Akcininkų šalies keistenybės

Publikuota: 2013-07-07
Atnaujinta 2015-06-01 14:13
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Lietuva – smulkiųjų akcininkų šalis, rodo oficiali statistika, ji teigia, kad gyventojų sąskaitose dūla milijardinės vertės akcijos. Tiesa, makleriai sako, kad aukso amžius biržoje nekotiruojamų akcijų prekybai – jau praeitis, o gyventojai šiuo savo turtu beveik nebesidomi. Pagrindinė problema, su kuria susiduria susidomėjimą dar rodantys akcijų savininkai, yra akcijų vertės nustatymas ir stambiųjų akcininkų nesiskaitymas.

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo VŽ pateiktais duomenimis, birželio pradžioje 258.000 namų ūkių ir įmonių buvo investavę į šalyje veikiančių akcinių bendrovių (AB) akcijas, o jų investicijų išankstinė vertė pagal depozitoriumo taikomą metodiką sudaro 26 mlrd. Lt (skaičiuojant kompleksiškai pagal nominaliąją vertę, rinkos kainą ir kitais būdais). Iš šios sumos nekotiruojamų akcijų vertė yra apie 15 mlrd. Lt.Vertinant vien namų ūkius, maždaug kas dvyliktas šalies gyventojas yra investuotojas, o vieno gyventojo investicijų portfelis sudaro apie 10.700 Lt.„Taip jau susiklostė istoriškai, kad praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje didelė dalis Lietuvos gyventojų tapo smulkiaisiais akcininkais. Akcijų, neretai to net nenorėdami, kaip atlygį už darbą gavo gamyklų darbininkai ar kiti darbuotojai, jomis buvo mokamos įvairios valstybės kompensacijos“, – kalba Dalius Gerulaitis, FMĮ „Orion Securities“ finansų makleris.Daugelis gyventojų gautas biržoje kotiruojamų ar nekotiruojamų įmonių akcijas vertino kaip dovaną ar nemokamai atitekusį daiktą, todėl be didesnių skrupulų nebrangiai pardavė, visgi dalis tokių akcijų dar liko neparduotos, tačiau gyventojai šiuo turtu domisi mažai, nurodo rinkos dalyviai.„Aukso amžius biržoje nekotiruojamų akcijų rinkai buvo 1994–2004 m., kai vertybinių popierių biržos veikla buvo dar buvo neįsivažiavusi, o stambieji akcininkai aktyviai stambino valdomus akcijų paketus. Drįsčiau sakyti, kad tuomet užbiržinė prekyba nekotiruojamų įmonių akcijomis buvo net didesnės apimties nei biržoje kotiruojamų įmonių“, – teigia makleris.Pasak jo, šiuo metu aktyviau vis dar prekiaujama iki 30-ies biržoje nekotiruojamų įmonių akcijomis.

Kas turi vertę

Makleriai sako, kad didžioji dalis biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų šiuo metu didelės vertės neturi, nes dažniausiai tėra vienas jų pirkėjas arba jo visai nėra. Tiesa, pažymima, kad užbiržinėje rinkoje dar įmanoma rasti ir tokių perliukų, iš kurių galima nemažai uždirbti.„90% ar net daugiau biržoje nekotiruojamų AB akcijų yra mažai kam įdomios, nes dažniausiai jų pagrindiniai akcininkai jau sustambinę turimus akcijų paketus, šios įmonės yra prie bankroto ribos arba turtas iš jų yra sąmoningai perkeltas į kitas įmones“, – aiškina p. Gerulaitis.Vertę, anot jo, turi akcijos tų įmonių, kuriose stambieji akcininkai vis dar agresyviai didina valdomus akcijų paketus, tačiau tokių jau nebėra daug, taip pat tų įmonių, kurios turi strateginėse vietose esančio nekilnojamojo turto (NT) ar dirba itin pelningai ir stabiliai moka dividendus. Pirkėjų dėl dividendų perspektyvos neretai netrūksta ir stiprius pagrindinius akcininkus užsienyje turinčių ir gerus finansinius rodiklius demonstruojančių įmonių akcijoms.„Vertę turi ir akcijos tų įmonių, kurios neseniai pasitraukė iš biržos, tačiau smulkieji akcininkai nespėjo ar nenorėjo parduoti vykstant akcijų supirkimui. Vienas tokių pavyzdžių – alkoholio gamintojo „Stumbras“ akcijos“, – teigia Andrius Šuminas, AB „Swedbank“ finansų makleris.

Kainos nustatymas

Viena pagrindinių problemų, su kuria dabar susiduria biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų turintys asmenys, yra šių akcijų vertės nustatymas. Sunkumų gali kilti ir norint parduoti šias, jei jų niekam nereikia.„Labai dažnai pardavėjai akcijas vertina viena verte, o pirkėjai – visai kita. Kompromisas dėl kainos dažnai nesurandamas ir sandoris tiesiog neįvyksta“, – sako p. Šuminas.Akcijų savininkai pagalbos vertinant akcijas gali kreiptis į finansų maklerio įmones ar bankus, taip pat gali tai daryti savo jėgomis.„Pagal teoriją, bendrovė paprastai parduodama už tiek, kiek sudaro 1 metų pelnas, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir bei amortizacijos (EBITDA), padaugintas iš 5–7 kartų. Šį skaičių investuotojas gali rasti bendrovės finansinėse ataskaitose ir, padalinęs iš akcijų skaičiaus, sužinoti preliminariąją akcijos vertę. Kitas būdas – vertinti pagal bendrovės turimo NT vertę. Šį būdą naudinga rinktis tuomet, kai įmonė turi NT prestižinėse miestų vietose, o vadovybė turi planų turtą parduoti ir paskirstyti pinigus. Galiausiai galima vertinti ir pagal mokamus dividendus – jei įmonė kasmet moka, tarkime, 0,20 Lt dividendus už akciją, ji bus verta mažiausiai 1 Lt, t. y., tiek, kiek sudaro dividendai per penkerius metus. Jokiu būdu nereikėtų skubėti akcijų parduoti už nominaliąją akcijų kainą“, – aiškina p. Gerulaitis.

Diktuoja stambusis

Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas, aiškina, kad nustatyti realią akcijų vertę yra be galo sunku ir eiliniam žmogui vargiai įmanoma.„Žinoma, galima bandyti akcijas vertinti pagal įmonės finansines ataskaitas, tačiau abejoju, ar daugelis tai sugeba padaryti. Drįsčiau sakyti, kad kai akcijos nėra kotiruojamos ir nėra jų rinkos, kažkiek yra vertos tik tos akcijos, kurias rinkoje superka pagrindiniai akcininkai, stambinantys turimus akcijų paketus bendrovėje. Reali šių akcijų vertė – tiek, kiek už jas gali pasiūlyti stambusis akcininkas. Nelabai tikiu galimybėmis surasti turimų nekotiruojamų įmonės akcijų pirkėją gatvėje ar per skelbimus spaudoje“, – aiškina p. Dubnikovas.Tarp bendrovių, kurių akcijomis anksčiau aktyviau vyko užbiržinė prekyba, jis mini bendroves „Kraft Foods Lietuva“, „Stumbras“, „Biofuture“.„Taip, yra įmonių, kurios anksčiau kotiravo savo akcijas biržoje, iš jos pasitraukė, tačiau šiuo metu yra finansiškai stiprios ir jų akcijomis galėtų vykti užbiržinė prekyba, tačiau daugelis jų išpirko visas smulkiųjų akcininkų akcijas ir dabar jų rinkoje nebeliko. Tarp tokių – dabartiniai SEB, „Swedbank“‘, „Švyturys-Utenos alus“, „Orlen Lietuva“, – sako p. Dubnikovas.

Teisės ir saugojimas

Paradoksas, tačiau šalyje, kurioje smulkiųjų akcininkų yra palyginti daug, jų teisės yra gana ribotos.„Kažkada tuometinė Vertybinių popierių komisija (dabar jos funkcijas perėmė Lietuvos bankas – VŽ) kartu su įstatymų leidėju nusisuko nuo biržoje nekotiruojamų įmonių akcininkų ir jiems nesukūrė tokio teises ginančio mechanizmo, kaip biržoje kotiruojamų įmonių akcininkams. Konkrečiau – daugelio nekotiruojamų įmonių akcininkams negalioja oficialaus ar privalomojo akcijų supirkimo mechanizmai, jiems nesudaryta galimybė pasitraukti iš akcininkų, jei keičiasi stambieji įmonės akcininkai. Be to, netgi nėra viešos galimybės sužinoti apie sudaromus sandorius, nes prievolės pranešti apie juos nėra“, – sako p. Gerulaitis.Anot jo, nekotiruojamų įmonių akcininkai realiai neturi ir teisės teikti savo pasiūlymų akcininkų susirinkimui ar kelti savo kandidato į valdybą, nes tam reikia turėti bent 5% ar 10% įmonės kapitalo, o tiek jie dažniausiai nevaldo.Problemų šiems akcininkams kils ir tuomet, jei jie nori parduoti turimas nekotiruojamas akcijas, o pirkėjų natsiranda.Akcininkams, kai akcijų apskaitą vykdo pati įmonė, mokėti už šių vertybinių popierių saugojimą nereikia. Tačiau tais atvejais, kai investuotojas akcijas yra perkėlęs į banke ar FMĮ turimą investicinę sąskaitą, jam reguliariai reikia mokėti akcijų saugojimo mokestį.

Prižiūri dešimt

Lietuvos bankas (LB) su kritika dėl nepakankamo teisių gynimo nesutinka ir teigia, kad yra nekotiruojamų įmonių, kurioms keliami tokie griežti akcininkų apsaugos reikalavimai kaip kotiruojamoms įmonėms.„Jei AB yra laikoma emitente, t. y. prižiūrima LB, tai tokiai AB taikomi oficialiojo siūlymo ir privalomojo išpirkimo institutai. Taigi, AB gali būti nekotiruojama, bet prižiūrima LB, ir tokiai bendrovei minėti institutai bus taikomi. Šiuo metu yra 10 tokio statuso bendrovių“, – teigia Vaidas Cibas, LB Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas.Biržoje nekotiruojamos AB, kurių akcijomis prekiaujama aktyviau*
„Merkurijus“
„Ūkio vystymas“
„Kalnapilio–Tauro grupė“
„Miestprojektas“
„Šilutės baldai“
„Kasyba“
Kaišiadorių paukštynas
Vilniaus paukštynas
„Naujoji Ringuva“
„Puntukas“
„Drobė“
Spaustuvė „Spindulys“
„Kretingos Grūdai“
„Senoji Baltija“
„Ventus-Nafta“
„Dujiniai įrengimai“
Elektros tinklų statyba
Šiaulių energetikos statyba
* – į sąrašą įtrauktos įmonės, kurių akcijomis nuo 2006 m. sausio 1 d. užbiržinėje prekyboje sudaryta bent 100 sandorių. Įtraukti tik sandoriai, apie kuriuos paskelbta per Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą.

Šaltinis: Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prezidentė atmetė kandidatą į teisingumo ministrus, premjeras pasipiktino 31

Premjero pateiktas kandidatas Giedrius Danėlius nebus skiriamas teisingumo ministru, pasak prezidentūros...

Verslo aplinka
2018.04.19
Valentinas Bukauskas paliko Socialdemokratų darbo partijos frakciją Seime

Vilnius, balandžio 19 d. (BNS). Darbo partijos vicepirmininkas Valentinas Bukauskas paliko valdančiąją...

Verslo aplinka
2018.04.19
Seimas žengė pirmąjį žingsnį link prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo

Seimo nariai ketvirtadienį po pateikimo pritarė ES ir Kanados laisvos prekybos sutarties (angl.

Verslo aplinka
2018.04.19
Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams

Įgyvendinant draudimo rinką reglamentuojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje po pusmečio įsigalios...

Verslo aplinka
2018.04.19
ES skyrė lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarais studijai

Trečiadienį, neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje pasirašyta sinchronizacijos projektui...

Energetika
2018.04.19
Duomenų inspektorius: mūsų inspekcija netaps milžiniškų baudų vėzdu Premium 1

Gegužės 25 d. įsigaliojantis ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) kelia nerimą tūkstančiams...

Verslo aplinka
2018.04.19
Turkijoje – netikėti pirmalaikiai rinkimai

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad prezidento ir parlamento rinkimai įvyks...

Verslo aplinka
2018.04.18
Vyriausybė atmeta LB pasiūlymus: tai būtų drastiškas mokesčių didinimas 22

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka atmeta Lietuvos banko išsakytą kritiką...

Verslo aplinka
2018.04.18
Nusprendė, kada vyks rinkimai į Europos Parlamentą

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį nusprendė, kad rinkimai į EP vyks ateinančių metų gegužės 23-26 dienomis.

Verslo aplinka
2018.04.18
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs Skardžiaus elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) praneša pradėjusi tyrimą dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus...

Verslo aplinka
2018.04.18
Prezidentė apie premjerą: matome principingą neprincipingumą 21

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino premjerą Saulių Skvernelį negebėjimu priimti savarankiškų sprendimų...

Verslo aplinka
2018.04.18
Briuselis pasirengęs pradėti ES stojimo derybas su dviem valstybėmis 11

Europos Komisija antradienį rekomendavo pradėti ES stojimo derybas su Albanija ir Makedonija.

Verslo aplinka
2018.04.18
Pasaulio futbolo čempionato metu per Lietuvą traukiniais vyks apie 16.000 sirgalių 4

Per Lietuvos teritoriją į Karaliaučiaus sritį tranzitiniais traukiniais šią vasarą turėtų vykti apie 16.000...

Verslo aplinka
2018.04.17
Žemės ūkio ministras kol kas lieka poste 10

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas kol kas lieka savo pareigose bent jau iki teisėsaugos institucijos...

Verslo aplinka
2018.04.17
ŽŪM vadovas tikina įstatymų nepažeidęs, jo likimą spręs premjeras 2

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas tvirtina nepažeidęs galiojančių teisės aktų, susijusių su žemės...

Verslo aplinka
2018.04.17
Mokėjimų rinkoje atsiras naujos paslaugos

Lietuvoje palaipsniui, per ateinančius pusantrų metų, įsigalios naujas Europos Sąjungos reikalavimus...

Verslo aplinka
2018.04.17
Seime – dvejonės dėl CETA prekybos sutarties su Kanada ratifikavimo 4

Seimo nariai antradienį ėmėsi svarstyti laisvos prekybos sutarties su Kanada (angl. „Comprehensive Economic...

Verslo aplinka
2018.04.17
Ilgiau nei Lukašenka dominuojantis politikas Balkanuose išlaikė valdžią

Milo Džukanovičius, ilgametis Juodkalnijos politinis lyderis, antrą kartą išrinktas šalies prezidentu. Iki...

Verslo aplinka
2018.04.16
Rusija užblokavo „Telegram“ 4

Rusijos telekomunikacijų rinkos prižiūrėtoja „Roskomnadzor“ pirmadienį paskelbė užblokavusi susirašinėjimo...

Technologijos
2018.04.16
Palankiai vertina Vyriausybės planus, tačiau kai kuriose srityse pasigenda konkretumo 3

Verslininkai, ekonomistai ir verslo organizacijų atstovai pozityviai vertina Vyriausybės...

Verslo aplinka
2018.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau