Pramonei ir urėdijoms nerandant sprendimo mediena plaukia į Kiniją

Publikuota: 2013-07-09
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Urėdijoms ir Vyriausybei nerandant būdų užtikrinti reikiamą žaliavos kiekį medienos pramonei, auga apvaliosios medienos eksportas. Kinijos įmonės, remiamos šalies vyriausybės, išplukdo vis daugiau medienos, tuo pačiu keldamos kainas urėdijų aukcionuose.

„Kinija į Europą atplukdo labai daug prekių, ir, kad laivai neplauktų tušti atgal, jie yra suinteresuoti vežti bet ką. Jie vienu metu intervencinėmis kainomis supirkinėjo makulatūrą ir veždavo, kol mums nepavyko uždėti tam tikrų stabdžių ir to pristabdyti.O visai neseniai kinai pamatė, kad jų visos turimos valiutos atsargos iš esmės ir yra makulatūra – turiu omenyje dolerius. Tada jie masiškai visame pasaulyje pradėjo supirkinėti žaliavas: medvilnę, metalus, medieną“, – pasakoja Raimundas Beinortas, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius.Jo teigimu, Kinijos importuotojai būtent Lietuvoje rado skylę – pavyzdžiui, Latvijos, Lenkijos valstybiniai miškai pernelyg gina savo gamintojus ir perpardavėjai ar kitų šalių įmonės gali pretenduoti nebent į likučius.VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimais, padarinės, t. y., perdirbimui skirtos medienos, eksportas 2013 m. balandžio mėnesį, palyginti su 2012 m. balandžio mėnesiu, augo 54,8%, iki 33,2 mln. Lt. Labiausiai augo eksportas į Latviją ir Kiniją, augimas – atitinkamai 5,2 mln. Lt ir 3,7 mln. Lt.„Kinijos atstovai lietuvišką padarinę medieną perka per tarpininkus Lietuvoje, o šios medienos gabenimo į Kiniją kaštus jiems kompensuoja vyriausybė“, – prekių eksporto apžvalgoje rašo „Versli Lietuva“ analitikai.Nors į Kiniją dar neeksportuojama daugiausia medienos, pasak p. Beinorto, augimo tendencija neramina ir byloja apie dieną, kai kinai bus importuotojų priešakyje.„Jūs įsivaizduokite, kokie yra kaštai logistikos, plaukti nuo čia aplink Europą į Kiniją, tai iki kiek jie gali didinti medienos kainą aukcione? Čia yra fantastika“, – kinų galimybėmis stebisi medienos perdirbėjų atstovas.

Situacija gegužę nepagerėjo

Eksporto rodikliai parodo ir kitą, jau seną medienos pramonės žaizdą – Latvijos ir Lenkijos perdirbėjai, įsigiję daug pigios medienos savo šalyse, gali pasivaržyti dėl papildomo kąsnio Lietuvoje, neprarasdami konkurencingumo – vidutinė savikaina išlieka nedidelė.Už galvų medienos pramonininkai susigriebė pernai gruodį, kai daugumai jų pritrūko žaliavos – ją nusipirko didesnes kainas pasiūliusios medieną eksportuojančios įmonės.Vyriausybė pažadėjo situaciją išspręsti, tačiau iki šiol prieita tik prie kosmetinių pakeitimų, kurie perdirbėjų padėties iš esmės nepagerins, o gegužės mėnesio aukcionai didesnių vilčių nesuteikė.„Paskutiniai rezultatai vos geresni, bet tendencija išlieka“, – sako p. Beinortas.„Situacija aukcionuose bloga, mes jų nelaimėjome, – konstatuoja Alfonsas Meškauskas, UAB „Baldai jums“ generalinis direktorius. – Šiek tiek turime žaliavos pagal ilgalaikes sutartis ir toliau orientuojamės į privačius pardavėjus, nes iš valstybinių nupirkti mums nepasisekė – daugiau siūlyti negalime, nes būtume nekonkurencingi, o iš privačių gavome už tą kainą, kurią siūlėme urėdijoms.“Tačiau jis teigia, kad negali remtis vien privačiais miškais, kurie Lietuvoje paruošia apie pusę visos apvalios medienos, – šie pernelyg nepastovūs.„Privatūs yra labai slidus dalykas – tai yra sutartys, kurios sudaromos labai trumpam laikui, kai jie turi medienos. Jei sąlygos pablogėja arba nukrenta kaina, jie nebekerta. Tampi priklausomas nuo situacijos rinkoje, užtat mes dirbame atsargiai“, – aiškina p. Meškauskas.Panašiai ir su ilgalaikėmis sutartimis, kurios, kaip sumanyta, turėtų padėti vietiniams perdirbėjams, tačiau, kadangi medienos kaina perskaičiuojama kas pusę metų, įvykus aukcionui, stabilumo ir planavimo galimybės ilgalaikės sutartys nesuteikia.„Ateina koks pilietis, kuris perka 200 kubų ir sukelia kainas tam, kuris perka 200.000 kubų“, – sako p. Beinortas.Pasak p. Meškausko, nuo gruodžio žaliavos kainos nekrenta, o kai kur ir kyla, tad įmonė bando keisti veiklos profilį – esą su tokiomis žaliavų kainomis masyvo gaminti nebeapsimoka.„Medienos kaina sudaro daugiau nei 50% gaminio kainos. Jei mes perkame 20% brangiau, kaip mes galime konkuruoti?“, – klausia „Baldų jums“ vadovas.

Gali prireikti įstatymo pataisų

Apie mėnesį prie derybų stalo sėdintys Vyriausybės, Generalinės miškų urėdijos ir medienos perdirbėjų atstovai kol kas išeities neranda.Pasak Jūratės Juozaitienės, premjero patarėjos aplinkos apsaugai, kol kas dar nerasta priemonė, kuri padėtų apsaugoti vietinius perdirbėjus, tačiau tuo pačiu tenkintų Konkurencijos tarybą ir Europos teisės departamentą – aršiausius priešininkus, be pačių medienos eksportuotojų.„Kiekviena valstybė bet kokiais būdais stengiasi saviems sudaryti pačias geriausias sąlygas, o mes žiūrime kažkokios bendraties ir visą laiką prisidengiame ta konkurencija ir Europos direktyvomis“, – atsidūsta p. Juozaitienė.Pasak premjero patarėjos, nesutarimų kyla ir dėl galimų urėdijų nuostolių, tad reikėtų reguliuoti jų vidinius finansinius planus.„Jei nerasime sprendimo, matysime, kad tie du ratai negalimi, bandysime teikti miškų įstatymo pataisas – miškininkai sako, kad viską galima išspręsti tik per įstatymą“, – sako p. Juozaitienė.Jos teigimu Vyriausybė yra pasiryžusi išeitį surasti ir laikosi pozicijos, kad reikia remti gamybą, kuriančią daugiau pridėtinės vertės valstybei, nei žaliavos eksportas, tiesa, naudą dar reikės tiksliau apskaičiuoti. Gegužę asociacija „Lietuvos mediena“ suskaičiavo, kad apsirūpinę žaliava, medienos perdirbėjai padidintų savo sektoriaus eksportą 1 mlrd. Lt, iki 9 mlrd. Lt.Kol kas vienintelis pakeitimas – ilgesnis medienos pirkimo istorijos reikalavimas, norint sudaryti ilgalaikes sutartis. Jos nuo šiol bus sudaromos tik su tomis įmonėmis, kurios jau 5, o ne 3, metus perka medieną iš urėdijų. Tačiau pakeitimas situacijos iš esmės nekeis, nes jau dirbantys medienos perpardavėjai tai daro ilgiau, nei 5 metus.„Mūsų vienintelis noras yra, kad Lietuvoje sąlygos būtų tokios pačios, kaip kaimyninėse valstybėse, – sako p. Beinortas. – Mūsų medienos perdirbėjai Lenkijoje ir Latvijoje de facto medienos nusipirkti negali. Jei pasiimsi taisykles, labai prie jų neprisikabinsi.Latviai, be visų kitų niuansų, turi reikalavimą, kad mediena būtų apskaitoma nepriklausomų matuotojų automatizuotose linijose Latvijos teritorijoje. Iš esmės medieną iš valstybinių miškų perka 20 įmonių klubas ir kaina nustatoma to klubo posėdyje. Lenkija turi dviejų ratų sistemą, skirtumas tarp pirmojo ir antrojo ratų kainos yra vos ne 30%.“

Urėdija: pramonininkų teiginiai yra nepagrįsti

Generalinė miškų urėdija pramonininkų teiginius vertina kaip nepagrįstus.„Valstybiniai miškai pastarąjį dešimtmetį pagamina ir į rinką patiekia apie 3,5-3,7 mln. t medienos, kurios kieki nesikeičia keletą metų iš eilės. Kadangi medienos, kaip ir kitų žaliavų, poreikis tai auga tai mažėja,todėl medienos pirkimą pradeda reguliuoti rinka, t.y. paklausiai medienai kainą diktuoja medienos poreikis.Aplinkinėse šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje) skiriasi medienos pardavimo kainos, kurios iki 10% yra didesnės nei Lietuvoje. Taip pat reikia paminėti, kad 2013 metams pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti buvo nenupirkta apie 10% siūlytos pirkti iš valstybinių miškų medienos“, - teigia Andrius Vancevičius, Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas.Pasak jo, pagal dabar galiojančias Prekybos mediena taisykles pirkėjai gali siūlyti iki 10% mažesnę kainą už atitinkamus sortimentus nei nurodė pardavėjai, ko negalima daryti kitų šalių medienos pirkimuose.Ponas Vancevičius taip pat tvirtina, kad Lietuvos pramonės atstovų galimybės įsigyti medieną yra tokios pat kaip ir kitų šalių pramonės atstovų - jie neskirstomi į užsienio pirkėjus ar Lietuvos įmonė.„Kaimynėje Latvijoje yra apie 20 didmeninių medienos pirkėjų (Lietuvoje yra apie 15 įmonių), turinčių nepriklausomų medienos matuotojų matavimo linijas, dėl ko mediena taip pat brangsta.
Iš pramonininkų pasisakymų galima suprasti, kad jie nori pigesnės žaliavos, kas leistų jiems laisviau konkuruoti su kitų šalių medienos pramone (Latvijoje visada buvo aukštesnis kainų lygis) ir tuo pačiu didesnių pelno maržų. O vienokie ar kitokie ribojimai negali apsaugoti nuo Europos Sąjungos ir pasaulio rinkose vykstančių procesų“, - aiškina GMU atstovas.Be to, pasak p. Vancevičiaus, Generalinė miškų urėdija nuolat siūlo Lietuvos medienos perdirbėjams sudaryti su miškų urėdijomis ilgalaikes sutartis (iki 60% valstybiniuose miškuose parduodamos medienos ir iki 10 metų sutarčių trukmės laikotarpiui), kaip pastovų medienos tiekimo garantą(kitaip tariant žaliava liktų šalyje ir čia būtų apdirbama). Šis žaliavos užsitikrinimo būdas atitinka ES ir Lietuvos teisės aktus.„Prekybos mediena taisyklėse yra garantas jei keli pasiūlymai pirkti medieną yra pateikiami vienodomis kainomis, pirmenybė teikiama pirkėjui, kuris deklaravo gamybinius pajėgumus Lietuvoje arba kitose Europos Sąjungos šalyse.
Taip pat reikia pažymėti faktą, kad pagal Statistikos departamento duomenis medienos gamybos ir medienos eksporto santykis Lietuvoje yra mažiausias lyginant su Latvija ir Estija, o medienos eksportas iš valstybinių miškų pagamintos medienos mažesnis nei 12% nuo viso pagaminto kiekio ir šis medienos kiekis daugiausia yra popiermedžiai, kurie Lietuvoje neapdirbami.Laisvas prekių judėjimo ribojimas pagal EB sutarties 28-30 punktus, grėstų Lietuvai sankcijomis ir baudomis kaip ir Lenkijos valstybiniuose miškuose, kur dėl dirbtinio ribojimo buvo paskirta 1,5 mln. PLN bauda“, - VŽ sakė p. Vancevičius.Jis pabrėžė, kad Generalinė miškų urėdija visada pritarė Prekybos mediena taisyklių pakeitimams, kurie būtų priimtini visoms suinteresuotoms pusėms.„Dar 2008 m. buvo skelbiama, kad gamybininkai kartu su kai asociacijomis pateiks su Ūkio ministerija suderintą Prekybos mediena taisyklių projektą, tačiau iki šiol to nepadarė“, - teigė p. Vancevičius.


Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Į Klaipėdą atplaukė naujas dujų krovinys iš Vysocko

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų...

Pramonė
2019.12.07
E. Muskas išteisintas šmeižto byloje

Elektromobilių gamybos milžinės „Tesla“ vienas iš įkūrėjų Elonas Muskas penktadienį buvo išteisintas...

Automobiliai
2019.12.07
Juodieji ikrai: perki rusiškus, gauni kiniškus

Šiandien juoduosius ikrus į Rusiją vien oficialiai eksportuoja 136 Kinijos įmonės, o atpažinti, kokios kilmės...

Pramonė
2019.12.07
OPEC ir partnerės susitarė mažinti naftos gavybą 500.000 barelių per parą

Penktadienį įvyko Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkių, įskaitant...

Pramonė
2019.12.06
ES uždraudė prieštaringai vertinamą pesticidą

Europos Sąjungoje nuo 2020 metų bus uždraustas prieštaringai vertinamas pesticidas, siejamas su žmogaus...

Pramonė
2019.12.06
Tiesioginės užsienio investicijos: kuo vilioja Lietuva? Premium 1

„Investuok Lietuvoje“, parengusi šalies gamybos apžvalgą potencialiems užsienio investuotojams, skaičiuoja,...

Pramonė
2019.12.06
Vokietijos pramonės susitraukimas – didžiausias per 10 metų

Vokietijos pramonės sektoriaus gamybos apimtis spalį krito tempu, nematytu nuo 2009 m.

Rinkos
2019.12.06
GM ir LG investuoja 2,3 mlrd. USD – statys vieną didžiausių baterijų gamyklų pasaulyje

General Motors“ (GM) ir „LG Chem“ pranešė investuojantys 2,3 mlrd. USD į elektrinių automobilių baterijų...

Pramonė
2019.12.06
SkGD terminalas kelia „Klaipėdos naftos“ rezultatus

„Klaipėdos naftos“ rezultatams svarbiausią įtaką šiemet daro suskystintųjų dujų rodikliai. Penktuosius...

Pramonė
2019.12.06
Investicijos – tarsi iš gausybės rago 2

Kai prieš dešimt metų į Lietuvą koją įkėlė Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, įkūręs čia operacijų...

Pramonė
2019.12.06
Plyno lauko investicijos: magnetizmo efektas ir nauji rekordai Premium 1

Kitąmet pradedamos ir baigiamos įgyvendinti plyno lauko investicijos gerokai viršys 0,5 mlrd. Eur. Vienos...

Pramonė
2019.12.06
Šaltiniai: „Saudi Aramco“ per IPO pritraukė 25,6 mlrd. USD

Biržoje debiutuojanti Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“ ketvirtadienį nustatė pradinio...

Rinkos
2019.12.05
„Auga group“ pratęsė žaliųjų obligacijų įsigijimo terminą iki gruodžio 12 d.

Ekologiškų produktų gamintoja „Auga group“ pratęsė jos platinamų žaliųjų obligacijų įsigijimo terminą iki...

Rinkos
2019.12.05
Estijos „BLRT Grupp“ Klaipėdos LEZ investuoja 20 mln. Eur

Estijos laivų remonto ir metalo apdirbimo grupei „BLRT Grupp“ priklausanti kompanija „Elme Metall“ pasirašė...

Pramonė
2019.12.05
Skųsdama dujotiekio konkursą „MT Group“ kreipėsi į ministrą

Dujotiekio į Lenkiją vamzdynų konkursą vėl skundžianti vamzdynų tiesėja UAB „MT Group“ teigia, kad dujų...

Pramonė
2019.12.05
„Transekspedicija Invest“ auga išnaudodama tendencijas Verslo tribūna 1

UAB „Transekspedicija Invest“ priklausanti Transekspedicija įmonių grupei, pernai įsigijusi sklypą ypač...

Eksperimentines baterijas Lietuvoje įrengs „Stiemo“

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa ir ruošiantis patikimam sistemos valdymui,...

Pramonė
2019.12.04
„Ignitis grupės“ IPO – veikiausiai jau nebe V. Šapokos rūpestis Premium 4

Rinkos specialistai vėsina lūkesčius dėl operatyvaus „Ignitis grupės“ pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO)...

Rinkos
2019.12.04
ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai pritarė įmonių delistingavimui  2

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir...

Rinkos
2019.12.04
OPEC gali toliau laikytis prisuktų kranelių politikos

Naftą eksportuojančių šalių kartelis (OPEC) nusiteikęs pratęsti prisuktų naftos politiką.

Rinkos
2019.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau