Akcininkų šalies keistenybės

Publikuota: 2013-07-07
Atnaujinta 2015-06-01 14:13
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Lietuva – smulkiųjų akcininkų šalis, rodo oficiali statistika, ji teigia, kad gyventojų sąskaitose dūla milijardinės vertės akcijos. Tiesa, makleriai sako, kad aukso amžius biržoje nekotiruojamų akcijų prekybai – jau praeitis, o gyventojai šiuo savo turtu beveik nebesidomi. Pagrindinė problema, su kuria susiduria susidomėjimą dar rodantys akcijų savininkai, yra akcijų vertės nustatymas ir stambiųjų akcininkų nesiskaitymas.

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo VŽ pateiktais duomenimis, birželio pradžioje 258.000 namų ūkių ir įmonių buvo investavę į šalyje veikiančių akcinių bendrovių (AB) akcijas, o jų investicijų išankstinė vertė pagal depozitoriumo taikomą metodiką sudaro 26 mlrd. Lt (skaičiuojant kompleksiškai pagal nominaliąją vertę, rinkos kainą ir kitais būdais). Iš šios sumos nekotiruojamų akcijų vertė yra apie 15 mlrd. Lt.Vertinant vien namų ūkius, maždaug kas dvyliktas šalies gyventojas yra investuotojas, o vieno gyventojo investicijų portfelis sudaro apie 10.700 Lt.„Taip jau susiklostė istoriškai, kad praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje didelė dalis Lietuvos gyventojų tapo smulkiaisiais akcininkais. Akcijų, neretai to net nenorėdami, kaip atlygį už darbą gavo gamyklų darbininkai ar kiti darbuotojai, jomis buvo mokamos įvairios valstybės kompensacijos“, – kalba Dalius Gerulaitis, FMĮ „Orion Securities“ finansų makleris.Daugelis gyventojų gautas biržoje kotiruojamų ar nekotiruojamų įmonių akcijas vertino kaip dovaną ar nemokamai atitekusį daiktą, todėl be didesnių skrupulų nebrangiai pardavė, visgi dalis tokių akcijų dar liko neparduotos, tačiau gyventojai šiuo turtu domisi mažai, nurodo rinkos dalyviai.„Aukso amžius biržoje nekotiruojamų akcijų rinkai buvo 1994–2004 m., kai vertybinių popierių biržos veikla buvo dar buvo neįsivažiavusi, o stambieji akcininkai aktyviai stambino valdomus akcijų paketus. Drįsčiau sakyti, kad tuomet užbiržinė prekyba nekotiruojamų įmonių akcijomis buvo net didesnės apimties nei biržoje kotiruojamų įmonių“, – teigia makleris.Pasak jo, šiuo metu aktyviau vis dar prekiaujama iki 30-ies biržoje nekotiruojamų įmonių akcijomis.

Kas turi vertę

Makleriai sako, kad didžioji dalis biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų šiuo metu didelės vertės neturi, nes dažniausiai tėra vienas jų pirkėjas arba jo visai nėra. Tiesa, pažymima, kad užbiržinėje rinkoje dar įmanoma rasti ir tokių perliukų, iš kurių galima nemažai uždirbti.„90% ar net daugiau biržoje nekotiruojamų AB akcijų yra mažai kam įdomios, nes dažniausiai jų pagrindiniai akcininkai jau sustambinę turimus akcijų paketus, šios įmonės yra prie bankroto ribos arba turtas iš jų yra sąmoningai perkeltas į kitas įmones“, – aiškina p. Gerulaitis.Vertę, anot jo, turi akcijos tų įmonių, kuriose stambieji akcininkai vis dar agresyviai didina valdomus akcijų paketus, tačiau tokių jau nebėra daug, taip pat tų įmonių, kurios turi strateginėse vietose esančio nekilnojamojo turto (NT) ar dirba itin pelningai ir stabiliai moka dividendus. Pirkėjų dėl dividendų perspektyvos neretai netrūksta ir stiprius pagrindinius akcininkus užsienyje turinčių ir gerus finansinius rodiklius demonstruojančių įmonių akcijoms.„Vertę turi ir akcijos tų įmonių, kurios neseniai pasitraukė iš biržos, tačiau smulkieji akcininkai nespėjo ar nenorėjo parduoti vykstant akcijų supirkimui. Vienas tokių pavyzdžių – alkoholio gamintojo „Stumbras“ akcijos“, – teigia Andrius Šuminas, AB „Swedbank“ finansų makleris.

Kainos nustatymas

Viena pagrindinių problemų, su kuria dabar susiduria biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų turintys asmenys, yra šių akcijų vertės nustatymas. Sunkumų gali kilti ir norint parduoti šias, jei jų niekam nereikia.„Labai dažnai pardavėjai akcijas vertina viena verte, o pirkėjai – visai kita. Kompromisas dėl kainos dažnai nesurandamas ir sandoris tiesiog neįvyksta“, – sako p. Šuminas.Akcijų savininkai pagalbos vertinant akcijas gali kreiptis į finansų maklerio įmones ar bankus, taip pat gali tai daryti savo jėgomis.„Pagal teoriją, bendrovė paprastai parduodama už tiek, kiek sudaro 1 metų pelnas, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir bei amortizacijos (EBITDA), padaugintas iš 5–7 kartų. Šį skaičių investuotojas gali rasti bendrovės finansinėse ataskaitose ir, padalinęs iš akcijų skaičiaus, sužinoti preliminariąją akcijos vertę. Kitas būdas – vertinti pagal bendrovės turimo NT vertę. Šį būdą naudinga rinktis tuomet, kai įmonė turi NT prestižinėse miestų vietose, o vadovybė turi planų turtą parduoti ir paskirstyti pinigus. Galiausiai galima vertinti ir pagal mokamus dividendus – jei įmonė kasmet moka, tarkime, 0,20 Lt dividendus už akciją, ji bus verta mažiausiai 1 Lt, t. y., tiek, kiek sudaro dividendai per penkerius metus. Jokiu būdu nereikėtų skubėti akcijų parduoti už nominaliąją akcijų kainą“, – aiškina p. Gerulaitis.

Diktuoja stambusis

Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas, aiškina, kad nustatyti realią akcijų vertę yra be galo sunku ir eiliniam žmogui vargiai įmanoma.„Žinoma, galima bandyti akcijas vertinti pagal įmonės finansines ataskaitas, tačiau abejoju, ar daugelis tai sugeba padaryti. Drįsčiau sakyti, kad kai akcijos nėra kotiruojamos ir nėra jų rinkos, kažkiek yra vertos tik tos akcijos, kurias rinkoje superka pagrindiniai akcininkai, stambinantys turimus akcijų paketus bendrovėje. Reali šių akcijų vertė – tiek, kiek už jas gali pasiūlyti stambusis akcininkas. Nelabai tikiu galimybėmis surasti turimų nekotiruojamų įmonės akcijų pirkėją gatvėje ar per skelbimus spaudoje“, – aiškina p. Dubnikovas.Tarp bendrovių, kurių akcijomis anksčiau aktyviau vyko užbiržinė prekyba, jis mini bendroves „Kraft Foods Lietuva“, „Stumbras“, „Biofuture“.„Taip, yra įmonių, kurios anksčiau kotiravo savo akcijas biržoje, iš jos pasitraukė, tačiau šiuo metu yra finansiškai stiprios ir jų akcijomis galėtų vykti užbiržinė prekyba, tačiau daugelis jų išpirko visas smulkiųjų akcininkų akcijas ir dabar jų rinkoje nebeliko. Tarp tokių – dabartiniai SEB, „Swedbank“‘, „Švyturys-Utenos alus“, „Orlen Lietuva“, – sako p. Dubnikovas.

Teisės ir saugojimas

Paradoksas, tačiau šalyje, kurioje smulkiųjų akcininkų yra palyginti daug, jų teisės yra gana ribotos.„Kažkada tuometinė Vertybinių popierių komisija (dabar jos funkcijas perėmė Lietuvos bankas – VŽ) kartu su įstatymų leidėju nusisuko nuo biržoje nekotiruojamų įmonių akcininkų ir jiems nesukūrė tokio teises ginančio mechanizmo, kaip biržoje kotiruojamų įmonių akcininkams. Konkrečiau – daugelio nekotiruojamų įmonių akcininkams negalioja oficialaus ar privalomojo akcijų supirkimo mechanizmai, jiems nesudaryta galimybė pasitraukti iš akcininkų, jei keičiasi stambieji įmonės akcininkai. Be to, netgi nėra viešos galimybės sužinoti apie sudaromus sandorius, nes prievolės pranešti apie juos nėra“, – sako p. Gerulaitis.Anot jo, nekotiruojamų įmonių akcininkai realiai neturi ir teisės teikti savo pasiūlymų akcininkų susirinkimui ar kelti savo kandidato į valdybą, nes tam reikia turėti bent 5% ar 10% įmonės kapitalo, o tiek jie dažniausiai nevaldo.Problemų šiems akcininkams kils ir tuomet, jei jie nori parduoti turimas nekotiruojamas akcijas, o pirkėjų natsiranda.Akcininkams, kai akcijų apskaitą vykdo pati įmonė, mokėti už šių vertybinių popierių saugojimą nereikia. Tačiau tais atvejais, kai investuotojas akcijas yra perkėlęs į banke ar FMĮ turimą investicinę sąskaitą, jam reguliariai reikia mokėti akcijų saugojimo mokestį.

Prižiūri dešimt

Lietuvos bankas (LB) su kritika dėl nepakankamo teisių gynimo nesutinka ir teigia, kad yra nekotiruojamų įmonių, kurioms keliami tokie griežti akcininkų apsaugos reikalavimai kaip kotiruojamoms įmonėms.„Jei AB yra laikoma emitente, t. y. prižiūrima LB, tai tokiai AB taikomi oficialiojo siūlymo ir privalomojo išpirkimo institutai. Taigi, AB gali būti nekotiruojama, bet prižiūrima LB, ir tokiai bendrovei minėti institutai bus taikomi. Šiuo metu yra 10 tokio statuso bendrovių“, – teigia Vaidas Cibas, LB Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas.Biržoje nekotiruojamos AB, kurių akcijomis prekiaujama aktyviau*
„Merkurijus“
„Ūkio vystymas“
„Kalnapilio–Tauro grupė“
„Miestprojektas“
„Šilutės baldai“
„Kasyba“
Kaišiadorių paukštynas
Vilniaus paukštynas
„Naujoji Ringuva“
„Puntukas“
„Drobė“
Spaustuvė „Spindulys“
„Kretingos Grūdai“
„Senoji Baltija“
„Ventus-Nafta“
„Dujiniai įrengimai“
Elektros tinklų statyba
Šiaulių energetikos statyba
* – į sąrašą įtrauktos įmonės, kurių akcijomis nuo 2006 m. sausio 1 d. užbiržinėje prekyboje sudaryta bent 100 sandorių. Įtraukti tik sandoriai, apie kuriuos paskelbta per Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą.

Šaltinis: Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
VRK sprendimas: dalis serialo „Naisių vasara“ yra politinė reklama 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį iš dalies pritarė darbo grupės išvadoms dėl televizijos serialo...

Verslo aplinka
2018.07.17
Daugiau prezidentės veto nebus – pasirašyti visi likę įstatymai 2

Iš maždaug pusantro šimto įstatymų, priimtų paskutinėmis Seimo pavasario sesijos dienomis, vetavusi vos porą,...

Verslo aplinka
2018.07.17
2020-ųjų kampanijai Trumpas jau surinko 88 mln. USD 4

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, ruošiasi kovai dėl perrinkimo. Prezidento štabas būsimai kampanijai jau...

Verslo aplinka
2018.07.17
Akistata Helsinkyje: klaustukų tebeliko daug 7

Vakar įvykusio Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino...

Verslo aplinka
2018.07.17
Liberalams ir VSD susitaikyti nepavyko

Liberalų sąjūdžiui ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) pirmadienį nepavyko susitaikyti per parengiamąjį...

Eurokomisija liepė „Airbnb“ teikti vartotojams tikrąsias kainas 6

Apgyvendinimo paslaugų įsigijimo tarpininkavimo paslaugas teikianti interneto platforma „Airbnb“ privalo...

Verslo aplinka
2018.07.16
Konservatorių pasirinkimas – Nausėda, Šimonytė, Ušackas ar Pavilionis Premium 24

Didžiausios opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių ir šalininkų...

Verslo aplinka
2018.07.16
Airijos mokyklose atsiras lietuvių kalbos pamokos 5

Airijos bendrojo ugdymo mokyklos nuo rugsėjo siūlys mokytis lietuvių kalbos.

Verslo aplinka
2018.07.15
Guoga – antras daugiausiai per kadenciją uždirbęs europarlamentaras 3

Europos Parlamento narys Antanas Guoga yra antras daugiausiai kadencijos metu uždirbęs europarlamentaras,...

Verslo aplinka
2018.07.15
Prezidentė Vokietijoje atsiėmė Vestfalijos taikos premiją 12

Dalia Grybauskaitė iškilmingoje ceremonijoje Miunsterio miesto rotušėje Lietuvos žmonių vardu atsiėmė...

Verslo aplinka
2018.07.14
Mirė rašytoja, poetė, signatarė Vidmantė Jasukaitytė 2

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje mirė rašytoja, poetė, Kovo 11-osios akto signatarė Vidmantė...

Laisvalaikis
2018.07.14
„Darbiečiai“ patvirtino kandidatus į merus

Šeštadienį posėdžiavusi Darbo partijos (DP) taryba patvirtino kandidatus į merus, aptarė galimybę rinkti...

Verslo aplinka
2018.07.14
JAV neplanuoja atšaukti susitikimo su Putinu po kaltinimų šnipinėjimu 5

Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino, JAV ir Rusijos prezidentų, susitikimas įvyks nepaisant, kad penktadienį...

Verslo aplinka
2018.07.14
Lietuva sieks nedrastiško ES paramos fondų sumažinimo 2

Lietuva reikalauja, kad naujoje ilgametėje finansinėje perspektyvoje Europos Sąjungos lėšos, skirtos...

Verslo aplinka
2018.07.13
Neeilinės sesijos nebus – Seimas vėl susirinks tik rugsėjį

Valdančioji koalicija turėjo planų liepos pabaigoje arba rugpjūtį surengti neeilinę Seimo sesiją, tačiau...

Verslo aplinka
2018.07.13
Rusija pratęsė draudimą iš ES importuoti kai kuriuos maisto produktus 2

Rusija 18-ai mėnesių, bent iki 2019-ųjų pabaigos, pratęsė draudimą iš Europos Sąjungos valstybių importuoti...

Verslo aplinka
2018.07.13
Gal jau turime paralelinį Seimą, dirbantį praeičiai? 32

Kadencijos pusiaują netrukus peržengsiantis Seimas jau pagarsėjo aistra kurti komisijas – „valstiečių“...

Verslo aplinka
2018.07.13
Londonas paskelbė savo „Brexit“ viziją: nori išlaikyti glaudžius ryšius su ES 8

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės, vyriausybė ketvirtadienį paskelbė ilgai lauktą...

Verslo aplinka
2018.07.12
Trumpas užsiminė apie pasitraukimą iš NATO, tačiau galiausiai liko patenkintas 23

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, pareiškė, kad Amerika gali pasitraukti iš NATO ir savarankiškai rūpintis...

Verslo aplinka
2018.07.12
Žemės ūkio ministras bandys patekti į Seimą 2

Tik prieš porą mėnesių naujuoju žemės ūkio ministru tapęs valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Verslo aplinka
2018.07.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau