korupcijos tyrimą atliekanti komisija prašo medžiagos iš VSD ir STT

Politinės korupcijos tyrimą atliekanti Seimo laikinoji komisija iš pradžių ketina susipažinti su slapta...

Verslo aplinka
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
ETPA ragina Baltarusiją nesuteikti licencijos Astravo AE

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) paragino Baltarusijos branduolinės energetikos reguliuotoją...

Energetika
2018.10.11
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai 12

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimus, kuriais remiantis nuo šiandien žiniasklaidai vėl neatlygintinai bus...

Rinkodara
2018.10.10
Daugėja nepatenkintųjų Vyriausybės darbu

Rugsėjį gerokai padaugėjo Vyriausybės darbu nepatenkintų gyventojų, tačiau premjeras Saulius Skvernelis...

Verslo aplinka
2018.10.10
Reitingų lentelėje „valstiečiai“ vejasi konservatorius

Reitingų lentelėje valdantieji „valstiečiai“ vejasi opozicijoje esančius konservatorius, bet jų neaplenkė,...

Verslo aplinka
2018.10.10
Sinchronizacija: datos, pinigai, rizikos Premium 1

Derybose dėl sinchronizacijos yra „pasiekta daugiau nei kada nors iki šiol“, tačiau iki pirmojo, politinio,...

Energetika
2018.10.10
Patvirtintas naujas Kauno mero pavaduotojas

Povilą Mačiulį, iš Kauno vicemero pareigų pasitraukusį rugsėjo mėnesį, oficialiai pakeitė Andrius Palionis,...

Verslo aplinka
2018.10.09
Toliau stumiama referendumo su dviejų savaičių pertrauka idėja 2

Nepaisant kritikos Seimas toliau linksta pritarti valdančiųjų idėjai, kad referendumas dėl dvigubos...

Verslo aplinka
2018.10.09
Seimas linksta įteisinti individualius skundus Konstituciniam Teismui 1

Seimas linksta pritarti Konstitucijos pataisoms, kurios numato galimybę į Konstitucinį Teismą su individualiu...

Verslo aplinka
2018.10.09
FTB tyrimas neįnešė sumaišties į Kavanaugh paskyrimą

Baigtas FTB tyrimas, kurį JAV Senato teismų komitetas įpareigojo teisėsaugą atlikti iki šios savaitės...

Verslo aplinka
2018.10.05
Seime – „valstiečio“ Puidoko ir VSD direktoriaus pavaduotojo Budrio susitikimas

Valstybės saugumo departamentui (VSD) klausimų pateikęs „valstietis“ Mindaugas Puidokas atsakymų dar negavo,...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau