Pati konkurencingiausia rinka Europoje

Publikuota: 2013-08-09
Atnaujinta 2015-06-01 15:11
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Prieš keletą dienų Europos Komisijai (EK) paskelbus, kad lietuviai už mobiliojo ryšio paslaugas moka pigiausiai Europoje, šalyje kilo džiugus ir kiek įtarus ažiotažas, kartu pasipylė klausimų: kaip nutiko, kad Lietuvos operatoriai, net ir siūlydami mažiausias kainas, sugeba pasiekti 40% EBITDA maržą.

Didžiausias skirtumas yra tarp Lietuvos ir Nyderlandų – pokalbių kainos čia skiriasi beveik 8 kartus (774%). Minutės itin brangios – daugiau nei 12 euro centrų – ir Prancūzijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Belgijoje bei Maltoje.„Tokių kainų skirtumų negalima paaiškinti kokybės, teikiant paslaugą susidarančių sąnaudų ar šalių vartotojų perkamosios galios skirtumais“, – komentuodama tyrimą sakė Neelie Kroes, EK pirmininko pavaduotoja.Tačiau tai ne visai tiesa. Vartotojai atkreipia dėmesį į didelius pragyvenimo lygio ir atlyginimų skirtumus ES šalyse. Operatoriai pritardami linkteli: jei Lietuvos telekomunikacijų bendrovių darbuotojams tektų mokėti olandiškus atlyginimus, paslaugos veikiausiai brangtų.Aišku, tai toli gražu nėra vienintelė pigių pokalbių Lietuvoje priežastis. Daug lemia ir palankios šalies geografinės sąlygos, trečiųjų šalių paslaugų, kurių prireikia kuriant ir plečiant ryšio tinklus, kainos bei istorinės aplinkybės.

Pavyzdinė konkurencija

Rima Kaulėnaitė, Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėja, be kitų, nurodo ir buvusio valstybinio monopolininko telekomo privatizavimą, jo turto perdavimą kitiems žaidėjams, kompanijos „TeliaSonera“ atėjimą Lietuvos telekomunikacijų rinkos kūdikystės laikotarpiu ir, aišku, pabrėžia konkurenciją.„Šioje rinkoje niekada nėra buvę jokių konkurencinių problemų, klausimų kyla nebent dėl koncentracijos“, – teigia p. Kaulėnaitė.Ekspertai taip pat primena, kad pirmieji Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – „Omnitel“ ir „Bitė GSM“ (dabar „Bitė Lietuva“) –  dar prieš ateinant „Tele2“ tarpusavyje konkuravo pačiu banaliausiu būdu – kainomis. O atėjus trečiam žaidėjui, šios pradėjo ristis žemyn dar sparčiau ir bendrovės įsisuko į savotišką spiralę, todėl nebegalėjo branginti pokalbių.Lietuvoje, skirtingai nei daugumoje kitų šalių, ankstyvais mobiliojo ryšio rinkos metais, konkuruoti kaina ėmė visi operatoriai. Tokia sistema veikė, kol augo naujų vartotojų skaičius ir jis kompensuodavęs smunkančias kainas. Tačiau naujų klientų srautui išsekus ši strategija nustojo veikti. Didinti pajamas įmanoma tik įtikinus klientus, kad dėl vienos ar kitos priežasties verta už paslaugas mokėti daugiau, nei prašo konkurentai. Atrodo, kad tokiu keliu dabar bando žengti „Bitė“, tiesa, daug subtiliau, nei tai 2009 m. bandė padaryti „Omnitel“.Ši bendrovė 2009 m. pabandė padidinti paslaugų kainas, pasiūlydama asmeninį planą.„Praėjusiais metais mobiliojo ryšio kainų karas pasiekė tokią ribą, kurią peržengus būtų tekę stabdyti investicijas ir kokybės gerinimo procesus. Vien šis veiksnys anksčiau ar vėliau būtų privertęs mus ir, esu tikras, kitus rinkos dalyvius, peržiūrėti savo kainodaros principus“, – 2009 m. kovą, prieš pat vienašališkai įvedant šiuos planus, „Verslo žinioms“ sakė Giedrius Makauskas, tuometinis „Omnitel“ rinkodaros direktorius.Tačiau šis bandymas baigėsi ne itin gerai. Bendrovė iki šiol praranda klientų.„Jau daug metų Lietuvos mobiliojo ryšio vartotojai už paslaugas moka mažiausiai  Europoje. O operatoriai sugeba išlaikyti aukštus pelningumo rodiklius. Tokį Lietuvos mobiliojo ryšio rinkos fenomeną sukūrė efektyvi konkurencija. Visi operatoriai stengiasi išlaikyti panašų kainų lygį, ir į bet kurio rinkos žaidėjo veiksmus yra nedelsiant reaguojama“, – sako Darius Maikštėnas, „Omnitel“ viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms.

Giria reguliuotoją

Stiprią konkurenciją liudija vien tai, kad mažiau nei 3 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje registruota per 5 mln. aktyvių abonentų.„Dar viena svarbi mažų kainų priežastis – protingas rinkos reguliavimas. Lietuvoje niekada nebuvo itin brangių licencijų. Pavyzdžiui, Nyderlandų 3G dažnių licencijos visiems dalyviams kartu sudėjus kainavo apie 10 mlrd. Lt. Didžiojoje Britanijoje už 3G licencijas operatoriai sumokėjo per 100 mlrd. Lt, Vokietijoje – per 150 mlrd. Lt. Galiausiai šias sąnaudas teko padengti vartotojams. Lietuvoje nieko panašaus nebuvo. Visos trys bendrovės už licenciją mokėjo po 3,5 mln. litų. Galiausiai Lietuvos geografija gana palanki ryšio infrastruktūros plėtrai. Teritorija nedidelė, kalnų nėra, tad pastatyti, prižiūrėti ir plėsti tinklą sąlygiškai pigiau nei kitose ES šalyse“, – aiškina, Petras Kirdeika, „Tele2“ Komercijos direktorius.Pranas Kuisys, bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius, priduria, kad Lietuvos rinka maža, o joje yra išduota daug licencijų teikti telekomunikacijos paslaugas.„Vos 3 milijonų gyventojų šalyje – 3 operatoriai su savo tinklu ir mažiausiai 3 virtualieji operatoriai. Be to, istoriškai susiklostė ypač arši konkurencija tarp operatorių. Ir, žinoma, įtaką daro stiprus vietinis tarptinklinio ryšio kainų reguliavimas. Beje, panaši situacija ir Latvijoje bei Estijoje“, – sako jis.Operatoriai, siekdami užsitikrinti investicijų grąžą, randa būdų, kaip efektyvinti veiklą ir nedidinti kainų. Pavyzdžiui, „Omnitel“ visą techninę įrangą perka grupės ( „TeliaSonera“ – VŽ) mastu. Be to, kaip rodo sistemos „Rekvizitai.lt“ duomenys, mažinamas darbuotojų skaičius. Beje, spėjama, kad naujasis bendrovės vadovas gali šį procesą dar paspartinti, imtis dar aktyvesnės atleidimo ir atlyginimų mažinimo arba indeksavimo pagal rezultatus politikos. „Omnitel“ šiuo metu turi apie 560 darbuotojų, „Bitė“ – apie 480, o „Tele2“ – apie 110. Mažindama sąnaudas, „Tele2“ klientų aptarnavimą, išskyrus techninius klausimus, patikėjo paslaugų nuomos kompanijoms „Transcom“ ir „Lintel“.

Papildomos paslaugos

Tiek „Bitė“, tiek „Tele2“ taip pat tikina neinvestuojančios be reikalo. Abiejų įmonių vadovai teigia, jog, klientų paprašytos, bendrovės pastato papildomą bazinę stotį, užkelia ant bokšto dar vieną anteną arba sustiprina signalą. Jei paklausimų ir nusiskundimų negauna, investicijos nukreipiamos kitur arba pristabdomos.Pajamas bei pelno maržas operatoriai bando didinti ir žengdami į vadinamąjį komunikacijos tarp įrenginių (angl. machine to machine) sektorių. SIM kortelės sumontuotos daugelyje signalizacijos sistemų, saugančių biurus, komercines patalpas, gyvenamuosius namus ir butus. Įjungiant ir išjungiant signalizaciją, iš SIM kortelių į apsaugos įmonės būstinę siunčiamas signalas – dažnai SMS forma – ir informuoja, kad viskas gerai. Tokiu pačiu principu veikia modernių liftų pagalbos mygtukai. Be to, Lietuvoje vartotojams siūloma daug papildomų paslaugų, pavyzdžiui, telefonų draudimas. Visos šios priemonės leidžia gauti padorias pajamas ir pelną, nedidinant ryšio tarifų.

Bendra rinka

EK, nepatenkinta dideliais tarifų skirtumais, žada imtis priemonių, kad ateityje mobiliojo ryšio įkainių skirtumai mažėtų. Rugsėjį rengiamasi pasiūlyti naujų priemonių, kaip plėtoti bendrąją ryšių infrastruktūrą.Ponia Kroes yra sakiusi: „Kaip šie skaičiai aiškiai rodo, šiandien 28 nacionalinės telekomunikacijų rinkos Europoje nesuteikia vartotojams tokios naudos, kokios suteiktų bendroji rinka. Nepaprastai svarbu, kad visa ES sparčiai imtųsi priemonių tikrai bendrajai rinkai kurti siekdama, kad žemyne būtų iš tiesų išplėtota ryšių infrastruktūra.“
Tačiau operatoriai sako, jog viskas kur kas sudėtingiau, nei mano p. Kroes.„Sunku komentuoti, ką sakydami „bendra rinka“ turi galvoje ES pareigūnai. Dabartinė ES telekomunikacijų rinka jau turi daug bendros rinkos požymių – bendri reguliavimo principai, tarptinklinio ryšio kainų reguliavimas. Vargu ar, pvz., skandinavų ar Vakarų Europos šalių operatoriai, kurie patiria palyginti didesnes sąnaudas (pvz.,  darbo užmokestis, trečiųjų šalių paslaugos ir t. t.), sutiktų vienodinti ar taikyti vidutines kainas. Kai kuriems tai reikštų drastišką pelningumo sumažėjimą, investicijų į infrastruktūrą stabdymą. Tai kompleksiški klausimai ir prie jų realaus įgyvendinimo reikės eiti nebent lėtais žingsniais“, – sako , „Bitės“ rinkodaros direktorius.

Komentuoja Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis:

Atsakydamas į klausimą, kodėl Lietuvoje judriojo ryšio kainos yra mažiausios Europos Sąjungoje, norėčiau išskirti kelis veiksnius. Vienas svarbiausių kainų mažėjimo veiksnių –  konkurencija. Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į tai, kad Lietuvoje jau ilgą laiką veikia trys ūkio subjektai, kurie tarpusavyje nesusiję nuosavybės teisėmis (tai savo laiku užtikrino Konkurencijos taryba savo sprendimais dėl rinkos koncentracijos), ir kiekvienas jų vystė atskirą savo tinklų infrastruktūrą. Kadangi pati rinka yra dinamiška ir inovatyvi, tai leidžia judriojo ryšio operatoriams konkuruoti tiek pažangių technologijų, tiek kokybės, tiek kainų segmentuose. Be abejo, konkurenciją paskatino ir trečiojo judriojo ryšio operatoriaus veiklos pradžia ir verslo modelio principai. Paslaugų teikimas mažesnėmis kainomis buvo patrauklus paslaugų gavėjams, o kadangi mobiliojo telefono ryšio rinka yra jautri konkurentų veiksmams, vieno paslaugų teikėjo mažėjančios kainos ir diegiamos technologijos privertė atitinkamai reaguoti ir kitus judriojo ryšio operatoriaus.
Konkurenciją tarp judriojo ryšio operatorių dar labiau paskatino RRT Lietuvoje užtikrinus abonento teisę nesudėtingai ir nemokamai išlaikyti abonentinį numerį, keičiant telefono ryšio paslaugų teikėją ar paslaugų teikimo vietą bei būdą. Ši abonento teisė paskatino judriojo ryšio paslaugų teikėjų konkurenciją paslaugų kainomis ne tik siekiant pritraukti naujus abonentus, bet ir siekiant išlaikyti jau esamus. Apie šios paslaugos populiarumą byloja ir tai, kad iki 2013 m. I ketvirčio pabaigos, judriojo telefono ryšio numerio perkėlimo paslauga pasinaudojo 844.600 abonentų, t. y. 17% visų aktyvių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų abonentų.
Svarbus veiksnys, lėmęs lygiavertę konkurenciją tarp mobiliojo ryšio operatorių bei mažėjančias mobiliojo ryšio kainas, yra RRT atliekamas didmeninių skambučių užbaigimo kainų reguliavimas. Nuo 2004 m. skambučių užbaigimo kainos buvo sumažintos vidutiniškai nuo 28,8 ct/min. iki 3,6 ct/min., t.y. sumažėjo 8 kartus. Mažėjantys didmeninių paslaugų tarifai leido mažinti ir mažmeninių paslaugų kainas, ypač skambinant į kitus tinklus. Manau, kad skambučių į kitus tinklus kainų mažėjimą paslaugų gavėjai taip pat teigiamai įvertino. Visos šios priežastys lėmė ne tik mažėjančias mažmenines mobiliojo ryšio kainas (nuo 2006 m. jos sumažėjo beveik 6 kartus), bet ir didėjantį vartojimą (mobiliojo ryšio tinkluose inicijuotų skambučių skaičius nuo 2006 m. išaugo 2 kartus).Atsakydamas į Jūsų klausimą apie bendros rinkos kūrimą, atkreipčiau dėmesį, kad tai nėra naujas reiškinys. Elektorinių ryšių reguliavimas nuo pat pradžių buvo grindžiamas principais, kurie leistų sukurti bendrą ES rinką. Ir šiuo metu Europos Sąjungoje galioja teisės aktai, kuriuos įgyvendinant yra vienodinamos skambučių užbaigimo kainos Europos Sąjungos mobiliojo ryšio tinkluose. Taip pat ES institucijose vyrauja nuomonė, kad skambučių kainos kiekvienos ES valstybės gyventojams turės būti sureguliuotos taip, kad  jie nejaustų skirtumo naudodamiesi paslaugomis savo šalies viduje, ar išvykę svetur. Todėl aš manyčiau, kad Lietuvos gyventojams judriojo ryšio paslaugų kainos ir ateityje turėtų likti palankiausios tiek šalies viduje, tiek skambinant ES valstybėse.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Premjeras balansuoja ant atsistatydinimo ribos Premium 3

Seime darkoma mokesčių ir pensijų sistemų reforma suerzino premjerą Saulių Skvernelį – jis jau leido...

Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 8

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Dingo išardyto Seimo fontano purkštuvai 4

Seimo kanceliarijos galvos skausmu virtęs fontanas galbūt tapo vagių taikiniu – dingo kelerius metus saugotos...

Verslo aplinka
2018.06.16
Aukcione parduota buvusi konservatorių būstinė Vilniaus senamiestyje

Buvusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) būstinė Vilniuje sulaukė susidomėjimo – už...

Statyba ir NT
2018.06.16
Premjeras ilsėsis Ispanijoje, prezidentė atostogų vėl neplanuoja 2

Premjeras Saulius Skvernelis šią vasarą planuoja ilsėtis Ispanijoje, parlamento pirmininkas Viktoras...

Verslo aplinka
2018.06.16
Liberalų sąjūdžio posėdis: per mažai narių ir raginimai neišsivaikščioti 35

Penktadienį politinė partija Liberalų sąjūdis susirinko į tarybos posėdį, kuriame pasigirdo raginimai...

Verslo aplinka
2018.06.15
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
Seime perkratoma valstybės tarnybos reforma

Vyriausybės pasiūlytas valstybės tarnybos pertvarkos projektas Seime keičiamas iš esmės – siūloma palikti...

Verslo aplinka
2018.06.14
Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai 2

Streikai ir protestai nepadėjo – Prancūzijos parlamentas trečiadienį užtikrintai pritarė įstatymui, kuris...

Verslo aplinka
2018.06.14
Po G7 akibrokšto ES vienybė trūkinėja Premium

G7 susitikimo įvykiai glaudžiau suartino ES valstybes, šią savaitę optimistiškai kalbėjo Peteris Altmaieris,...

Verslo aplinka
2018.06.14
Maištas Seime: atmestas Vyriausybės siūlymas įvesti „Sodros“ lubas 20

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atmetė Vyriausybės siūlymą įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Šią idėją iš...

Finansai
2018.06.13
Nenori įsipareigoti jau kitąmet gerokai pagausinti Kelių fondo 6

Vyriausybė nepritaria Seime gimusiai iniciatyvai Kelių fondą jau kitąmet gerokai papildyti iš degalų akcizo...

Verslo aplinka
2018.06.13
Urbšys neteko Seimo komiteto pirmininko posto

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje trečiadienį nauja komiteto pirmininke išrinkta...

Verslo aplinka
2018.06.13
Lietuvoje lankysis Nyderlandų karalius

Į Lietuvą trečiadienio popietę valstybinio vizito atvyksta Nyderlandų karalius Vilemas Aleksandras.

Verslo aplinka
2018.06.13
Per šimtmečio minėjimą Lenkija planuoja referendumą, paliesiantį ir šalies narystę ES 2

Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, paskelbė 15 klausimų, kurie gali būti įtraukti į referendumą dėl šalies...

Verslo aplinka
2018.06.13
Kiek pirštų iš tiesų nusvilo? 20

Metiniame prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime įvardyta partinės sistemos krizė ir politinės korupcijos...

Verslo aplinka
2018.06.13
Trumpas: JAV nenutrauks sankcijų Pchenjanui, tačiau sustabdys karines pratybas 17

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, kurį vainikavo...

Verslo aplinka
2018.06.12
Prezidentė: vienintelis kelias skaidriai politikai – atsiribojimas nuo įtartinų interesų 13

Prezidentė Dalia Grybauskaitė konstatuoja, kad „avarinė būklė Lietuvos politikoje išlieka“, o „partinės...

Verslo aplinka
2018.06.12
8 metiniai pranešimai – 24-ios prezidentės frazės

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitys devintąjį savo metinį pranešimą apie vidaus ir...

Verslo aplinka
2018.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau