Knygynų verslas: konkurentai stambėja, bet negąsdina

Publikuota: 2013-08-27
Atnaujinta 2015-06-01 14:43
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Vilniaus „Akropolio“ prekybos ir pramogų centre atsidarius didžiausiam Baltijos šalyse „Pegaso“ knygynui, apie knygynų verslą, skaitytojų pomėgius, didelių knygynų pranašumus ir trūkumus VŽ papasakojo knygynų vadovai ir darbuotojai.

„Ar daug darbo?“ – prieš susitikdami su UAB „ALG knygynai“, valdančios „Pegaso“ knygynų prekių ženklą, generaline direktore Lilija Tolbatova, spėjome paklausti vienos iš naujojo knygyno konsultančių.
„Žiauriai“, – nusijuokė mergina. Dauguma darbuotojų čia pluša pamainomis po 12 val. per parą, ir po atidarymo susidūrę su milžinišku smalsuolių būriu, atvykusiu užmesti akį į naujienas ar užsipirkti knygų ateinantiems metams, atrodo gana pavargę.Lyg būtų maža lankytojų – knygyne laikoma apie 15.000 pavadinimų knygų, tad vien jas sukrauti ir patraukliai išdėstyti – didelis darbas.Verta darsyk paminėti knygyno plotą – beveik 3.000 kv. m. Net ir palyginti su gerokai didesniais užsienio knygynais, šis palieka įspūdį.Ir pirmiausia į akis krinta erdvė: daugiau nei įprasta vietų prisėsti, o knygų lentynos išdėstytos taip, kad net prieš Kalėdas su tautiečiais pečiais nesiliestum.„Tyrėme savo klientų poreikius ir lūkesčius, stebėjome popierinių, elektroninių knygų leidybos ir pardavimų tendencijas, – pasakoja p. Tolbatova. –  E. knygos plinta – tai normalu, tačiau Lietuvoje jos vis dar užima tik 1% knygų rinkos.Popierinių knygų gerbėjų yra labai daug, ir jeigu klausiame, ko jiems reikia, girdime aiškų atsakymą – erdvių knygynų. Jie nori, kad knygos būtų išstatytos ne nugarėlėmis, o „veideliais“.“Knyga reklamuoja pati save: kad ji pasirodytų skaitytojui, reikia patogiai ją padėti.„O tam reikia ploto, – pabrėžia pašnekovė. – Kitas dalykas – renkantis knygas, dažnam norisi greta matyti ir kitų prekių (pvz., kanceliarinių). Joms vėlgi reikia vietos.“Netrūksta lankytojų, ieškančių idėjų dovanoms. Dovanas irgi norisi gražiai išdėlioti, ypač, jei tai aukštą meninę vertę turintys albumai.Ploto reikia ir knygyno partneriams: čia savo vietą turi dailės prekės, biuro reikmenys, netgi numizmatikos kampelis. Pagaliau – vietos užima ir minkštasuoliai, staleliai.Taip mes priėjome mintį įkurti didelį knygyną, kultūros erdvę, kurioje galės vykti renginių – knygų pristatymų, susitikimų su autoriais, įdomiais žmonėmis, „Pegasiuko“ pamokėlės vaikams ir mokytojams. Visi čia ras sau vietos ir vieni kitiems netrukdys", – sako ji ir viliasi, jog knygų paieška čia taps malonumu.

Apie pajamas

Knygyno atidarymas atrodo geras ženklas mūsiškės rinkos fone, tačiau užsienyje dažniai kalbama, kokioje keblioje padėtyje dalis jų randasi.2011 m. bankrutavęs JAV knygynų tinklas „Borders Group“ vis dar nepajėgia grąžinti milijoninių skolų leidybos milžinėms (tarp jų – „Penguin“, „Hachette“, „Simon & Schuster“), visai neseniai JAV knygynų tinklą dešimtimis parduotuvių susiaurino kitas didžiulis knygynų tinklas – „Barnes & Noble“, o naujausi jų finansiniai rezultatai vėl nuvylė investuotojus (knygynų pardavimai krito 10%, o „Barnes & Noble Inc.“ akcijų kaina savo ruožtu – 14,17%), praneša „Reuters“.„Mūsų pajamos – kompleksinės, be knygų pardavimų, dalį lėšų atneša bendradarbiavimas su partneriais, papildomos prekės, – kalba p. Tolbatova. – Be abejo, visą laiką turime laikyti ranką ant pulso. Tačiau sekame skaitymo įpročių tyrimų rezultatus, stebime, kaip jie kinta Lietuvoje ir Europoje. Galime pasakyti, kad skaitymo įpročiai Lietuvoje auga.“
Anot jos, Europoje e. leidyba užima vidutiniškai 3,5% visos knygų rinkos ir, jei Lietuva seks žemyno pavyzdžiu, artimoje ateityje e. leidyba čia išsiplės iki 4%.„Tam mes rengiamės, – patikina p. Tolbatova. – Net ir šiame knygyne turime zoną, kurioje galima susipažinti su e. knygų asortimentu, jas pavartyti. Pokyčių mes negalime ignoruoti, turime jiems ruoštis ir siekti popierinių ir e. knygų pardavimų sinergijos.“Tiesa, priduria ji, – kartais tinklalapiai irgi tampa popierinėmis knygomis, kai kurie vartotojai mėgsta išsispausdinti informaciją ir t. t.

Konkurentų nesibaimina

„Mes džiaugiamės, kad atsidarė šis knygynas – tokio didelio nėra daugelyje aplinkinių šalių, – sako Asta Mikelionytė, UAB „Vagos prekyba“ pardavimų ir rinkodaros vadovė. – Logiška, kad į „Pegasą“ žvelgiame kaip į konkurentą.Iš kitos pusės – bet koks skaitymo skatinimas yra geras ženklas, ir jei žmonės atras šį knygyną ir juo susižavės, tai bus į naudą ir pačiam „Pegasui“, ir mums.“Už skaitymo skatinimą pasisako ir Eurika Stogevičienė, knygyno „Eureka“ Vilniuje vadovė, įvairių programų dalyvė, knygų festivalio (vyks rugsėjo 13–15 d.) organizatorė.Ji nemano, kad „Pegaso“ atsidarymas tiesiogiai paveiks jos verslą.„Mes esame mažas, akademinis knygynas, dirbame su aukštųjų mokyklų bibliotekomis ir įvairiomis institucijomis, turime savo rinką, savo pirkėjus“, – paaiškina p. Stogevičienė.Anot jos, anksčiau dideliuose knygynuose nebūdavo vietos mažų leidyklų knygoms, ypač – universitetinių leidyklų leidiniams. Kaip tik šios knygos tapo niša „Eurikai“, o pagrindinis knygyno arkliukas – knygų importas.„Smagu, kad atsidarė naujas knygynas, kuriame yra įvairiausių knygų lietuvių ir užsienio kalbomis", – šypsosi ji.

Lankomiausi – prekybos centruose

„Kai renkamės knygynui vietą, pirmiausia atsižvelgiame į tai, ar klientams bus patogu atvažiuoti, pasistatyti mašiną. Žmonės nuolat skuba, jiems norisi vienoje vietoje rasti daug paslaugų ir prekių, todėl dažnai renkamės prekybos centrus. Juose turi viską – stovėjimo aikštelę, įvairių prekių“, – aiškina p. Tolbatova.Paklausta, ar dėl šio knygyno atsiradimo nenukentės kiti „Pegasai“, ji sako stebinti padėtį.Tačiau rinkdamiesi vietas kitiems „Pegasams“ irgi vadovavomės tais pačiais kriterijais. Jeigu egzistuoja keli prekybos centrai, vadinasi, jie pritraukia skirtingus žmonių srautus, – dėsto ji. – Be to, kiekvienas knygynas turi savo specifikos, išskirtinumo. Kiti knygynai turi savo pranašumų, yra ir klientų, kurie tiesiog mėgsta vieną arba kitą knygyną.“Pagal plotą didžiausi „Vagos“ knygynai įsikūrę prekybos centruose „Ozas“ Vilniuje ir „Mega“ Kaune, jie generuoja didžiausias tinklo knygynų apyvartas. Paklausta, ar prekybos centrai – geriausia vieta knygynams, p. Mikelionytė sako abejojanti: mat ir Gedimino prospekte Vilniuje „Vaga“ turi tris knygynus ir jie sėkmingai veikia.„Jei brodvėjinėje gatvėje atsirastų didžiulis knygynas, nemanau, kad jam eitųsi prasčiau nei prekybos centre, – kalba ji. – Tačiau prekybos centrai išties patogesni, ypač mamoms su vaikais, nes juose galima įsigyti ir kitų prekių.“
Paklausta apie knygynų įrengimo kainą, pašnekovė pabrėžia, jog ji labai priklauso nuo užmojų.„Reikia įrengti gerą apšvietimą, turėti specifinių lentynų. Knygyne turi būti jauku, patrauklu, nešalta. Kad pritrauktum skaitytojų, kad jie užsukę iškart neišeitų, reikia šiltos, jaukios atmosferos, tinkamos šviesos, baldų, grindų, lubų ir visa kita, – sako ji. – Ir tai kainuoja didelius pinigus.“Įrengti „Pegasą“ „Almos Litteros“ įmonių grupei atsiėjo 2 mln. Lt. Knygyno apyvartą tikimasi išauginti apie 20–25%.

Ko nori skaitytojai

Ponia Tolbatova knygynų lankytojus išskiria į dvi dalis: vieni tvirtai žino, ko nori, ir į knygyną ateina pasirodžius patraukliai naujienai.„Tačiau yra lankytojų, kuriuos traukia knygynų atmosfera, ir jie užsuka pasidairyti. Sako – norėčiau ką nors pasiskaityti, važiuoju atostogų, ieškau ko nors lengvo. Arba – ieško dovanos“, – iliustruoja pašnekovė.
Socialiniuose tinkluose juokaujama, kad knygų „Pegase“ – daug, bet žmonės vis tiek perka vien „pilkus atspalvius“ (“Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, E. L. James).„Na... „pilkus atspalvius“ perka, to nepaneigsi, – nusijuokia p. Tolbatova. – Jau turime antrą knygos dalį, netrukus turėsime trečią – ir iš tiesų, ji laikosi „topuose“. Bet tai nereiškia, kad žmonės skaito tik pilkus atspalvius.“
Ji primena, kad knygyne yra 15.000 knygų pavadinimų – o „atspalviai“ tėra du.Grožinės literatūros perkama daugiausia.„Tačiau ją sudaro daugybė žanrų: gyvenimiškos istorijos, dramos, fantastika, nuotykiai, modernioji grožinė literatūra, klasikinė. Pasakyti, kurių skaitoma daugiau, sunku, nes skaičius veikia keli dalykai, – dėsto pašnekovė. – Jei tai naujasis bestseleris – nuotykių knyga, nuotykių knygų pardavimai šauna į viršų. Jeigu Andrius Tapinas parašo knygą, atitinkamai, tos knygos žanras atneša knygynams daugiau pajamų.“Paprastai kalbant, knygyno pardavimai tiesiogiai priklauso nuo leidyklų ir autorių pasiūlymų. Tautiečiai laukia įvairių užsienio autorių vertimų, kartais knygos išpopuliarėja pasirodžius jų inscenizacijoms.Kita populiari sritis – vaikų literatūra. Visos papildomos prekės (kanceliarija, suvenyrai, kt.) knygynams pelno apie 10% pajamų, o „Vagos“ knygynų tinklui – iki 20%.Kavinės kai kuriais atvejais taip pat padidina knygų pardavimus.„Čia svarbus klausimas – ar paskyrus kavinei didelį plotą nesumažės knygyno apyvarta, – paaiškina UAB „Vagos prekyba“ pardavimų ir rinkodaros vadovė. – Mūsų knygynuose jos nesumažėjo. Vadinasi, tie pirkėjai, kuriuos turėjome prieš įrengdami kavines, išliko tie patys.“Pasak jos, kavinės visų pirma pakeičia knygyno įvaizdį.„Jos reikalingos jaunajai kartai, nes ji į knygynus ateina ne tam, kad tik knygą nusipirktų. Jie nori prisėsti, kavos išgerti, pavartyti leidinius. Jie daug reiklesni, jiems reikia kitokių dalykų. Taigi, kavinės pritraukia naujų pirkėjų ir kartu išlaiko senuosius“, – tikina p. Mikelionytė.Jos atstovaujamame knygynų tinkle grožinė literatūra sudaro apie pusę pardavimų, tačiau jai beveik nenusileidžia populiarioji psichologija, populiarioji medicina, kulinarinės knygos, populiariosios verslo knygos.

Kas dirba knygynuose

Anot p. Tolbatovos, naujojo knygyno konsultantų būrys – didesnis nei kituose „Pegasuose“. Nors ypatingų reikalavimų, specifinio išsilavinimo iš darbuotojų nereikalaujama, tačiau humanitarinį išsilavinimą turintys žmonės čia greičiau adaptuojasi.„Turime mokymų programą, žmones paruošiame darbui, tačiau – aišku – mokomasi visą laiką. Vyksta susitikimai su leidyklų atstovais, jie informuoja apie savo naujienas“, – pasakoja p. Tolbatova.Mažesniuose knygynuose darbuotojai „universalesni“, o čia vieni daugiau dirba, pvz., su knygomis anglų kalba, kiti – su rusų, vaikų literatūra, mokomąja. Be to, šiame knygyne darbuotojai naudojasi planšetėmis, taigi patikrinti, ar knyga – apskritai sistemoje, jie gali iškart, kai to prireikia.„Pegasuose“ taikoma motyvacinė sistema, kai darbuotojai prie atlyginimo gali prisidurti papildomų pajamų.
„Darbuotojai puikiai žino, kaip užsidirbti „bonusą“. Be to, ir leidėjai kartais rodo iniciatyvą bei siūlo savo motyvacines programas, – aiškina ji. – Esame atviri, ir labai sveikiname leidyklų ar autorių norą į mūsų darbuotojus kreiptis su pasiūlymais jų motyvacijai.“

Apie knygynų išskirtinumą

Anot žurnalisto, redaktoriaus Aido Puklevičiaus, dalyvavusio „Pegaso“ atidarymo šventėje, didžiausio pasaulyje knygyno vardą nešioja „Chapters“ knygynas, veikiantis Toronte (Kanada), buvusioje boulingo salėje.Kita vieta, kurią galima laikyti didžiausiu knygynu, – College gatvė Kolkatoje, Indijoje.„Vieni knygynai joje – po atviru dangumi, kiti – po stogu. Ir vienu metu ten apsipirkinėja 30.000–40.000 žmonių“, – pasakoja jis.Pasaulyje skaičiuojama apie 35 knygų miesteliai, kuriuose parduodama daugybė naudotų, antikvarinių knygų. Vienas iš jų – Hėjaus miestelis Velse (Hay-on-Wye), turintis ne daugiau kaip 2.000 gyventojų ir apie 30 knygynų.„Powell's Books“ knygynas Portlande, Oregone (JAV) irgi skelbiasi didžiausiu nepriklausomu naujų ir naudotų knygų knygynų pasaulyje. Labai amerikietiškas, kaip ir pridera – su kavine (tiesa, ji labiau primena valgyklėlę), per kelis aukštus išdėliotame labirinte šis knygynas įsupa, kartais paklaidina, išvargina ir sužavi, ypač, jei etnologijos skyriuje aptinki knygelę apie Lietuvos papročius.Kalbant apie kai kurių knygynų sugebėjimą išsiskirti, p. Puklevičius atkreipia dėmesį į dvi knygynų ir sykiu – vartotojų kategorijas.„Tarkime, Londone veikia knygynas, skirtas vien tik istoriniams detektyvams. Jame nieko be jų daugiau nerasi, ir čia lankosi dėl šio žanro pamišę žmonės. Arba tie, kuriems patinka knygyno atmosfera.Yra krūva ir kitokių specializuotų knygynų. O yra ir tokių, kuriuose vieno apsilankymo metu rasi knygų, kurių metams užteks visai šeimai, – iliustruoja pašnekovas. – Juose yra įvairių žanrų, nereikia grūstis – erdvės didelės.Todėl manau, kad ir maži, ir dideli knygynai turi perspektyvą. Vienintelė grėsmė jiems – elektroniniai knygynai, labai palengvinantys ir knygos rinkimosi procesą, ir ypač – jos pristatymo, nes į įrenginį nusipirkta knyga patenka per porą sekundžių.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Mokytis, mokytis. Bet kitaip

Vieną dieną man Brigita pasakė, kad nori pasikalbėti. Net nežinau, kaip čia taip išėjo – tiesiog ėmė ir...

Paskui Japoniją išvykimo mokestį turistams įveda ir Malaizija

Vis daugiau valstybių nori rinkti mokesčius iš turistų ne tik jiems šalyje būnant, bet ir tuomet, kai...

Paslaugos
08:15
„Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja: verslo eksperimentas – uždegti mokslu vaikus Premium

Renata Česūnienė, MB „Mėgintuvėlis LT“ įkūrėja, pasitinka savo laboratorijoje. Stalas čia nukrautas...

Laisvalaikis
2019.04.19
Išsiaiškino, kur Shakespeare‘as rašė „Romeo ir Džiuljetą“

Britų istorikas Geoffrey‘is Marshas sako nustatęs, kur gyveno Williamas Shakespeare‘as (1564-1616 m.), kai...

Laisvalaikis
2019.04.17
Jei į Prezidentus kandidatuotų robotas

Vilniuje veikiantis privatus MO muziejus, atkreipdamas dėmesį į balandžio pradžioje atidarytą naują didžiąją...

Laisvalaikis
2019.04.17
Dievo Motinos katedrai verslas aukoja milijonus 2

Nacionaline tragedija vadinamas Paryžiaus Dievo Motinos katedros gaisras sujaudino ne tik tikinčiųjų širdis.

Laisvalaikis
2019.04.17
Futurologas Ch. Kutarna: naujame pasaulyje senos tiesos negalioja Premium

Futurologas dr. Chrisas Kutarna į interviu atvyko beveik parą keliavęs iš Naujosios Zelandijos – per Dohą, o...

Laisvalaikis
2019.04.16
NTAKD riboja tarptautinių „Vyno dienų“ reklamą Premium 8

Didžiausią Baltijos ir Šiaurės Europos šalių vyno parodą „Vyno dienos“ rengiantis „Vyno klubas“ pranešė, jog...

Laisvalaikis
2019.04.16
Paryžiaus katedra: kas prarasta ir kas laukia 7

Pirmadienio vakarą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą niokojusį gaisrą pavyko numalšinti. Nors sudegė visas...

Laisvalaikis
2019.04.16
Kakė Makė eina į „Akropolius“ 9

„Alma littera“ pranešė plečianti savo valdomo „Kakės Makės“ prekės ženklo pasaulį – rugpjūtį Vilniaus ir...

Laisvalaikis
2019.04.15
Graikija ir Turkija turistams atvers senovinių laivų sudužimo vietas

Graikija ir Turkija turistams – nardytojams rengiasi atverti naujus povandeninės archeologijos lobynus.

Paslaugos
2019.04.15
Kelionės verslo reikalais – ne į sveikatą 1

Darbo reikalais dažnai keliaujantys žmonės retai kalba apie tokių išvykų romantiką, jiems tai – neišvengiama...

Laisvalaikis
2019.04.14
1940-ųjų ruduo – kelias į „Barbarossą“ Premium

Vos spėjus Vokietijai sutriuškinti Prancūziją ir išmesti iš žemyno britus, 1940 m. vasarą pasaulis ėmėsi...

Verslo klasė
2019.04.13
Savaitgalis Birštone: ką aplankyti ir kokių pramogų siūlo kurortas 5

Birštoną galima vadinti etaloniniu sėkmės pavyzdžiu: dar prieš penkerius metus kaip galimą kurortą poilsiui...

Laisvalaikis
2019.04.13
„Vero Cafe“ tinklo savininkai: krizė – geras laikas pradėti verslą Premium 4

Skamba kiek makabriškai, tačiau yra verslų, kuriuos pradėti geriausias laikas buvo per 2007–2008 m. finansų...

Laisvalaikis
2019.04.12
Mokslininkai nufotografavo juodąją skylę 1

Mokslininkams pirmą kartą pavyko nufotografuoti juodąją skylę, kurią jie aptiko tolimoje galaktikoje M87. Šį...

Laisvalaikis
2019.04.10
VGTU architektūros studentai laimėjo tarptautinį konkursą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros magistrantūros studentai tapo 3-iojo...

Laisvalaikis
2019.04.10
NASA išrinko 3 geriausius Marso buveinių projektus 4

JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA išrinko tris konkurso „3D-Printed Habitat Challenge“ finalininkus, kurių...

Laisvalaikis
2019.04.09
Naujas vartojimo standartas – gyvenimas be atliekų Premium 5

Ar galite pasakyti, kokį nešiojamąjį kompiuterį įsigijęs padarysiu mažiau žalos aplinkai? Kaip rinkti šunų...

Laisvalaikis
2019.04.08
Švietimas: kaip mokytojai gali pamatyti pusiau pilną stiklinę

Jolanta Lipkevičienė daug pinigų neuždirba. Tačiau rytais ji keliasi su džiaugsmu ir skuba į darbą mokykloje.

Verslo klasė
2019.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau