NT mokesčio įstatymas – Konstituciniame teisme

Publikuota: 2013-08-26
Atnaujinta 2015-06-01 13:53
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus
„Verslo žinios“

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui atitinka Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatos, atimančios fiziniams asmenims teisę į nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimą ar atleidimą nuo jo, jeigu mokestis įskaitomas į valstybės iždą. Tokia teisė taikoma, jei mokestis įskaitomas į savivaldybės biudžetą.

Kaip praneša KT, prašymą pateikęs Panevėžio apygardos administracinis teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto  mokesčio mokėtojų teisės įstatyme yra įtvirtintos skirtingai.Mokesčio mokėtojai, kurių mokamas mokestis įskaitomas į savivaldybių  biudžetus, turi teisę į mokesčio sumažinimą arba atleidimą nuo jo, kadangi pagal minėtą įstatymą savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti. O mokesčio mokėtojai, kurių mokamas mokestis įskaitomas  į  valstybės biudžetą, pagal šį įstatymą jokiomis aplinkybėmis neturi teisės į mokesčio sumažinimą ar atleidimą nuo   jo.Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje moka nuo 0,3% iki 3% mokestį nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu nenustatyta kitaip.Konkretų mokesčio tarifą nustato savivaldybės taryba.Fiziniai asmenys moka 1% mokestį nuo jiems priklausančio gyvenamosios paskirties NT objekto vertės, kuri viršija 1 mln. Lt.Pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad lengvatų praradimas fiziniam asmeniui ir visai šeimai gali tapti nepakeliama, todėl nepagrįsta ir neteisinga, finansine našta, kai NT mokesčiu pagal ginčijamo įstatymo nuostatas yra apmokestinami ir fiziniams asmenims priklausantys ar įsigyjami gyvenamosios paskirties statiniai, kurie gali būti ir vienintelis šeimos būstas, kuriam įsigyti gali būti naudojamos iš bankų pasiskolintos lėšos.Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos   sprendimo panaikinimo ir atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Trūksta kompleksinio požiūrio į NT

VŽ jau rašė, kad Seime šį mėnesį Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis įregistravo šio įstatymo pataisą sumažinti brangaus turto apmokestinimo ribą nuo 1 mln. Lt iki 750.000 Lt.Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius, netiki, kad sumažinta apmokestinimo riba duos laukiamą efektą, o pajamos, kaip ir anksčiau, nebus surenkamos: iš planuotų 17 mln. Lt 2012 m. surinkta tik 4 mln. Lt NT mokesčio.„Norint turėti efektyvią apmokestinimo tvarką, pirmiausia reikia pereiti nuo fragmentiškos prie sklandžios mokesčių sistemos – išplečiant mokestinę bazę, veikiausiai – sumažinant tarifą, taip pat apmokestinant ir valstybės valdomą turtą, kuris pagal dabar galiojančius teisės aktus yra atleistas nuo tokios prievolės iždui“, – komentare teigia p. Statulevičius.Pasak jo, svarbu atsisakyti ir dabar galiojančių dviejų dešimčių išimčių lengvatų, kurios iškreipia bendrą rinką, tačiau gyventojų pirmasis būstas, jo nuomone, turėtų likti neapmokestinamas iki numatytos vertės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau