Mainai su Baltarusija: sanatorija už dyka

Publikuota: 2013-08-09
Atnaujinta 2015-06-01 14:46
Nuotrauka: Romo Sadausko-Kvietkevičiaus („Druskininkų naujienos“)
 

Kaimynų valdžios institucijos pamiršo savo šalies prisiimtus įsipareigojimus ir dabar objektą, kuris mainais turėjo atitekti Lietuvai, naudoja kaip šantažo įrankį konkuruojant dviejų šalių branduolinės energetikos projektams.

Baltarusijos valdžia įgyvendino ne visus prieš aštuoniolika metų dvišaliu Lietuvos ir Baltarusijos susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Lietuvos diplomatų teigimu, kai kuriais 1996 m. vasario 6 d. Vilniuje pasirašytos sutarties punktais šiuo metu remiamasi konkuruojant lietuviškos Visagino atominės elektrinės ir Rusijos koncerno „Rosatom“ planuojamos Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje projektams.Tuometinio dviejų šalių vyriausybių dviejų susitarimų paketo esmė buvo turto mainai. Viena sutartimi Vilnius įsipareigojo nuosavybės teise perduoti Baltarusijai Druskininkuose dar sovietmečiu pastatytą sanatoriją „Baltarusija“ ir 99 metams išnuomoti objekto teritorija apibrėžtą žemės sklypą. Kita – Minskas tokiam pačiam laikotarpiui išnuomoti Baltarusijos teritorijoje, Drūkšių ežero pakrantės Drūkšos gyvenvietėje (balt. Drysviaty) esantį 1,31 kv. km ploto anklavą ir nuosavybės teise anklave pastatytus įrenginius: hidroelektrinę „Tautų draugystė“ ir vandens šliuzų sistemą, kuri dokumentuose buvo vadinama „Objektas 500“.1953 m. ant Prorvos upės pastatytos hidroelektrinės ir „Objekto 500“ sistema sovietmečiu maždaug 30 cm pakėlė ir išlaiko Drūkšių ežero vandens lygį. Iki nepriklausomos Lietuvos valstybingumo atkūrimo įrenginiai buvo įtraukti į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) balansą, po 1990-ųjų atsidūrė kaimyninės šalies teritorijoje, nors buvo svarbūs jėgainės darbo saugumui: technologiniu požiūriu Drūkšių ežeras buvo paverstas IAE aušinimui skirtu vandens baseinu. Hidroelektrinės turbinos buvo išardytos prieš 30 metų ir ji yra pritaikyta, esant reikalui, nuleisti vandenį iš Drūkšių ežero į Prorvos upę.

Susitarimas negalioja?

Vyriausybių susitarimo 6 straipsnis nurodo, kad „jis įsigalioja nuo tos dienos kai Šalys praneš viena kitai apie kiekvienos iš jų vidaus procedūrų, būtinų šio susitarimo įsigaliojimui, įvykdymą“. Lietuvos pusė savo įsipareigojimus įvykdė: Vyriausybė teikė prašymą prezidentūrai, 1996 m. kovo 12 d. prezidentas Algirdas Brazauskas pasirašė dekretą ir juo Seimui pateikė ratifikuoti susitarimą. Sprendimą priėmus Seimui, susitarimas dėl „Baltarusijos“ sanatorijos perdavimo ir žemės nuomos įsigaliojo 1996 m. balandžio 26 d. Baltarusijos nuosavybė Druskininkuose buvo įregistruota Registrų centre.Baltarusijos Aukščiausioji Taryba susitarimus taip pat ratifikavo, tačiau kaimynai iki galo savo įsipareigojimų neįvykdė.„Objekto 500“ teisinės registracijos procesas iki šiol yra vilkinamas, o „Tautų draugystės“ hidroelektrinės registracijos procedūra nepradėta iki šiol, kadangi kaimyninės šalies vyriausybė nurodė nesudaryti šio objekto žemės sklypo nuomos sutarties. „Nuosavybės toje šalyje mojuodamas Aukščiausiosios Tarybos nutarimu neatkovosi, – teigė VŽ vienas Baltarusijoje dirbantis verslininkas. – Kartais maža turėti prezidento (Aliaksandro Lukašenkos – VŽ) įsaką.“Situacija tokia, kad nėra galimybės įgyvendinti dvišalės sutarties 4 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad abiejų valstybių įgaliotosios įstaigos turi pasirašyti dar vieną susitarimą dėl „Objekto 500“ veiklos. Jis svarbus ne tik IAE, o galbūt ir VAE saugiam darbui, bet ir Baltarusijos ekologinei aplinkai.„Tai, deja, nėra vienintelis atvejis, kai mes nesugebame pasinaudoti tais privalumais, kurie dar praėjusiame amžiuje buvo užfiksuoti dvišalėmis sutartimis su kaimyninėmis šalimis“, – VŽ sakė Rimantas Šidlauskas, buvęs URM valstybės sekretorius. Jam 1995 m. premjero Adolfo Šleževičiaus potvarkiu buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti Lietuvos ir Baltarusijos Vyriausybių susitarimą dėl „Objekto 500“ ir hidroelektrinės „Tautų draugystė“.„Padėtis yra keista: Baltarusijos teritorijoje esantys objektai tarsi ir yra Lietuvos ūkio subjekto (IAE) nuosavybė, tačiau mes negalime kontroliuoti jų veiklos, nes jie nėra registruoti“, – VŽ sakė kitas Lietuvos diplomatas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų viešai skelbiama. Pasak pašnekovo, Baltarusija visą tą laiką už Lietuvos jurisdikcijai perduotų objektų įteisinimą kėlė papildomas sąlygas.Anksčiau – pageidavo, kad Lietuva į juos investuotų ir padidintų darbo vietų skaičių. Paskutiniu metu, maždaug nuo 2008–2009 m., teisinės registracijos argumentą pateikia diskusijose dėl Visagino atominės elektrinės projekto, kurią Andriaus Kubiliaus Vyriausybė siekė įgyvendinti kartu su Estija bei Latvija ir japonų kompanija „Hitachi“.

Atminties spragos

Kita vertus, VŽ patyrė, kad Baltarusijos valdžios institucijoms paskutiniu metu būdingi institucinės atminties sutrikimai ir neoficialiuose pokalbiuose kaimyninės šalies pareigūnai „Tautų draugystės“ hidroelektrinės ir šliuzo ant Prorvos upės problemą aiškina taip, tarsi jokio dvišalio vyriausybių susitarimo dėl šių objektų niekada nėra buvę.Domėtis šia tema paskatino š. m. liepą Baltarusijos valdžios skubiai surengti „viešieji svarstymai“ dėl „Rosatom“ įgyvendinamo naujos branduolinės jėgainės statybos šalia Astravo miesto projekto. Baltarusijos ambasada Vilniuje visuomenės organizacijoms ir žiniasklaidai išsiuntė kvietimus rugpjūčio 17 dieną pasinaudoti galimybe, be kita ko, aplankyti Baltarusiją ir pateikti klausimų Astravo AE projekto rengėjams.Baltarusijos atstovai aiškina, kad viešuosius svarstymus rengia vykdydami savo įsipareigojimus pagal Espo konvenciją, kurią pasirašiusios šalys privalo suteikti galimybę kaimyninių šalių gyventojams surengti klausymus dėl statomų stambių pramonės objektų ir susipažinti su poveikio aplinkai tyrimų rezultatais.VŽ siekiant detaliau išsiaiškinti skubios ir, Lietuvos pareigūnų požiūriu, neatitinkančius procedūrų reikalavimų baltarusių valdžios iniciatyvos priežastis, neoficialiais kanalais pasiekė atsakymas, kuriame buvo aptariama ir dviejų IAE balanse Baltarusijos teritorijoje esančių objektų tema.El. paštu gautame neoficialiame komentare į VŽ paklausimą yra teigiama, esą, Baltarusijos pusės elgseną lemia neproduktyvus bendravimas „su slidžiais ir nepatikimais Lietuvos branduolinės energetikos sektoriaus atstovais“. Šie neva garsėja nebent IAE uždarymui skirtų ES lėšų švaistymu. Be to, pamiršta, jog kaimynus „itin erzina tai, kad lietuviai pamiršta, kad jau daug metų naudojasi Baltarusijos teritorijoje esančiais vandens lygio reguliavimo įrenginiais, nepastebėdami, kad tai yra mūsų (Baltarusijos – VŽ) geros valios gestas, paslauga ir mes į šią problemą užmerkiame akis“.„Nerandant geresnės išeities, buvo svarstomi įvairūs problemos sprendimo būdai, taip pat numatantis abiejų 1996 m. pasirašytų susitarimų denonsavimą“, – VŽ paaiškino Lietuvos diplomatas. Tačiau tokio sprendimo būdo rėmėjų visais laikais buvo mažuma. Viena vertus, susitarimo denonsavimo atveju Druskininkuose iš „Baltarusijos“ sanatorijos būtų atleisti keli šimtai vietinių žmonių.Kita vertus, Minskui reiškiant nepasitenkinimą, Baltarusijos interesų Lietuvoje ginti veik neabejotinai stotų interesų turintis toje šalyje verslas: geležinkeliai, baltarusiškų krovinių laukiančios Klaipėdos uosto krovos kompanijos, vežėjai.Jurijus Ševcovas, Minsko Europos integracijos instituto vadovas:„Jeigu Lietuva svarstytų 1996 m. susitarimų denonsavimo galimybę, Baltarusijoje tai būtų vertinama kaip kovos su Astravo atominės elektrinės projektu priemonė. Kita vertus, negalima atmesti tikimybės, kad gilėjant krizei Lietuva įvykdys neišprovokuotą didelio ir brangaus Baltarusijai priklausančio objekto konfiskavimą tuo metu, kai baltarusių kompanijos įsigijo dalį Klaipėdos uosto krantinės operatorės akcijų kalio trąšų eksportui.
Investicija Klaipėdoje turėtų užtikrinti baltarusiškų kalio trąšų eksporto per Klaipėdos uostą tvarumą. Tai pirmoji Baltarusijos nuosavybė Klaipėdos uoste, kuri turi užtikrinti eksporto srautus ilgam ir būtent per Klaipėdą. Tai buvo Baltarusijoje teigiamai įvertintas veiksnys, kuris konkurencinėje kovoje Klaipėdai padėjo nugalėti Latvijos Ventspilį. Diskusijos dėl  „Baltarusijos“ sanatorijos Druskininkuose gali sukelti grėsmę trąšų srautams per Klaipėdos uostą ir nuvertintų Baltarusijos investicijų uoste prasmę.
Didelė tikimybė, kad grėsmės savo nuosavybei Druskininkuose atveju Baltarusija atsisakytų dalyvauti ES Rytų partnerystės susitikime Vilniuje š. m. rudenį.“

„Objektas 500“ ir „Tautų draugystės“ hidroelektrinė

*Dabartinis Drūkšių ežero lygis yra dirbtinai reguliuojamas. Manoma, kad toks reguliavimas bus tęsiamas ir pastačius naują AE.
*1953 m. susijungimo su Apyvardės upe vietoje buvo pastatyta aklina piltinė užtvanka, kad būtų uždarytas Drūkšos (Baltarusijoje vadinamos Drysvety) kanalas ir žemaslėnis.
*Tais pačiais metais Prorvos upėje buvo pastatytas nuotėkio reguliavimo šliuzas, vadinamasis „Objektas 500“, skirtas reguliuoti Drūkšių ežero lygiui. Pasroviui tarp Stavoko ir Abalių ežerų buvo pastatyta hidroelektrinė „Tautų draugystė“. Ir „Objektas 500“, ir HE yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje.
*Pagal susitarimą (pasirašytą 1995 m. vasario 6 d.) dėl „Objekto 500“ ir HE Tautų draugystė“ tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos vyriausybių atsakomybė už jų eksploatavimą buvo perleista Lietuvos Respublikai, tačiau jokio susitarimo dėl HE savininko teisių iki šiol nėra pasirašyta.
*Naujos Lietuvos atominės elektrinės poveikio aplinkai tyrimo programai pastabose Baltarusijos pusė išreiškė norą apsvarstyti radioaktyviųjų medžiagų perdavimo vandens keliu scenarijus įvairioms avarinėms situacijoms ir esant normalioms AE eksploatavimo sąlygoms, nes dėl hidrografinių ir hidrologinių sąlygų paviršiniai vandenys numatomos AE statybos rajone iš Lietuvos teritorijos teka į Baltarusijos teritoriją.
*Baltarusija taip pat kėlė klausimus apie tai, kad įgyvendinant VAE projektą gali padidėti Drūkšių ežero temperatūra, taip pat sumažėti vandens nuotėkis į Prorvos upę.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

EK siūlo didinti kainų skaidrumą maisto produktų grandinėje

Europos Komisija (EK) pristato savo trečią nuo tada, kai uždraudė nesąžiningos prekybos praktiką ir pagerino...

Pramonė
2019.05.22
Karaliaučius bando savo elektros sistemą Premium 2

Karaliaučiuje trečiadienį prasidėjo elektros perdavimo sistemos izoliuoto darbo bandymas. Lietuvos elektros...

Pramonė
2019.05.22
Kauno „Kitron“ pajamos pernai augo 15% iki 100 mln. Eur

Norvegijos kapitalo Kauno elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonė „Kitron“ pernai uždirbo 7,164...

Pramonė
2019.05.22
Jauniesiems ūkininkams įsikurti – 13 mln. Eur 1

Jaunieji ūkininkai nuo birželio 3 d. iki liepos 31 d. bus kviečiami teikti paraiškas iki 40.000 Eur paramai...

Pramonė
2019.05.22
Lietuva prisijungė prie dirbtinio intelekto standartų, Kinija, Rusija jį kurs be taisyklių 1

Lietuva ir dar 41 valstybė šiandien sutarė laikytis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos...

Vadyba
2019.05.22
Kredito unijos vaduojasi iš bankų šešėlio Premium

Kredito unijų paskolų portfelis 2018 m. augo beveik triskart sparčiau nei bankų kreditai. Unijos skolina...

Finansai
2019.05.22
„Statkorpo“ apyvartą į viršų iškėlė „EnePRO“ pasitraukimas Premium

Elektromontavimo ir statybos AB „Statkorpas“ praėjusių metų pardavimo pajamas augino daugiau nei 80%. Kita...

Statyba ir NT
2019.05.22
Ekspertai: ką turime žinoti apie grūdų kenkėjų naikinimą? Verslo tribūna

Nors Lietuvoje vyravo pavasario sausra, baigiantis šiam metų laikui ūkininkai jau suka galvą, kaip paruošti...

Pramonė
2019.05.22
Ledų gamintojai vasarą žvalgosi į termometrą, kai šalčiau – į eksporto rinkas Premium

Šiaurės ir Vakarų Europos gyventojams ledus kremtant ištisus metus, Lietuvos gamintojai vis dar žvalgosi į...

Pramonė
2019.05.22
G. Surplys atleido NMA vadovą E. Bėrontą 3

Valstybės saugumo departamentui (VSD) balandį pareiškus, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas...

Pramonė
2019.05.21
„Litgrid“ pasirašė sinchronizavimui svarbią prisijungimo sutartį

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ antradienį pasirašė Baltijos šalių sinchronizavimo su...

Pramonė
2019.05.21
„Orlen“ atstovas: „Orlen“ ir „Lotos“ susijungimas sustiprins Lenkijos ekonomiką

Antros pagal dydį Lenkijos naftos įmonės „Lotos“ perėmimas, kurį planuoja įgyvendinti didžiausias šalies...

Pramonė
2019.05.21
Elektros energijos rinka keičiasi: kiek laiko turi Lietuva? Verslo tribūna 6

Be konkurencingos aplinkos elektros energijos rinka negali vystytis bei užtikrinti geriausių sąlygų ir...

Pramonė
2019.05.21
„Kalvis“: neįvertinti pokyčių rinkoje buvo klaida Premium 3

Šiaulių kietojo kuro buitinių ir pramoninių šildymo katilų gamintoja UAB „Kalvis“, neatkreipusi deramo...

Pramonė
2019.05.21
Siūlo pagalbą gamtai ir įmonėms: sprendžia putplasčio atliekų problemą Verslo tribūna

Vienintelė Baltijos šalyse putplasčio perdirbimo bendrovė „R&R Ideas“ siūlo įmonėms ir fiziniams asmenims...

Pramonė
2019.05.21
„Novameta“ persikėlė į 3 kartus didesnę gamyklą Kaune 3

Viena didžiausių nerūdijančio plieno virtuvės įrangos gamintojų Lietuvoje ir Europoje UAB „Novameta“...

Pramonė
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
„Litgrid“ akcininkai pritarė sinchronizavimo sutarties pasirašymui 1

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ akcininkai pirmadienį pritarė Baltijos šalių...

Pramonė
2019.05.20
Baltijos šalys ir JAV sutarė dėl formato „3+1“ energetikoje 11

Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) stiprins bendradarbiavimą energetikoje. Planuojama, kad...

Pramonė
2019.05.20
JAV tikisi, kad mašinų importuotai imsis savanoriško eksporto ribojimo 2

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, penktadienį paskelbė, kad kai kurios importuojamos mašinos ar jų dalys...

Pramonė
2019.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau