Sen Emiljonas keičiasi ir dūzgia

Lankantis Sen Emiljone (Saint Emilion), Bordo regione (Prancūzija), apima didelių pokyčių nuojauta: nauja, 2012 m. paskelbta vyno ūkių klasifikacija kelia šurmulį ir tarp vartotojų, ir tarp gamintojų; kone kiekviename ūkyje prasidėjusios statybos; vis daugiau liaupsinama, taigi ir sodinamos ne klasikinės regiono 'Merlot', o 'Cabernet Franc' vynuogių veislės. Formuojasi nauji skonio standartai, kuriuos iliustruoja dviejų itin sėkmingų, bet stilistiškai skirtingų 2009 ir 2010 m. derlių vynas.

Nauja klasifikacija
Naujoji 2012 m. Sen Emiljono „grand cru“ vyno ūkių klasifikacija sukėlė nemažą sumaištį Bordo regione: elitinis „grand cru classe“ A sąrašas padvigubėjo (pasipildė „Angelus“ ir „Pavie“), B sąraše – 4 naujokai („Canon la Gaffeliere“, „Larcis Ducasse“, „La Mondotte“, „Valandraud“) ir tik vienas iškritęs ūkis.
Ilgėjantis sąrašas reiškia didesnę konkurenciją aukščiausiu kokybės ir kainos lygmeniu, todėl senbuviai burba nepatenkinti, o naujokai skuba keisti iškabas prie savo ūkių vartų.
Sen Emiljono klasifikacijoje pakilti aukštyn įmanoma tik tuomet, kai nešališka komisija, ragaudama pastarųjų 10 m. vyną, patvirtina, kad jis atitinka kokybės standartus. Tačiau kokybė ir stilius yra du skirtingi dalykai. Galinga, taniniška struktūra, didelis alkoholio kiekis ir pernokusių uogų skonis padeda užsidirbti aukštų balų, tačiau tai nereiškia, kad toks vynas patiks visiems.
„Chateau Ausone“ ir „Chateau Pavie“ – kaimyniniai, dabar abu – „grand cru classe“ A ūkiai. Pirmasis žinomas nuo romėnų laikų (IV a. vynuogynus čia pasodino poetas Ausonius Decimas Magnus), antrojo kokybę stipriai timptelėjo aukštyn 1998-aisiais jį nusipirkęs Gerard'as Perse. Panašus kalkakmenio gausus jų dirvožemis, panašus itin mažas – apie 30 hl/ha – derlingumas, abu ūkius konsultuoja tas pats Michelis Rolland'as, tačiau vynai šiuose ūkiuose – skirtingo stiliaus:

„Chateau Ausone“, 2010 – labai energingas, subalansuotas, koncentruotas ir elegantiškas. Juodieji serbentai su dūmu, pankoliu. Skanus. 97/100
„Chateau Pavie“, 2010 – supertaniniškas, struktūriškas, sausas, uždaro juodųjų serbentų aromato. 94/100.
„Chateau Ausone“, 2009 – labai vaisiškas, nuostabiai koncentruotas: avietės, grietinėlė ir juodieji serbentai liejasi vienas per kitą. 99/100.
„Chateau Pavie“, 2009 – burnoje kaip bomba: daug skonio, daug taninų, svarus ir kartu vaisiškas. Juodieji serbentai. 97/100.

„Ausone“ savininkas Alainas Vauthier skundžiasi, kad naujokai daro nepakankamai taurų vyną: superstruktūriškas, superekstrahuotas vynas tiesiog stringa burnoje, ypač kai jaunas. O štai jo šeima sugeba išgauti net ir jauno vyno šilkinę faktūrą, koncentruojama ne struktūra, o vaisių skonis, poskonis ilginamas ne alkoholiu, o uogų aromatu. Vynas net neanalizuojant atrodo labai patrauklus, elegantiškas. Rinkos kol kas taip pat balsuoja už klasifikacijos senbuvius: „Chateau Ausone“ vis dar 3–5 kartus brangesnis už tų pačių metų „Pavie“, nors šio kaina pernai taip pat pakilo 25%.

Būta ir nesėkmių
Greta sėkmės istorijų 2012-aisiais sulaukta ir nusivylimų. „Chateau Corbin Michotte“ valdo Bordo universiteto analitinės chemijos profesorius (aromatų specialistas) Jeanas-Noelis Boidron. Pernai, pirmą kartą nuo 1959-ųjų, ūkiui nebebuvo suteiktas „cru classe“ statusas. Atkeliavęs į šį ūkį iš beveik sterilių kaimyninių vyninių „Cheval Blanc“, „Corbin Despagne“, „Corbin“ ar „L'Evangille“ pasijunti nejaukiai, – namą gaubiantį ūksmingą parką puošia keisti savadarbiai inkilai ir aviliai, nerestauruotoje degustacijų salėje sklando keisčiausių kvapų bangos, – jos ir trukdo degustuoti, ir papildo kiek senoviško, ilgo brandinimo reikalingo vyno aromatų puokštes.

„Corbin Michotte“, 2010 – klasikiniai juodųjų uogų, aronijos ir našlaičių aromatai neturėtų apgauti, nes burnoje taninai kiek aitroki, kietoki. Vynas gaivus, tačiau su pernokimo natomis. Skirtas brandinti bent 15 metų. 90/100.
„Corbin Michotte“, 2009 – taurūs, prinokę, savotiškai išskaidyti ir gausūs taninai, su slyvų, prieskonių, trešnių uogienės dominante aromate. Reiktų 10 m. pabrandinti, tačiau tik 13,5% alkoholio. 90/100.
Gal vyndario klaida buvo palikti vyną natūraliai tokį, koks jis buvo daromas prieš 50 m., nesitaikyti prie naujų skonio reikalavimų? Laikas parodys, kas svarbiau – mada ar stilius, tačiau faktas, kad ragauti stilingą net ir prastų metų subrendusį nebeklasifikuotą „Corbin Michotte“ įdomu ir malonu.
„Corbin Michotte“, 1994 – labai energingas, klasikinis brandus aromatas: našlaitės, trešnės, galanterija, gvazdikėliai. Ilgas, elegantiškas poskonis su vyšnių poskoniu. Džiovintų grybų, juodos duonos poskonis. 93/100.

Naujos statybos
Nepaisydami UNESCO saugomo vynuogynų peizažo, prismaigstyto gausybės iš smiltainio XVIII–XIX a. pastatytų dvarelių (chateau) ir viduramžius menančio miestelio, Sen Emiljono ūkiai pradėjo sparčiai keisti savo išorę.
Pardavus 2009 ir 2010 m. derlių (sumušti visi iš anksto parduodamo vyno kainų rekordai – kai kurie ūkiai kainą, palyginti su 2008 m. derliumi, pakėlė 7 kartus), čia pradėjo dygti modernūs vyninių pastatai.
Vienas iš dviejų geriausių Sen Emiljono ūkių – „Cheval Blanc“, nuo pernai traukia akį moderniomis formomis, baltu fasadu ir ant stogo užveistu parku (architektas Ch. de Portzamparc). Greta kitas klasifikuotas ūkis – „La Dominique“, renčia ne mažiau įmantrų pastatą, primenantį futuristinį laivą, kurio fasadas bus padengtas rubino spalvos metalokeramika, dieną spindinčia kaip raudonas veidrodis, o naktį šviečiančia paslaptinga šviesa. „La Dominique“ direktorius Yannick Evenou pasakoja, kad pertvarka buvo būtina ir suplanuota, bet kai „Cheval Blanc“ pasistatė naują ultramodernų pastatą, jie, savo ruožtu, pasikvietė vieną žymiausių Prancūzijos architektų – Jeaną Nouvel. Jo kūrinį įkvėpė Anishas Kapooras – menininkas, žaidžiantis atspindžiais įvairiuose kontekstuose.
Ūkyje investuojama ne tik į naujas fermentacijos talpyklas, vyno statinių saugyklas ir vyninę, kurios stiklinė siena žvelgia į tolumoje iškilusį naują „Petrus“ pastatą: ant stogo įrengtoje terasoje įsikurs aukščiausios klasės restoranas, iš jo matysis didelė dalis Sen Emiljono, Pomerolio, Montagne Sen Emiljono vynuogynų ir bent 20 kaimyninių ūkių.
Naujosios vyninės įrengiamos pritaikant šių laikų vyndarystės laimėjimus: tai automatiniai rūšiavimo aparatai, konusinės formos fermentacijos talpyklos su 20 cm tarpu tarp dvigubų sienų, vyno kelias iš vienos perdirbimo stadijos į kitą išnaudojant gravitaciją ir pan. Sen Emiljonas persiginkluoja...

Stiliaus pokyčiai
Kaip minėta, 'Cabernet Franc' vynuogių svarba čia didėja ir po truputį keičia vyno stilių.
Nors dešiniajame Bordo krante pirmu smuiku griežė ir tebegriežia 'Merlot' vynuogės, geriausi vynai čia visada buvo daromi su didele „Cabernet Franc“ dalimi: „Chateau Cheval Blanc“ – 60%, „Chateau Ausone“ – 55%, „Chateau Figeac“ – 33%.
Daugelis vyndarių neoficialiai eksperimentuoja su šiomis vynuogėmis, sau pasidarydami 100% 'Cabernet Franc' vynuogių vyno.
„Chateau La Tour Figeac“ savininkas Otto M. Rettenmaieris tokį vyną vadina kompozitorių vardais. Jo kasmetiniai 300 butelių „Smetana“, kaip ir 130 butelių „Tres Vieilles Vignes de Trottevileile“, padarytų iš priešfilokserinių 'Cabernet Franc', ir daugelis kitų „šešėlinių“ vynų nepatenka į rinką, tačiau kaitina bendraminčių diskusijas apie tai, kurios vynuogės geresnės.
Sen Emiljonas dar labai keisis.

„Grand Cru Classe“

Bordo regione esančiose Medoko, Pesako Leonjano, Soterno su Barsaku ir Sen Emiljono komunose egzistuoja oficialūs geriausių vyninių – „grand cru classe“ (GCC) – sąrašai. Juose esantys ūkiai vadinami klasifikuotais ūkiais.
Sen Emiljone klasifikacija kas 10 m. persvarstoma.
Į 2012 m. sąrašą pateko 82 ūkiai, tarp jų išskirta 18 viršesnių, padalytų į du lygius: A – 4 ūkiai ir B – 14.
GCC ūkiai užima apie 25% Sen Emiljono „grand cru“ apeliacijos teritorijos.