Kubilius: opozicija paremtų racionalų biudžetą (interviu)

Publikuota: 2013-08-31
Nuotrauka: Dalios Kavaliauskaitės
„Verslo žinios“

Opozicija gali paremti Vyriausybės pasiūlytą kitų metų biudžetą, jeigu matys, kad jis bus parengtas vadovaujantis racionalumu, atsakingumu ir taupumu, tvirtina Andrius Kubilius, Seimo opozicijos lyderis.

„Svarbiausia elgtis atsakingai ne tik tuomet, kai ateina krizė, bet ir kai ji baigiasi. Iššūkis Vyriausybei šį rudenį – nepradėti blaškytis, neatsipalaiduoti, atsakingai išeidinėti iš krizės ir galvoti, kur protingai investuoti tuos pinigus, kurių biudžete atsiras vis daugiau. Reikia suvaldyti visų apetitus. Neturi būti pasiduota pagundai pradėti pernelyg taškytis pinigais, kurių vis dar nėra tiek daug, kiek norėtųsi“, – likus kiek daugiau kaip savaitei iki Seimo rudens sesijos interviu VŽ sakė p. Kubilius.„Mūsų skaičiavimai rodo, kad kitąmet, sudėjus ekonomikos augimą ir visas pasibaigusias programas, pavyzdžiui, pirmininkavimą Europos Sąjungai, mūsų valstybė gali papildomai turėti apie 800 mln. Lt, gal net iki milijardo. Štai juos ir reikia atsakingai padalinti“, – teigė ekspremjeras.

– Kaip vertintumėte prezidentės pasiūlymus dėl to, kad reikėtų platesniam biudžetininkų ratui atkurti algas, ne tik teisėjams ir aukštiems valdininkams, kaip nusprendė Konstitucinis Teismas (KT)? – Sumaišties šiek tiek įnešė keistokai nuskambėjusi KT doktrina, kad reikėtų tuojau pat atkurti atlyginimus tiems, kuriems buvo labiausiai jie sumažint. Bet, kiek buvome informuoti finansų ministro, atlyginimų valdininkams koeficientų atstatymui kitąmet prireiks apie 200 mln. Lt – tai nėra nepakeliama suma.

– Dar pusantro šimto milijono reikės socialinių išmokų atkūrimui. Taip ir bus „suvalgyti“ beveik visi tie papildomi pinigai, kurių kitąmet galime tikėtis? – Kai mes atkūrėme pensijas, tam reikėjo irgi pakankamai didelės sumos. Ir mes ją radome, nors ekonomika dar nebuvo pilnai atsistojusi ant kojų. Todėl, matyt, ir dabar yra galimybė rasti tuos kelis šimtus milijonų, kurių reikia tokiems įsipareigojimams įgyvendinti.Kitas klausimas, ar iš tikrųjų yra protinga visiems iš karto atkurti visus koeficientus. Juk tokiu atveju Seimo nariams ar KT teisėjams visi atlyginimai iškart pakiltų trečdaliu. Galbūt būtų galima tik iš dalies tuos koeficientus atkurti, bet kartu pakelti ir bazinę algą. Tuomet ir algos policininkams, mokytojams pakiltų, ir bent iš dalies būtų atkurti atlyginimų koeficientai visiems tiems teisėjams ir aukštiems pareigūnams, apie kuriuos kalbėjo KT.Čia, matyt, jau politinio apsisprendimo ir paskaičiavimo klausimas, bet, manau, tikrai galima rasti racionalius sprendimus.

– Dar matytumėt būtinybę ką nors koreguoti mokesčių sistemoje? – Čia pasigirdo tam tikrų siūlymų atsisakyti mokesčių lengvatų, taikomų pensijų kaupimui ar gyvybės draudimui. Labai skeptiškai vertinčiau tokius pasiūlymus, nes šias lengvatas vadinčiau sisteminėmis, nukreiptomis į tolimesnę perspektyvą. Mes turime vieną kartą apsispręsti, kad pensijų kaupimo skatinimo tvarka būtų kaip įmanoma stabilesnė. Jeigu nėra krizės, jos reikėtų neliesti.

– Ar misija įmanoma kitąmet pasiekti, kad biudžeto deficitas būtų visu procentiniu punktu mažesnis nei šiemet, tai yra tik kiek daugiau kaip 2% bendrojo vidaus produkto? – Tikrai yra įmanoma ir netgi būtina. Čia negali prieštarauti jokios KT doktrinos. Nes yra viena doktrina – gyventi pagal išgales. Ši karta negali savo skolos naštos perkelti būsimoms kartoms. Tai yra paprasta gyvenimiška sąlyga. Taip tiesiog turi būti.Pakeliui reikia įsivesti ir eurą. Tai svarbus tikslas. Bet itin svarbu gyventi ir toliau taupiai, racionaliai, tvarkingai, pagal išgales, o nesant krizės pradėti kaupti rezervus galimiems iššūkiams ateityje.

– Manote, dabartinėje valdančiojoje koalicijoje esantys populistinių nuotaikų politikai sutiks su tokiu ne itin populiariu dalyku, ypač artėjant eilinių rinkimų sezonui? – Aš, tiesą sakant, iki šiol sunkiai suvokiu šios koalicijos gyvavimo ir veiklos principus, todėl būtų sunku ką nors prognozuoti. Čia daug faktorių – ir rinkimai, ir politinės ambicijos visokios, ir teismų sprendimai kai kurių partijų atžvilgiu. Bet vienas faktorius, viena linija, kuri aiškėja, yra ta, kad ši koalicija labai nori likti valdžioje.– Natūralu – visi nori likti valdžioje, kai joje yra...– Bet galbūt galime tikėtis, kad šioje koalicijoje bus ieškoma kompromisų įvairiais sprendimais, susijusiais su šalies finansais, biudžetu.

– Tik ar tie kompromisai nebus kenkiantys valstybės didiesiems tikslams? – Tas pirmiausia priklausys nuo premjero ir finansų ministro tvirtumo.

– Jūs matote tą tvirtumą? – Aš iki šiol nemačiau. Bet kas ten žino, ką aplinkybės privers daryti valdžios atstovus, kokias užslėptus vidaus pajėgumus jie gebės atverti toje situacijoje, kai reikės priiminėti atsakingus sprendimus dėl biudžeto, bet kartu ir atsispirti populistų spaudimui pradėti gerokai išlaidauti ar netaupyti valstybės pinigų.

– O matytumėt galimybes šiai koalicijai dirbti pakankamai efektyviai, kai galutinai įsigalios teismo sprendimas vienos iš valdančiųjų partijų lyderių atžvilgiu? – Logika lyg ir sakytų, kad toliau dirbti nelabai būtų įmanoma. Čia jau iššūkis socialdemokratams – labai aiškiai pasakyti, kur yra ta raudona riba, už kurios jie jau nebegalėtų dirbti.Bet, kaip rodo šių metų patirtis, tokių vertybiniu požiūriu jie yra labai lankstūs. Premjeras pasako, kad po pirmos instancijos teismo sprendimo Vytautas Gapšys negali eiti Seimo pirmininko pavaduotojo pareigų, bet kartu pasako, kad tai Darbo partijos apsisprendimo reikalas. Kitaip sakant, socialdemokratai šioje vietoje nusiplauna.Išeitų taip, kad jie vengia to apsibrėžimo. Tas įrodo, kad einama pasroviui.Kita vertus, matoma, kad Darbo partija ir kitos partijos bet kokiomis sąlygom norės išlikti valdžioje, todėl galima tikėtis, kad bus bandoma ieškoti kažkokių kompromisų, kurie padėtų išlaikyti finansinį stabilumą.

– Ar opozicijos planuose išlieka nepasitikėjimas p. Gapšiu, ar vis dėlto lauksite apeliacinio teismo sprendimo toje byloje? – Be abejo. Mes tą klausimą kelsime jau dabar, prasidėjus Seimo rudens sesijai. Yra pirmosios instancijos teismo nuosprendis didelės apimties korupcinėje byloje, todėl negalima taikstytis su tuo, kad vienas iš Seimo vadovų būtų šitaip pažeidžiamas vertybinių standartų prasme.

– Ar opozicija savo balsais gelbėtų racionalų biudžetą, jeigu valdančiojoje koalicijoje pasigirs pakankamai stiprių populistinių raginimų jį blokuoti? – Dar sunku avansu prognozuoti, kaip čia ir kas bus pasiūlyta. Bet aš laikausi tos nuomonės, kad ar tu esi valdžioje, ar esi opozicijoje, tavo ir tavo partijos principinės nuostatos nuo to neturi keistis.Mes visada nuosekliai laikėmės pozicijos fiskalinės drausmės atžvilgiu, tad nematau, kodėl turėtume dabar jos atsisakyti.Esame labai aiškiai suformulavę savo nuostatas mokesčių politikos atžvilgiu – jokių papildomų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, sveikintume, jeigu Vyriausybė siūlytų mažesnį apmokestinimą mažiau uždirbantiems. Teisingas, pavyzdžiui, buvo žingsnis didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, palengva jį kelti iki minimalios mėnesio algos. Bet kartu reikėtų balansuoti pajamas kitais mokesčiais. Tarkim, aš vis laukiu, kada socialdemokratai įgyvendins savo geras senas idėjas dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo.Taigi, mes nuosekliai laikomės savo pozicijos – jeigu matysime, kad Vyriausybė laikosi panašios nuomonės, neatmetu to varianto, kad balsuosim dėl biudžeto taip, kad tai atitiktų mūsų principines nuostatas.Iš kitos pusės, valstybė neturi būti valdoma tariamai esamos, bet iš tikrųjų nesamos koalicijos. Biudžetas yra vienas iš tų lakmuso popierėlių, vienas iš testų, kuris aiškiai parodo, ar yra koalicija, ar jos nėra. Negalima dangstytis tuo, kad tariamai Seimas priėmė biudžetą, o valdančiosios koalicijos biudžeto klausimu iš esmės nėra. Tai būtų nerimta politine prasme.Mūsų darbo valdžioje metais irgi teko ne kartą ir ne du ieškoti kompromisų, tartis, ginčytis biudžetiniais, finansiniais klausimais. Bet visuomet rasdavome sutarimą ir visos koalicijos vardu priimdavome biudžetinius įstatymus, nesidangstydavome Seimu, jame esančiomis opozicinėmis partijomis ar pavieniais politikais.

– Galėtumėt šią patirtį perduoti dabartiniam premjerui. – Jeigu tik panorės, galėsiu detaliau papasakoti, kaip biudžeto klausimus priimti kuo vieningiau.

– Tikite, kad 2015 m. turėsime eurą? Kas gali sutrukdyti tą tikslą pasiekti? – Biudžeto deficitas dabar įvardijamas kaip bene didžiausia grėsmė euro įsivedimo tikslui. Tačiau aš biudžeto deficitą problemą priskirčiau suvaldomiems politiniams procesams. Reikia tik politinės valios ir racionalių sprendimų.Sudėtingesnis procesas yra infliacija. Valdžia čia neturi labai didelių svertų paveikti infliacijos procesus, bet gali akylai juos stebėti, analizuoti ir nepriimti sprendimų, kurie dirbtinai keltų infliaciją – dėl atlyginimų pernelyg spartaus auginimo ar reguliuojamų kainų perreguliavimo taip, kad jos irgi augtų.

– Pereikime prie energetikos. Kaip atrodo, ar pastatysime Visagino atominę elektrinę (VAE)? – Pagal dabartinį veikimą aš nematau iš Lietuvos pusės jokios lyderystės. O lyderystė įgyvendinant tokį projektą yra vienas iš labai svarbių strateginių elementų.Kol kas tos lyderystės deficitas yra kliūtis plėtojant šį projektą. O projektas, mano manymu, yra svarbus ir vertas.Lyderystės stoka manęs per daug nestebina, nes matau bendrą šios valdžios bruožą – jokių esmingesnių ambicijų, jokių svaresnių idėjų, jokių naujų pasiūlymų. Rūpi kiti dalykai, o ne svarbių strateginių problemų sprendimas.Galima tik konstatuoti, kad geriausiu atveju VAE projektas atsidės keleriems metams.

– Gal tai nėra taip blogai – palaukime dar kelerius metus, pagalvokime, paskaičiuokime, „prisirpkime“ ir tada stipresni sugrįžkime prie atominio projekto? – Mūsų sprendimų dėl to, kaip ateityje apsirūpinsime elektros energija, atidėliojimas gali nulemti tai, kad iš esmės pasikeis mus supanti aplinka. Aplink mus esančios šalys, taip pat ir mūsų potencialūs partneriai branduoliniame projekte, gali pradėti galvoti, kaip jiems išspręsti elektros gamybos deficitą. Gali atsitikti ir taip, kad po kelerių metų, kai galbūt norėsime grįžti prie to atominio projekto, jis jau taps nebeaktualus, nes visi aplink bus kitaip išsprendę tas problemas, mus tuo tarpu „palikdami ant ledo“.Todėl ir sakau – šio projekto atžvilgiu jau dabar norėtųsi lyderystės demonstravimo, o ne jo atidėjimo neribotam laikui, nes kiltų pavojus, kad jau niekada negalėtume prie jo sugrįžti.Vienas dalykas, ką galime jau dabar pasakyti – tokių didelių projektų realizavimas Lietuvai vis dar yra sudėtingas dėl politinės nebrandos, negebėjimo pasiekti sutarimo, jo laikytis, dėl kitų dalykų.

– Dabartinei Vyriausybei gal ir galima priekaištauti, kad po truputį marina VAE projektą, bet akivaizdu, kad įgyvendina kitus didžiuosius energetinius projektus – suskystintų dujų terminalas, trečiasis paketas, jungtys su Šiaurės šalimis ir Lenkija. Visa tai juda, pripažįstat? – Juda. Čia gal pastuksenkim į medinį stalą, kad iš tikrųjų kažko tokio neįvyktų.Bet mane neramina, kad neatsirastų takoskyrų tarp teorinio judėjimo ir praktinių darbų. Labiausiai neramina inicijuojama tų įmonių, kurios įgyvendina šiuos svarbius projektus, vadovų  kaita. Čia ir apie kažkokį keistą auditą „Klaipėdos naftoje“ girdime, ir apie „Litgrido“ vadovybės pakeitimą.

– Šešėlinė vyriausybė jau prieš pusmetį sudaryta, bet apie jos veiklą ne itin daug girdėjome. Kodėl? – Mes pradėjome nuo to, kad susikurtume efektyvią sistemą sekti, ką daro Vyriausybė, kad galėtume laiku reaguoti ir teikti savo pasiūlymus tais klausimais. Tą mums per šį laiką kaip tik ir pavyko padaryti.Kita problema – kai Vyriausybė ne kažin ką veikia, tai sudėtinga ir šešėlinei vyriausybei ką nors pasakyti.Tikimės, kad šį rudenį dirbsime aktyviau ir teiksime savo pasiūlymus įvairiais klausimais.

– Ar rudenį opozicija inicijuos interpeliacijas kuriems nors ministrams? – Per daug dar nesvarstėm tokios galimybės, bet klausimų įvairiems ministrams, žinoma, visada yra. Tarkim, kai Seimo valdyboje buvo svarstomi įvykiai Biržuose, uždaviau klausimą, ar Lietuva turi vidaus reikalų ministrą, ar jo nėra. Kodėl mes čia Seime pradedam reaguoti į tuos įvykius Biržuose, kai pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar turime ministrą?Jeigu iki rudens sesijos nebus aiškumo šiais ir kitais vidaus reikalų ministro kompetencijai priklausančiais klausimais, tuomet gali atsirasti ir interpeliacijos jam iniciatyva.

– Esate sakęs, kad jeigu dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė sieks perrinkimo dar vienai kadencijai per 2014 m. įvyksiančius prezidento rinkimus, raginsite savo vadovaujamą partiją paremti šią kandidatę. Tas nekinta? – Taip, tas dalykas išlieka. Mes netrukus rudenį susirinksim ir pradėsim savo partijos taryboje svarstymus tuo klausimu.

– Ar jau turit kokių nors akivaizdžių signalų, kad p. Grybauskaitė sieks perrinkimo? – Aš tokių signalų nelabai turiu ir nelabai esame su ja apie tai kalbėjęsi. Bet aš prognozuočiau, kad prezidentė tęs savo darbą. Ir tas nėra blogai.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Žiniasklaida: „Grigeo Klaipėda“ valė ne tik savo, bet ir dar trijų klientų nuotekas 

„Grigeo Klaipėda“ dėl nuotekų valymo buvo sudariusi sutartis su trimis klientais uostamiestyje: Klaipėdos...

Pramonė
08:16
Gėrimų vartojimo įpročiai: kava auga, arbata krinta  Premium

Kasmetis vartotojų įpročių ir nuostatų tyrimas „Kantar Atlas“ parodė, kad sparčiausiai auga nealkoholinių...

Prekyba
05:45
„Agrokoncerno“ grupės pelnas per metus mažėjo beveik septynis kartus

Lietuvos žemės ūkio grupė „Agrokoncernas“ 2018-2019 finansiniais metais uždirbo 501.000 Eur konsoliduoto...

Pramonė
2020.01.27
2019 m. pritraukti 47 TUI projektai, sukurta 4.600 darbo vietų 

2019 m. į Lietuvą buvo pritraukti 47 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektai. Per šiuos projektus iš...

Finansai
2020.01.27
„Amber Grid“ savo reikmėms įsirengs 1,4 MW saulės jėgainių

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ suplanavo iki 2021 m. įsirengti 1,4 MW galios saulės...

Pramonė
2020.01.27
Latviai mokosi iš žaliosios ekonomikos užsidirbti  Premium

Europai užsimojus per artimiausią dešimtmetį kovai su klimato kaita išleisti 1 trilijoną Eur, netgi...

Pramonė
2020.01.27
„Green Genius“ užsitikrino 30 mln. Eur injekciją žaliosios energetikos projektams

„Modus Group“ priklausanti atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ pasirašė sutartį su...

Verslo aplinka
2020.01.27
„Industrial Heroes“: nuotekų tvarkymas – pelninga investicija Verslo tribūna

Po to, kai „Grigeo Klaipėda“ buvo apkaltinta leidusi neišvalytas nuotekas į marias, visuomenėje kilo itin...

Statyba ir NT
2020.01.27
„Grigeo Klaipėdos“ skandalas išpūtė reikalavimus kitų įmonių plėtrai  Premium

Po taršos skandalo įmonėje „Grigeo Klaipėda“ gamybos plėtros projektą rengianti Klaipėdos LEZ bendrovė „Orion...

Pramonė
2020.01.27
Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos

Baltarusija ketina ir toliau importuoti naftą iš Norvegijos, kurios pirmoji siunta buvo atplukdytą į...

Pramonė
2020.01.26
Būsimos „Tesla“ gamyklos vietoje Vokietijoje sunaikintos septynios karo laikų bombos

Vokietijos policija sekmadienį pranešė, kad specialistai saugiai sunaikino septynias Antrojo pasaulinio karo...

Pramonė
2020.01.26
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
„Ignitis gamyba“ nuotoliniams vartotojams įrengs 3 MW galios saulės elektrinę 1

AB „Ignitis gamyba“ pasirašė sutartį su įmone „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Nafta iš Klaipėdos link Baltarusijos pajudės vidurnaktį

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienį ryte atplaukus laivui su Baltarusijai skirta norvegiška nafta, pirmasis...

Pramonė
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
„Grigeo“ viešins informaciją apie nuotekų, oro ir vandens būklę  3

Grigiškėse įsikūrusi AB „Grigeo“ ketina diegti viešas stebėsenos platformas, kuriose bus galima sekti...

Pramonė
2020.01.24
Moderni gamyba ir sustyguota logistika augina „Rivonos“ produkcijos pranašumą Verslo tribūna

„Rivonos“, pagrindinės „Norfos“ tinklo tiekėjos, gamybiniuose padaliniuose vyksta nenutrūkstamas...

Vilniaus rajone gamins variklius elektromobiliams „Kia“ ir „Hyundai“: bendrovę perka britų vienaragis Premium 6

Vienas brangiausių britų startuolių „Arrival Ltd“ perka elektros variklių, pavarų dėžių ir baterijų modulių...

Pramonė
2020.01.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau