Mainai su Baltarusija: sanatorija už dyka

Publikuota: 2013-08-09
Atnaujinta 2015-06-01 14:46
Nuotrauka: Romo Sadausko-Kvietkevičiaus („Druskininkų naujienos“)
 

Kaimynų valdžios institucijos pamiršo savo šalies prisiimtus įsipareigojimus ir dabar objektą, kuris mainais turėjo atitekti Lietuvai, naudoja kaip šantažo įrankį konkuruojant dviejų šalių branduolinės energetikos projektams.

Baltarusijos valdžia įgyvendino ne visus prieš aštuoniolika metų dvišaliu Lietuvos ir Baltarusijos susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos diplomatų teigimu, kai kuriais 1996 m. vasario 6 d. Vilniuje pasirašytos sutarties punktais šiuo metu remiamasi konkuruojant lietuviškos Visagino atominės elektrinės ir Rusijos koncerno „Rosatom“ planuojamos Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje projektams.Tuometinio dviejų šalių vyriausybių dviejų susitarimų paketo esmė buvo turto mainai. Viena sutartimi Vilnius įsipareigojo nuosavybės teise perduoti Baltarusijai Druskininkuose dar sovietmečiu pastatytą sanatoriją „Baltarusija“ ir 99 metams išnuomoti objekto teritorija apibrėžtą žemės sklypą. Kita – Minskas tokiam pačiam laikotarpiui išnuomoti Baltarusijos teritorijoje, Drūkšių ežero pakrantės Drūkšos gyvenvietėje (balt. Drysviaty) esantį 1,31 kv. km ploto anklavą ir nuosavybės teise anklave pastatytus įrenginius: hidroelektrinę „Tautų draugystė“ ir vandens šliuzų sistemą, kuri dokumentuose buvo vadinama „Objektas 500“.1953 m. ant Prorvos upės pastatytos hidroelektrinės ir „Objekto 500“ sistema sovietmečiu maždaug 30 cm pakėlė ir išlaiko Drūkšių ežero vandens lygį. Iki nepriklausomos Lietuvos valstybingumo atkūrimo įrenginiai buvo įtraukti į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) balansą, po 1990-ųjų atsidūrė kaimyninės šalies teritorijoje, nors buvo svarbūs jėgainės darbo saugumui: technologiniu požiūriu Drūkšių ežeras buvo paverstas IAE aušinimui skirtu vandens baseinu. Hidroelektrinės turbinos buvo išardytos prieš 30 metų ir ji yra pritaikyta, esant reikalui, nuleisti vandenį iš Drūkšių ežero į Prorvos upę.

Susitarimas negalioja?

Vyriausybių susitarimo 6 straipsnis nurodo, kad „jis įsigalioja nuo tos dienos kai Šalys praneš viena kitai apie kiekvienos iš jų vidaus procedūrų, būtinų šio susitarimo įsigaliojimui, įvykdymą“. Lietuvos pusė savo įsipareigojimus įvykdė: Vyriausybė teikė prašymą prezidentūrai, 1996 m. kovo 12 d. prezidentas Algirdas Brazauskas pasirašė dekretą ir juo Seimui pateikė ratifikuoti susitarimą. Sprendimą priėmus Seimui, susitarimas dėl „Baltarusijos“ sanatorijos perdavimo ir žemės nuomos įsigaliojo 1996 m. balandžio 26 d. Baltarusijos nuosavybė Druskininkuose buvo įregistruota Registrų centre.Baltarusijos Aukščiausioji Taryba susitarimus taip pat ratifikavo, tačiau kaimynai iki galo savo įsipareigojimų neįvykdė.„Objekto 500“ teisinės registracijos procesas iki šiol yra vilkinamas, o „Tautų draugystės“ hidroelektrinės registracijos procedūra nepradėta iki šiol, kadangi kaimyninės šalies vyriausybė nurodė nesudaryti šio objekto žemės sklypo nuomos sutarties. „Nuosavybės toje šalyje mojuodamas Aukščiausiosios Tarybos nutarimu neatkovosi, – teigė VŽ vienas Baltarusijoje dirbantis verslininkas. – Kartais maža turėti prezidento (Aliaksandro Lukašenkos – VŽ) įsaką.“Situacija tokia, kad nėra galimybės įgyvendinti dvišalės sutarties 4 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad abiejų valstybių įgaliotosios įstaigos turi pasirašyti dar vieną susitarimą dėl „Objekto 500“ veiklos. Jis svarbus ne tik IAE, o galbūt ir VAE saugiam darbui, bet ir Baltarusijos ekologinei aplinkai.„Tai, deja, nėra vienintelis atvejis, kai mes nesugebame pasinaudoti tais privalumais, kurie dar praėjusiame amžiuje buvo užfiksuoti dvišalėmis sutartimis su kaimyninėmis šalimis“, – VŽ sakė Rimantas Šidlauskas, buvęs URM valstybės sekretorius. Jam 1995 m. premjero Adolfo Šleževičiaus potvarkiu buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos Vyriausybių susitarimą dėl „Objekto 500“ ir hidroelektrinės „Tautų draugystė“.„Padėtis yra keista: Baltarusijos teritorijoje esantys objektai tarsi ir yra Lietuvos ūkio subjekto (IAE) nuosavybė, tačiau mes negalime kontroliuoti jų veiklos, nes jie nėra registruoti“, – VŽ sakė kitas Lietuvos diplomatas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų viešai skelbiama. Pasak pašnekovo, Baltarusija visą tą laiką už Lietuvos jurisdikcijai perduotų objektų įteisinimą kėlė papildomas sąlygas.Anksčiau – pageidavo, kad Lietuva į juos investuotų ir padidintų darbo vietų skaičių. Paskutiniu metu, maždaug nuo 2008–2009 m., teisinės registracijos argumentą pateikia diskusijose dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kurią Andriaus Kubiliaus Vyriausybė siekė įgyvendinti kartu su Estija bei Latvija ir japonų kompanija „Hitachi“.

Atminties spragos

Kita vertus, VŽ patyrė, kad Baltarusijos valdžios institucijoms paskutiniu metu būdingi institucinės atminties sutrikimai ir neoficialiuose pokalbiuose kaimyninės šalies pareigūnai „Tautų draugystės“ hidroelektrinės ir šliuzo ant Prorvos upės problemą aiškina taip, tarsi jokio dvišalio vyriausybių susitarimo dėl šių objektų niekada nėra buvę.Domėtis šia tema paskatino š. m. liepą Baltarusijos valdžios skubiai surengti „viešieji svarstymai“ dėl „Rosatom“ įgyvendinamo naujos branduolinės jėgainės statybos šalia Astravo miesto projekto. Baltarusijos ambasada Vilniuje visuomenės organizacijoms ir žiniasklaidai išsiuntė kvietimus rugpjūčio 17 dieną pasinaudoti galimybe, be kita ko, aplankyti Baltarusiją ir pateikti klausimų Astravo AE projekto rengėjams.Baltarusijos atstovai aiškina, kad viešuosius svarstymus rengia vykdydami savo įsipareigojimus pagal Espo konvenciją, kurią pasirašiusios šalys privalo suteikti galimybę kaimyninių šalių gyventojams surengti klausymus dėl statomų stambių pramonės objektų ir susipažinti su poveikio aplinkai tyrimų rezultatais.VŽ siekiant detaliau išsiaiškinti skubios ir, Lietuvos pareigūnų požiūriu, neatitinkančius procedūrų reikalavimų baltarusių valdžios iniciatyvos priežastis, neoficialiais kanalais pasiekė atsakymas, kuriame buvo aptariama ir dviejų IAE balanse Baltarusijos teritorijoje esančių objektų tema.El. paštu gautame neoficialiame komentare į VŽ paklausimą yra teigiama, esą, Baltarusijos pusės elgseną lemia neproduktyvus bendravimas „su slidžiais ir nepatikimais Lietuvos branduolinės energetikos sektoriaus atstovais“. Šie neva garsėja nebent IAE uždarymui skirtų ES lėšų švaistymu. Be to, pamiršta, jog kaimynus „itin erzina tai, kad lietuviai pamiršta, kad jau daug metų naudojasi Baltarusijos teritorijoje esančiais vandens lygio reguliavimo įrenginiais, nepastebėdami, kad tai yra mūsų (Baltarusijos – VŽ) geros valios gestas, paslauga ir mes į šią problemą užmerkiame akis“.„Nerandant geresnės išeities, buvo svarstomi įvairūs problemos sprendimo būdai, taip pat numatantis abiejų 1996 m. pasirašytų susitarimų denonsavimą“, – VŽ paaiškino Lietuvos diplomatas. Tačiau tokio sprendimo būdo rėmėjų visais laikais buvo mažuma. Viena vertus, susitarimo denonsavimo atveju Druskininkuose iš „Baltarusijos“ sanatorijos būtų atleisti keli šimtai vietinių žmonių.Kita vertus, Minskui reiškiant nepasitenkinimą, Baltarusijos interesų Lietuvoje ginti veik neabejotinai stotų interesų turintis toje šalyje verslas: geležinkeliai, baltarusiškų krovinių laukiančios Klaipėdos uosto krovos kompanijos, vežėjai.Jurijus Ševcovas, Minsko Europos integracijos instituto vadovas:„Jeigu Lietuva svarstytų 1996 m. susitarimų denonsavimo galimybę, Baltarusijoje tai būtų vertinama kaip kovos su Astravo atominės elektrinės projektu priemonė. Kita vertus, negalima atmesti tikimybės, kad gilėjant krizei Lietuva įvykdys neišprovokuotą didelio ir brangaus Baltarusijai priklausančio objekto konfiskavimą tuo metu, kai baltarusių kompanijos įsigijo dalį Klaipėdos uosto krantinės operatorės akcijų kalio trąšų eksportui.
Investicija Klaipėdoje turėtų užtikrinti baltarusiškų kalio trąšų eksporto per Klaipėdos uostą tvarumą. Tai pirmoji Baltarusijos nuosavybė Klaipėdos uoste, kuri turi užtikrinti eksporto srautus ilgam ir būtent per Klaipėdą. Tai buvo Baltarusijoje teigiamai įvertintas veiksnys, kuris konkurencinėje kovoje Klaipėdai padėjo nugalėti Latvijos Ventspilį. Diskusijos dėl  „Baltarusijos“ sanatorijos Druskininkuose gali sukelti grėsmę trąšų srautams per Klaipėdos uostą ir nuvertintų Baltarusijos investicijų uoste prasmę.
Didelė tikimybė, kad grėsmės savo nuosavybei Druskininkuose atveju Baltarusija atsisakytų dalyvauti ES Rytų partnerystės susitikime Vilniuje š. m. rudenį.“

„Objektas 500“ ir „Tautų draugystės“ hidroelektrinė

*Dabartinis Drūkšių ežero lygis yra dirbtinai reguliuojamas. Manoma, kad toks reguliavimas bus tęsiamas ir pastačius naują AE.
*1953 m. susijungimo su Apyvardės upe vietoje buvo pastatyta aklina piltinė užtvanka, kad būtų uždarytas Drūkšos (Baltarusijoje vadinamos Drysvety) kanalas ir žemaslėnis.
*Tais pačiais metais Prorvos upėje buvo pastatytas nuotėkio reguliavimo šliuzas, vadinamasis „Objektas 500“, skirtas reguliuoti Drūkšių ežero lygiui. Pasroviui tarp Stavoko ir Abalių ežerų buvo pastatyta hidroelektrinė „Tautų draugystė“. Ir „Objektas 500“, ir HE yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje.
*Pagal susitarimą (pasirašytą 1995 m. vasario 6 d.) dėl „Objekto 500“ ir HE Tautų draugystė“ tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos vyriausybių atsakomybė už jų eksploatavimą buvo perleista Lietuvos Respublikai, tačiau jokio susitarimo dėl HE savininko teisių iki šiol nėra pasirašyta.
*Naujos Lietuvos atominės elektrinės poveikio aplinkai tyrimo programai pastabose Baltarusijos pusė išreiškė norą apsvarstyti radioaktyviųjų medžiagų perdavimo vandens keliu scenarijus įvairioms avarinėms situacijoms ir esant normalioms AE eksploatavimo sąlygoms, nes dėl hidrografinių ir hidrologinių sąlygų paviršiniai vandenys numatomos AE statybos rajone iš Lietuvos teritorijos teka į Baltarusijos teritoriją.
*Baltarusija taip pat kėlė klausimus apie tai, kad įgyvendinant VAE projektą gali padidėti Drūkšių ežero temperatūra, taip pat sumažėti vandens nuotėkis į Prorvos upę.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Vilniaus baldų“ antrinė įmonė pasirašė statybos generalinės rangos sutartį

AB „Vilniaus baldai“ antrinė įmonė UAB „Trenduva“ pasirašė statybos generalinės rangos sutartį su UAB...

Pramonė
16:49
„Kitron“ Lietuvoje pajamas augino 23%, darbuotojų skaičių - 80

Elektronikos gamybos paslaugas teikianti norvegiško kapitalo UAB „Kitron“ pernai Lietuvoje gavo beveik 150...

Pramonė
13:40
Dalį „Akmenės cemento“ akcijų perima vokiečiai 1

Meksikos cemento koncernas „Cemex“ skelbia parduodantis savo aktyvus Baltijos šalyse ir Skandinavijoje...

Pramonė
09:53
Ekonomikos ir inovacijų ministerija: iš 1,14 mlrd. Eur ES lėšų išmokėti 252 mln. Eur 2

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sklebia 2018 m. išmokėjusi daugiausiai Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų...

Pramonė
09:19
„Brexit“: VMI ir muitinė ragina paskubėti iki kovo 30 d. Premium 1

Muitinės procedūros be įprastų internetinių sistemų, negaliojančios prekių licencijos, sunkiau grąžinamas PVM...

Finansai
08:59
G. Žiemelio „Fitsout“ planas: iki 2023-iųjų 800 darbo vietų ir 60 mln. Eur apyvarta Premium 11

Pirmuosius darbo mėnesius skaičiuojantis baldų gamybos ir interjero dizaino sprendimų fabrikas „Fitsout“...

Pramonė
05:45
„BaltCap“ ruošiasi sujungti „Biosalą“ ir „Livinn“, o verslą išauginti kelis kartus Premium 4

Bendrovės „BaltCap“ fondas „BaltCap Growth Fund“, perėmęs ekologiškų produktų parduotuvių tinklus „Biosala“...

Pramonė
05:45
Mašinų gamykla „Astra“ į plėtrą investuos 5 mln. Eur

Alytaus mašinų gamykla „Astra“, gaminanti nerūdijančio plieno konstrukcijas maisto, chemijos ir naftos...

Pramonė
2019.02.20
Gamybininkai pristigo pajėgumų: investuos į plėtrą Premium

Ribą pasiekęs gamybinių įrenginių panaudojimas ir paskutinė galimybė pasinaudoti kitąmet pasibaigsiančia ES...

Pramonė
2019.02.20
Patvirtinta VIAP lengvata stambiems elektros vartotojams

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo sukuriama galimybė elektros energijai imlioms...

Pramonė
2019.02.20
Nauja gamykla Kaune šokdino apyvartą Premium

Kaune veikianti aliuminio profilių apdirbimo įmonė UAB „Hydro Extrusion Lithuania“, iki praėjusių metų žinoma...

Pramonė
2019.02.20
VRK spausdinimo paslaugų konkursas sudomino tik „Lodvilą“ Premium 1

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepavyko pritraukti daugiau dalyvių į konkursą spausdintai informacijai...

Verslo aplinka
2019.02.20
VŠT užbaigė 2,5 mln. Eur investiciją į termofikacinę elektrinę 1

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė 2,5 mln. Eur vertės šilumos gamybos įrenginių modernizavimo...

Pramonė
2019.02.19
Dotnuvos eksperimentinis ūkis bus privatizuojamas 8

Žemės ūkio ministerijai priklausantis Dotnuvos eksperimentinis ūkis Kėdainių rajone bus privatizuojamas. 100...

Pramonė
2019.02.19
Saulės moduliai: pasirašyta „Valoe“ ir „SoliTek“ sutartis už 11,3 mln. Eur 4

Suomijos energetikos sprendimų bendrovė „Valoe“ su Lietuvos saulės modulių gamintoja „SoliTek“ pasirašė...

Pramonė
2019.02.19
„Brexit“: kaip keisis prekyba lietuviškais produktais JK

Iki oficialaus Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) likus mažiau nei dvejiems...

Pramonė
2019.02.19
„Arimex“ įkūrėjas A. Jurskis: jau nebesvarbu, ar įmonė uždirbs 4, ar 6 mln. Eur Premium 29

Prieš penkerius metus nuo verslo valdymo atsitraukęs Arnas Jurskis, riešutais ir džiovintais vaisiais...

Pramonė
2019.02.19
„Solvit“ padėjo susigrąžinti PVM užsienyje: verslas akyviau gina teises ES 1

Diskriminaciją Europos Sąjungos (ES) bendrojoje rinkoje patyrusios Lietuvos įmonės praėjusiais metais...

Pramonė
2019.02.19
Kova su plastiku naftos paklausą paveiks labiau, nei manoma

Naftos sektorius nuvertina pakitusį vartotojų požiūrį: kova su plastiko atliekomis naftos paklausą sumažins...

Pramonė
2019.02.19
Daliai įmonių palengvėjo: baudų už „Metrail“ mokėti kol kas nereikės Premium 3

Dėl „Metrail“ istorijos nukentėjusios įmonės, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos klientės, gali šiek tiek...

Paslaugos
2019.02.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau