Pramonei ir urėdijoms nerandant sprendimo mediena plaukia į Kiniją

Publikuota: 2013-07-09
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Urėdijoms ir Vyriausybei nerandant būdų užtikrinti reikiamą žaliavos kiekį medienos pramonei, auga apvaliosios medienos eksportas. Kinijos įmonės, remiamos šalies vyriausybės, išplukdo vis daugiau medienos, tuo pačiu keldamos kainas urėdijų aukcionuose.

„Kinija į Europą atplukdo labai daug prekių, ir, kad laivai neplauktų tušti atgal, jie yra suinteresuoti vežti bet ką. Jie vienu metu intervencinėmis kainomis supirkinėjo makulatūrą ir veždavo, kol mums nepavyko uždėti tam tikrų stabdžių ir to pristabdyti.O visai neseniai kinai pamatė, kad jų visos turimos valiutos atsargos iš esmės ir yra makulatūra – turiu omenyje dolerius. Tada jie masiškai visame pasaulyje pradėjo supirkinėti žaliavas: medvilnę, metalus, medieną“, – pasakoja Raimundas Beinortas, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius.Jo teigimu, Kinijos importuotojai būtent Lietuvoje rado skylę – pavyzdžiui, Latvijos, Lenkijos valstybiniai miškai pernelyg gina savo gamintojus ir perpardavėjai ar kitų šalių įmonės gali pretenduoti nebent į likučius.VšĮ „Versli Lietuva“ skaičiavimais, padarinės, t. y., perdirbimui skirtos medienos, eksportas 2013 m. balandžio mėnesį, palyginti su 2012 m. balandžio mėnesiu, augo 54,8%, iki 33,2 mln. Lt. Labiausiai augo eksportas į Latviją ir Kiniją, augimas – atitinkamai 5,2 mln. Lt ir 3,7 mln. Lt.„Kinijos atstovai lietuvišką padarinę medieną perka per tarpininkus Lietuvoje, o šios medienos gabenimo į Kiniją kaštus jiems kompensuoja vyriausybė“, – prekių eksporto apžvalgoje rašo „Versli Lietuva“ analitikai.Nors į Kiniją dar neeksportuojama daugiausia medienos, pasak p. Beinorto, augimo tendencija neramina ir byloja apie dieną, kai kinai bus importuotojų priešakyje.„Jūs įsivaizduokite, kokie yra kaštai logistikos, plaukti nuo čia aplink Europą į Kiniją, tai iki kiek jie gali didinti medienos kainą aukcione? Čia yra fantastika“, – kinų galimybėmis stebisi medienos perdirbėjų atstovas.

Situacija gegužę nepagerėjo

Eksporto rodikliai parodo ir kitą, jau seną medienos pramonės žaizdą – Latvijos ir Lenkijos perdirbėjai, įsigiję daug pigios medienos savo šalyse, gali pasivaržyti dėl papildomo kąsnio Lietuvoje, neprarasdami konkurencingumo – vidutinė savikaina išlieka nedidelė.Už galvų medienos pramonininkai susigriebė pernai gruodį, kai daugumai jų pritrūko žaliavos – ją nusipirko didesnes kainas pasiūliusios medieną eksportuojančios įmonės.Vyriausybė pažadėjo situaciją išspręsti, tačiau iki šiol prieita tik prie kosmetinių pakeitimų, kurie perdirbėjų padėties iš esmės nepagerins, o gegužės mėnesio aukcionai didesnių vilčių nesuteikė.„Paskutiniai rezultatai vos geresni, bet tendencija išlieka“, – sako p. Beinortas.„Situacija aukcionuose bloga, mes jų nelaimėjome, – konstatuoja Alfonsas Meškauskas, UAB „Baldai jums“ generalinis direktorius. – Šiek tiek turime žaliavos pagal ilgalaikes sutartis ir toliau orientuojamės į privačius pardavėjus, nes iš valstybinių nupirkti mums nepasisekė – daugiau siūlyti negalime, nes būtume nekonkurencingi, o iš privačių gavome už tą kainą, kurią siūlėme urėdijoms.“Tačiau jis teigia, kad negali remtis vien privačiais miškais, kurie Lietuvoje paruošia apie pusę visos apvalios medienos, – šie pernelyg nepastovūs.„Privatūs yra labai slidus dalykas – tai yra sutartys, kurios sudaromos labai trumpam laikui, kai jie turi medienos. Jei sąlygos pablogėja arba nukrenta kaina, jie nebekerta. Tampi priklausomas nuo situacijos rinkoje, užtat mes dirbame atsargiai“, – aiškina p. Meškauskas.Panašiai ir su ilgalaikėmis sutartimis, kurios, kaip sumanyta, turėtų padėti vietiniams perdirbėjams, tačiau, kadangi medienos kaina perskaičiuojama kas pusę metų, įvykus aukcionui, stabilumo ir planavimo galimybės ilgalaikės sutartys nesuteikia.„Ateina koks pilietis, kuris perka 200 kubų ir sukelia kainas tam, kuris perka 200.000 kubų“, – sako p. Beinortas.Pasak p. Meškausko, nuo gruodžio žaliavos kainos nekrenta, o kai kur ir kyla, tad įmonė bando keisti veiklos profilį – esą su tokiomis žaliavų kainomis masyvo gaminti nebeapsimoka.„Medienos kaina sudaro daugiau nei 50% gaminio kainos. Jei mes perkame 20% brangiau, kaip mes galime konkuruoti?“, – klausia „Baldų jums“ vadovas.

Gali prireikti įstatymo pataisų

Apie mėnesį prie derybų stalo sėdintys Vyriausybės, Generalinės miškų urėdijos ir medienos perdirbėjų atstovai kol kas išeities neranda.Pasak Jūratės Juozaitienės, premjero patarėjos aplinkos apsaugai, kol kas dar nerasta priemonė, kuri padėtų apsaugoti vietinius perdirbėjus, tačiau tuo pačiu tenkintų Konkurencijos tarybą ir Europos teisės departamentą – aršiausius priešininkus, be pačių medienos eksportuotojų.„Kiekviena valstybė bet kokiais būdais stengiasi saviems sudaryti pačias geriausias sąlygas, o mes žiūrime kažkokios bendraties ir visą laiką prisidengiame ta konkurencija ir Europos direktyvomis“, – atsidūsta p. Juozaitienė.Pasak premjero patarėjos, nesutarimų kyla ir dėl galimų urėdijų nuostolių, tad reikėtų reguliuoti jų vidinius finansinius planus.„Jei nerasime sprendimo, matysime, kad tie du ratai negalimi, bandysime teikti miškų įstatymo pataisas – miškininkai sako, kad viską galima išspręsti tik per įstatymą“, – sako p. Juozaitienė.Jos teigimu Vyriausybė yra pasiryžusi išeitį surasti ir laikosi pozicijos, kad reikia remti gamybą, kuriančią daugiau pridėtinės vertės valstybei, nei žaliavos eksportas, tiesa, naudą dar reikės tiksliau apskaičiuoti. Gegužę asociacija „Lietuvos mediena“ suskaičiavo, kad apsirūpinę žaliava, medienos perdirbėjai padidintų savo sektoriaus eksportą 1 mlrd. Lt, iki 9 mlrd. Lt.Kol kas vienintelis pakeitimas – ilgesnis medienos pirkimo istorijos reikalavimas, norint sudaryti ilgalaikes sutartis. Jos nuo šiol bus sudaromos tik su tomis įmonėmis, kurios jau 5, o ne 3, metus perka medieną iš urėdijų. Tačiau pakeitimas situacijos iš esmės nekeis, nes jau dirbantys medienos perpardavėjai tai daro ilgiau, nei 5 metus.„Mūsų vienintelis noras yra, kad Lietuvoje sąlygos būtų tokios pačios, kaip kaimyninėse valstybėse, – sako p. Beinortas. – Mūsų medienos perdirbėjai Lenkijoje ir Latvijoje de facto medienos nusipirkti negali. Jei pasiimsi taisykles, labai prie jų neprisikabinsi.Latviai, be visų kitų niuansų, turi reikalavimą, kad mediena būtų apskaitoma nepriklausomų matuotojų automatizuotose linijose Latvijos teritorijoje. Iš esmės medieną iš valstybinių miškų perka 20 įmonių klubas ir kaina nustatoma to klubo posėdyje. Lenkija turi dviejų ratų sistemą, skirtumas tarp pirmojo ir antrojo ratų kainos yra vos ne 30%.“

Urėdija: pramonininkų teiginiai yra nepagrįsti

Generalinė miškų urėdija pramonininkų teiginius vertina kaip nepagrįstus.„Valstybiniai miškai pastarąjį dešimtmetį pagamina ir į rinką patiekia apie 3,5-3,7 mln. t medienos, kurios kieki nesikeičia keletą metų iš eilės. Kadangi medienos, kaip ir kitų žaliavų, poreikis tai auga tai mažėja,todėl medienos pirkimą pradeda reguliuoti rinka, t.y. paklausiai medienai kainą diktuoja medienos poreikis.Aplinkinėse šalyse (Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje) skiriasi medienos pardavimo kainos, kurios iki 10% yra didesnės nei Lietuvoje. Taip pat reikia paminėti, kad 2013 metams pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti buvo nenupirkta apie 10% siūlytos pirkti iš valstybinių miškų medienos“, - teigia Andrius Vancevičius, Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas.Pasak jo, pagal dabar galiojančias Prekybos mediena taisykles pirkėjai gali siūlyti iki 10% mažesnę kainą už atitinkamus sortimentus nei nurodė pardavėjai, ko negalima daryti kitų šalių medienos pirkimuose.Ponas Vancevičius taip pat tvirtina, kad Lietuvos pramonės atstovų galimybės įsigyti medieną yra tokios pat kaip ir kitų šalių pramonės atstovų - jie neskirstomi į užsienio pirkėjus ar Lietuvos įmonė.„Kaimynėje Latvijoje yra apie 20 didmeninių medienos pirkėjų (Lietuvoje yra apie 15 įmonių), turinčių nepriklausomų medienos matuotojų matavimo linijas, dėl ko mediena taip pat brangsta.
Iš pramonininkų pasisakymų galima suprasti, kad jie nori pigesnės žaliavos, kas leistų jiems laisviau konkuruoti su kitų šalių medienos pramone (Latvijoje visada buvo aukštesnis kainų lygis) ir tuo pačiu didesnių pelno maržų. O vienokie ar kitokie ribojimai negali apsaugoti nuo Europos Sąjungos ir pasaulio rinkose vykstančių procesų“, - aiškina GMU atstovas.Be to, pasak p. Vancevičiaus, Generalinė miškų urėdija nuolat siūlo Lietuvos medienos perdirbėjams sudaryti su miškų urėdijomis ilgalaikes sutartis (iki 60% valstybiniuose miškuose parduodamos medienos ir iki 10 metų sutarčių trukmės laikotarpiui), kaip pastovų medienos tiekimo garantą(kitaip tariant žaliava liktų šalyje ir čia būtų apdirbama). Šis žaliavos užsitikrinimo būdas atitinka ES ir Lietuvos teisės aktus.„Prekybos mediena taisyklėse yra garantas jei keli pasiūlymai pirkti medieną yra pateikiami vienodomis kainomis, pirmenybė teikiama pirkėjui, kuris deklaravo gamybinius pajėgumus Lietuvoje arba kitose Europos Sąjungos šalyse.
Taip pat reikia pažymėti faktą, kad pagal Statistikos departamento duomenis medienos gamybos ir medienos eksporto santykis Lietuvoje yra mažiausias lyginant su Latvija ir Estija, o medienos eksportas iš valstybinių miškų pagamintos medienos mažesnis nei 12% nuo viso pagaminto kiekio ir šis medienos kiekis daugiausia yra popiermedžiai, kurie Lietuvoje neapdirbami.Laisvas prekių judėjimo ribojimas pagal EB sutarties 28-30 punktus, grėstų Lietuvai sankcijomis ir baudomis kaip ir Lenkijos valstybiniuose miškuose, kur dėl dirbtinio ribojimo buvo paskirta 1,5 mln. PLN bauda“, - VŽ sakė p. Vancevičius.Jis pabrėžė, kad Generalinė miškų urėdija visada pritarė Prekybos mediena taisyklių pakeitimams, kurie būtų priimtini visoms suinteresuotoms pusėms.„Dar 2008 m. buvo skelbiama, kad gamybininkai kartu su kai asociacijomis pateiks su Ūkio ministerija suderintą Prekybos mediena taisyklių projektą, tačiau iki šiol to nepadarė“, - teigė p. Vancevičius.


Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
VMI: alkoholio akcizų pajamos pernai augo 5%

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo 5%. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kai prieš stipraus...

Pramonė
2020.01.20
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Žaliuoju kursu per durpių pramonę – spaus atsisakyti gavybos  Premium

Kova su klimato kaita privers atsisakyti durpių pramonės – Europos Komisijos (EK) parengtose priemonėse,...

Pramonė
2020.01.20
„Grigeo Klaipėda“ leista naudotis dalimi areštuoto turto 

Klaipėdos apygardos prokuratūra patenkino AB „Grigeo Klaipėdos“ pateiktą prašymą leisti naudoti dalį...

Pramonė
2020.01.20
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
2020.01.20
„BIOK laboratorija“: šiemet naujos gamyklos statybų startas ir inovatyvūs produktai Premium 2

Per šiuos metus planuojanti pardavimus padidinti 15% kosmetikos UAB „BIOK laboratorija“ antroje metų pusėje...

Pramonė
2020.01.20
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Pažangos plane – dėmesys klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams

Vyriausybė artimiausią dešimtmetį skatins pramonės sektorių pereiti prie žiedinės ekonomikos, mažinti...

Pramonė
2020.01.19
IKEA valdytoja dividendams skirs 7 mln. Eur

Prekybos centrą IKEA Vilniuje valdančios bendrovės „Felit“ pajamos praėjusiais finansiniais metais išaugo...

Prekyba
2020.01.19
Europai baiminantis naujo paukščių gripo protrūkio, virusas aptiktas Čekijoje

Viename Čekijos ūkyje buvo patvirtinta itin patogeniška paukščių gripo atmaina, šeštadienį pareiškė šalies...

Pramonė
2020.01.18
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Prokurorai pareiškė įtarimus trims fiziniams asmenims ir AB „Grigeo Klaipėda“ 3

Prokuratūra atskleidė daugiau detalių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su „Grigeo Klaipėda“. Kol...

Pramonė
2020.01.17
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Maitinimo paslaugų bendrovė „Pontem“ keičia pavadinimą Premium 2

UAB „Pontem“ valdybos sprendimu nuo 2020 m. sausio 29 d. keičia bendrovės pavadinimą į UAB „Handelshus“.

Prekyba
2020.01.17
Patvirtinta beveik 1 mln. Eur bauda „Kauno grūdams“ 1

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė bendrovės „Kauno grūdai“ skundą ir patvirtino,...

Pramonė
2020.01.17
Kinija nepateisina Lietuvos eksportuotojų lūkesčių

Lietuvos įmonės kasmet sulaukia naujų leidimų eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis, o pernai plačiau...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau