Užsakovas gali virsti partneriu

Publikuota: 2013-07-07
Albinas Petrikas, detales baldams gaminančios Tauragės UAB
Albinas Petrikas, detales baldams gaminančios Tauragės UAB "Erra ir Ko" direktorius. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Su užsieniečiais rasti bendrą kalbą yra kur kas paprasčiau nei su vietiniais baldų gamintojais, byloja Tauragės UAB „Erra ir Ko“ patirtis.

Šiuo metu tauragiškiai baldžiai gyvena naujo etapo laukimo nuotaikomis: jų užsakovai iš Norvegijos į Tauragę gabena įrenginius, skirtus lenktoms medinių baldų detalėms gaminti.„Su norvegais bendraujame jau ilgus metus. Jie pamatė, kad esame patikimi partneriai, nes užsakymus visuomet atliekame kokybiškai ir laiku. Palyginę, kiek kainuoja darbo jėga ten ir kiek čia, jie nusprendė dalį gamybos perkelti į Tauragę. Jau atvežta dalis įrenginių, likusieji – irgi jau pakeliui“, – neslėpdamas džiaugsmo pasakoja Albinas Petrikas, UAB „Erra ir Ko“ direktorius.Tauragiškiai su norvegais bendros įmonės nekūrė: gamintojai užsakovams įsipareigojo tiekti nustatytą kiekį gaminių, o įrangą jie galės įsigyti išperkamąja nuoma.Į plėtrą – atsargiai
„Lietuva buvo ir yra ES pakraštys. Todėl dažnai vakariečiai čia pateikia tokius užsakymus, su kuriais patys nenori terliotis. Bet mes neišrankūs – jei tai ekonomiškai naudinga, imamės gaminti bet ką – nuo smulkiausio komponento iki gatavo baldo. Turime daug įvairios įrangos, taigi net sudėtingą užsakymą gebame atlikti“, – aiškina tauragiškis.
Įrenginiams įsigyti buvo panaudotos ir ES struktūrinių fondų lėšos. Tačiau p. Petrikas pataria prieš rengiant projektą gerai apmąstyti, ar jis netaps akmeniu po kaklu, nes daugelis verslininkų bet kuriais būdais siekia gauti ES paramos, bet iki galo nesustyguoja, kur ir kaip bus realizuojama produkcija.
„Apie plėtrą svajoja tikriausiai kiekvienos įmonės vadovas. Tačiau investavus į gamybą, padidinus jos našumą, tenka spręsti ir realizacijos problemą, nes jei gaminsi į sandėlį, nieko nelaimėsi. O jei projektui įgyvendinti panaudoji dar ir banko lėšų, gali baigtis visai liūdnai. Ne viena įmonė būtent dėl to ir bankrutavo, kad negalėjo įveikti prisiimtų įsipareigojimų. Taigi ES parama nėra vien išsigelbėjimas. Bet jei ją panaudoji protingai, esi kruopščiai parengęs ir apgalvojęs, ką darysi su gautais pinigais, šios lėšos labai praverčia“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.Verslas įtraukia
Ne mažiau sudėtinga rasti ir gerų darbuotojų. Nors visoje Lietuvoje patikimą specialistą prisivilioti nepaprasta, tačiau mažesniuose miestuose ši problema ypač opi. Mažiau kvalifikuotos darbo jėgos dar įmanoma prisikviesti, o jei reikia, tarkim, gebančių dirbti su programuojamomis staklėmis, paieška tampa kur kas sudėtingesnė.
„Ne kartą esame bandę bendrauti su darbo birža, perkvalifikuoti jų atsiųstus žmones, bet atvirai pasakysiu – neduokdie! Jei pats žmogus nenorės dirbti, tai nei darbo biržos, nei pačių įmonių pastangos jį įtraukti į darbo rinką naudos neduos“, – neslepia verslininkas.
Surasti aukštesnio rango specialistų – dar didesnė problema, nes daugelis jaunų tauragiškių, išvykusių studijuoti, lieka didmiesčiuose ir nebegrįžta į gimtinę.
„Kad sūnus irgi nepabėgtų, įtraukėme jį į verslą. Jis taip pat dabar valdo baldų gamybos įmonę UAB „Benera“, darbuojasi tose pačiose patalpose“, – nurodo p. Petrikas.

Susitarti nepavyko

„Erra“ ir Ko“ didžiąją dalį produkcijos eksportuoja. Tauragiškiai neatsisako dirbti per tarpininkus.„Nors tada uždirbi mažiau, tačiau padidėja tavo gamybos apimtis, nes tarpininkai su užsakovais gerai sutaria. Ir jau pastebėjome, kad, tarkim, koks Vokietijos baldų gamintojas visada mieliau bendrauja su saviškiais, įkūrusiais GmbH (vok. k. – ribotos atsakomybės bendrovė), tegu ir tarpininkais, negu tiesiogiai su gamintojais iš Lietuvos, turinčiais tik UAB“, – šypteli pašnekovas.Įmonė parodose neprisistato, nes p. Petrikas mano, kad tai ir per brangu, ir neefektyvu.„Tokie kaip mes pasaulio naujovėmis nenustebinsime, todėl mums lėšas, kurias skirtume dalyvauti parodoje, geriau nukreipti į tiesioginę klientų paiešką“, – neabejoja verslininkas.Tauragėje veikia ne viena baldų gamybos įmonė. Dar sovietmečiu čia baldus gamino stambi įmonė „Tauragės baldai“, pasikeitus laikams daugelis jos darbuotojų, išnaudodami žinias ir patirtį patys įkūrė savo bendroves.„Todėl baldų pramonės koncentracija mieste nėra maža. Prieš keletą metų bandėme sukurti baldų gamintojų klasterį ir, pasidalinę funkcijomis, kartu gaminti bendrus gaminius. Panašu, kad taip dirbti – ne lietuvio būdui, nes kiekvienam atrodė, kad būtent jo indėlis į gaminį didžiausias, tad klasteris taip ir iširo“, – apie nesėkmingą bandymą kooperuotis pasakoja p. Petrikas.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau