Dastikas: norime, kad Kėdainių arenai vadovautų verslus direktorius

Publikuota: 2013-08-09
Atnaujinta 2015-06-01 13:39
Nuotrauka: [Projekto vystytojų
„Verslo žinios“

Šiandien įvyks oficialus Kėdainių arenos atidarymo renginys, kuriame privačiomis lėšomis pastatytas objektas bus perduotas valdyti Kėdainių rajono savivaldybei. 18,6 mln. Lt kainavusias arenos statybas finansavo trąšų gamybos AB „Lifosa“.

„Tokio precedento, kai verslas pastato stambų objektą ir padovanoja, nežinau Lietuvoje, - VŽ penktadienį sakė Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius. – Todėl mes norime tik vieno, kad arenos vadovu savivaldybė paskirtų šią sritį išmanantį žmogų, kad tai nebūtų tik sporto funkcionierius, kad tai būtų verslus žmogus, žinantis ir kaip arenai užsidirbti pinigų“.Pasak p. Dastiko, miestui padovanodamą 3.000 vietų areną, „Lifosa“ neatsisako minčių ateityje ją paremti finansiškai. „Jeigu arena bus valdoma efektyviai, tuomet svarstysime galimybę padengti dalį energetinių sąnaudų. Prie šios paramos be „Lifosos“ yra išreiškusios galimybę prisidėti ir kitos Kėdainių krašte veikiančios įmonės“, - kalba „Lifosos“ generalinis direktorius.

Numato perduoti Sporto mokyklai

Vietos savivaldybė penktadienį formaliai perims areną savo žinion, o tikrąja objekto valdytoja taps rugsėjo pabaigoje. Tuomet įvyksiančiame Kėdainių rajono tarybos posėdyje bus svarstomas projektas dėl arenos perėmimo ir jo vadovybės skyrimo.Planuojama areną perduoti Kėdainių sporto mokyklai, kurios veikla yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto. „Arena taps Sporto mokyklos dalimi. Taip numatyta daryti, kad būtų racionaliai naudojamos biudžeto lėšos. Tokiu principu Sporto mokykla jau valdo stadioną, baseiną“, - VŽ penktadienį teigė Nijolė Naujokienė, Kėdainių vicemerė.Papildomų lėšų arenos valdymui Kėdainių rajono vadovai nėra numatę skirti. „Manome, kad išsiversime su tom pačiom lėšom, kurias iš biudžeto ir dabar skiriame Sporto mokyklai. Be to, arena galės užsidirbti iš komercinių renginių. Tikimės ir verslininkų pagalbos, padedant padengti energetines sąnaudas. Dėl komercinių renginių mums nebus lengva konkuruoti su dideles arenas turinčiais didmiesčiais, bet mes tikimės tinkamai valdyti padovanotą objektą“, - sako p. Naujokienė.Kiek lėšų savivaldybė skiria Kėdainių sporto mokyklos išlaikymui, vicemerė negalėjo tiksliai įvardyti. Ponios Naujokienės teigimu, energetinėms sąnaudoms padengti Sporto mokyklai per metus savivaldybė skiria apie 300.000-400.000 Lt.Planuojama, jog artimiausiu metu į areną persikels Kėdainių sporto mokyklos administracija. Arenoje numatoma sudaryti galimybes sportuoti mokyklos auklėtiniams. Čia taip pat vyks komerciniai renginiai.

Pirmąsias varžybas žaidė krepšininkai

Naujoje arenoje pirmąsias varžybas jau žaidė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, kuri šį pirmadienį draugiškame mače susitiko su Belgijos komanda. Arenos krikšte dalyvavęs p. Dastikas, „Lifosos“ vadovas, prisipažino patyręs daug streso.„Salė nebuvo išbandyta. Tai buvo pirmasis renginys, kuriame buvo pilna žiūrovų salė. Buvo neramu, ar viskas veiks gerai, ar neišsijungs šviesos, kaip veiks ventiliacijos, priešgaisrinės sistemos. Laimei, viskas veikė tvarkingai, nesklandumų išvengta“, - sako p. Dastikas.Ponios Naujokienės teigimu, tokia arena Kėdainiams buvo labai reikalinga, nes iki šiol miestas neturėjo panašaus dydžio uždarų patalpų. „Kėdainių kultūros centre yra 350 sėdimų vietų salė. Jei būdavo didesnis renginys, tai „Vikondos“ koncernas įleisdavo į savo 1.000 vietų salę. Dabar naujoje arenoje yra 2.200 sėdimų vietų, o koncertus iš viso gali stebėti 3.000 žiūrovų“, - pažymi vicemerė.

Statybų idėja kilo 2009 metais

Kėdainių sporto ir pramogų komplekso statybos idėja pradėta svarstyti 2009 m. Tų metų kovą AB „Lifosa“, šią Kėdainių įmonę valdanti mineralų ir chemijos pramonės kompanija „EuroChem“ ir Kėdainių rajono savivaldybė pasirašė susitarimą, kuriuo „Lifosa“ įsipareigojo skirti dalį lėšų, reikalingų arenos statybai.Kėdainių trąšų gamybos įmonė dėl dalinio finansavimo kreipėsi paramos į Vyriausybę, siekė lėšų gauti iš ES struktūrinių fondų, tačiau parama nebuvo skirta. Reikiamų lėšų arenos statybai neskyrė ir Kėdainių rajono savivaldybė.2011 m. buvo nuspręsta, jog objekto statybas finansuos AB „Lifosa“. „Mūsų akcininkai iš „EuroChem“ pritarė, kad „Lifosa“ iš savo pelno skirtų 18,6 mln. Lt Kėdainių arenos statybai. Juk akcininkai galėjo įsidėti pelną sau į kišenę, tačiau to nepadarė, todėl šis jų sprendimas – pinigus panaudoti tokio objekto statybai – išties neeilinis, beprecedentis“, - komentuoja p. Dastikas, „Lifosos“ vadovas.Kertinis Kėdainių arenos akmuo įkastas 2012 m. gegužės 25 d. – tądien oficialiai pradėtos objekto statybos. Kėdainių pramogų ir sporto arenos projekto autoriai – architektų biuras „4plius“. Bendras arenos plotas siekia 5.500 kv. m. Arena yra transformuojama į krepšinio aikštes treniruotėms, ją taip pat galima pritaikyti kitų sporto šakų varžyboms.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kad jaunoji karta verslo neiššvaistytų, geriau vadovais jų iškart neskirti Premium 4

Kai prie šeimos verslo prisijungia vaikai – tėvams džiaugsmas. Tačiau su jaunosios kartos atėjimu kyla...

Gazelė
12:17
Abonementai į „Žalgirio“ rungtynes – nuolatinėms emocijoms ir verslui stiprinti Verslo tribūna

Pasibaigusiame sezone Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas užfiksavo rekordinį lankomumą – Eurolygos...

Paslaugos
06:00
Pradėti verslą – efektyviausia dieta Premium 1

Kuo daugiau darai, tuo para, atrodo, tampa ilgesnė. Tuo įsitikinę verslininkai – jiems pasakymas „trūksta...

Gazelė
2019.06.25
Kokio pripažinimo už gerą darbą trokšta darbuotojai 2

Pripažinimas, kad darbuotojas gerai atliko savo darbą, — vienas geriausių ir pigiausių kolektyvą...

Vadyba
2019.06.25
Didžiausių algų TOP 20-uke – du geidžiamiausi darbdaviai 11

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kur gegužės mėnesį Lietuvoje vyravo didžiausios atlyginimų medianos.

Vadyba
2019.06.25
„Mars Lietuvos“ CEO: nejaučiu, kad dirbu mažoje įmonėlėje Premium

Nors korporacijos diegia unifikuotą valdymo sistemą, ir nedidelio padalinio vadovas gali puoselėti autentišką...

Vadyba
2019.06.25
Tyrimas: gerai psichologinei savijautai pakanka 1 darbo dienos per savaitę

Ilgalaikį nedarbą mokslininkai sieja su prastesne psichologine savijauta. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad...

Vadyba
2019.06.24
Verslą kuria laužydami taisykles – kol kas nesigaili 5

Kartais nustatytas taisykles versle verta laužyti. Bet tik tada, kai tarp jo įkūrėjų yra betarpiškas...

Gazelė
2019.06.23
Kaip įmonėje įdiegti 4 darbo dienų savaitę Premium 4

Sutrumpinti darbo savaitę ryžtasi vis daugiau pasaulio bendrovių. 4 darbo dienų savaitę išbandžiusieji...

Vadyba
2019.06.22
„Karštoji linija“ darbuotojams: skatina pasikalbėti, tik tada mesti darbą 7

Darbuotojų kaita sujaukia sklandų įmonės darbą. Bendrovės nuolat ieško būdų, kaip sulaikyti specialistus...

Vadyba
2019.06.22
Traukiasi Smiltynės perkėlos vadovas 13

Susisiekimo ministerijai ketvirtadienį pareiškus, kad valstybės valdomos bendrovės Smiltynės perkėla vadovybė...

Vadyba
2019.06.21
Iš pareigų traukiasi Valstybinių miškų urėdijos vadovas 22

Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas traukiasi iš pareigų, nesulaukęs politinio...

Pramonė
2019.06.20
„TEC Industry“ keičia vadovą

Vaidas Laukaitis pradeda vadovauti pramonės ir energetikos objektų projektavimo bendrovei „TEC Industry“. Jis...

Vadyba
2019.06.20
Diegiant mokymosi kultūrą – už klaidas nebaudžiama

Organizacijos, pasižyminčios mokymosi kultūra, geriau išgyvena sunkius laikus, jų darbuotojai yra labiau...

Gazelė
2019.06.20
„Vilniaus viešasis transportas“ turi naują valdybą 4

UAB „Vilniaus viešasis transportas“ patvirtino naują valdybą bei pirmininkę.

Vadyba
2019.06.20
Vienam sektoriui siūloma išimtis: darbuotojų atlygį iš dalies galėtų kompensuoti „Sodra“ Premium 7

Europos Sąjungai įsitraukus į muitų karus ir įvedus kvotas plieno importui, kai kurie Lietuvos metalo...

Vadyba
2019.06.20
5 šalis aprėpęs tyrimas: išmokius vaikus verslumo pagerėja ir kitų pamokų rezultatai Verslo tribūna

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje lankėsi organizacijos „Junior Achievement Europa“ vyresnysis...

Vadyba
2019.06.20
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje sudaro 13% 6

Atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio pernai buvo 13%, skelbia Statistikos departamentas.

Vadyba
2019.06.20
Latvijos verslininkas: kodėl aš noriu perkelti įmonę į Estiją ar Lietuvą 9

Latvijos žiniasklaidoje pasipylė istorijos apie verslininkų santykius su Valstybės pajamų tarnyba. Dėl...

Gazelė
2019.06.20
ISM EMBA rekomenduoja: 3 žingsniai, kaip Vadovas 4.0 įveikia VUCA iššūkius Verslo tribūna

Naujas pasaulio ekonomikos raidos etapas pasižymi įvairių skaitmeninių technologijų sinteze, o aukščiausiojo...

Vadyba
2019.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau