Akcininkų šalies keistenybės

Publikuota: 2013-07-07
Atnaujinta 2015-06-01 14:13
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Lietuva – smulkiųjų akcininkų šalis, rodo oficiali statistika, ji teigia, kad gyventojų sąskaitose dūla milijardinės vertės akcijos. Tiesa, makleriai sako, kad aukso amžius biržoje nekotiruojamų akcijų prekybai – jau praeitis, o gyventojai šiuo savo turtu beveik nebesidomi. Pagrindinė problema, su kuria susiduria susidomėjimą dar rodantys akcijų savininkai, yra akcijų vertės nustatymas ir stambiųjų akcininkų nesiskaitymas.

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo VŽ pateiktais duomenimis, birželio pradžioje 258.000 namų ūkių ir įmonių buvo investavę į šalyje veikiančių akcinių bendrovių (AB) akcijas, o jų investicijų išankstinė vertė pagal depozitoriumo taikomą metodiką sudaro 26 mlrd. Lt (skaičiuojant kompleksiškai pagal nominaliąją vertę, rinkos kainą ir kitais būdais). Iš šios sumos nekotiruojamų akcijų vertė yra apie 15 mlrd. Lt.Vertinant vien namų ūkius, maždaug kas dvyliktas šalies gyventojas yra investuotojas, o vieno gyventojo investicijų portfelis sudaro apie 10.700 Lt.„Taip jau susiklostė istoriškai, kad praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje didelė dalis Lietuvos gyventojų tapo smulkiaisiais akcininkais. Akcijų, neretai to net nenorėdami, kaip atlygį už darbą gavo gamyklų darbininkai ar kiti darbuotojai, jomis buvo mokamos įvairios valstybės kompensacijos“, – kalba Dalius Gerulaitis, FMĮ „Orion Securities“ finansų makleris.Daugelis gyventojų gautas biržoje kotiruojamų ar nekotiruojamų įmonių akcijas vertino kaip dovaną ar nemokamai atitekusį daiktą, todėl be didesnių skrupulų nebrangiai pardavė, visgi dalis tokių akcijų dar liko neparduotos, tačiau gyventojai šiuo turtu domisi mažai, nurodo rinkos dalyviai.„Aukso amžius biržoje nekotiruojamų akcijų rinkai buvo 1994–2004 m., kai vertybinių popierių biržos veikla buvo dar buvo neįsivažiavusi, o stambieji akcininkai aktyviai stambino valdomus akcijų paketus. Drįsčiau sakyti, kad tuomet užbiržinė prekyba nekotiruojamų įmonių akcijomis buvo net didesnės apimties nei biržoje kotiruojamų įmonių“, – teigia makleris.Pasak jo, šiuo metu aktyviau vis dar prekiaujama iki 30-ies biržoje nekotiruojamų įmonių akcijomis.

Kas turi vertę

Makleriai sako, kad didžioji dalis biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų šiuo metu didelės vertės neturi, nes dažniausiai tėra vienas jų pirkėjas arba jo visai nėra. Tiesa, pažymima, kad užbiržinėje rinkoje dar įmanoma rasti ir tokių perliukų, iš kurių galima nemažai uždirbti.„90% ar net daugiau biržoje nekotiruojamų AB akcijų yra mažai kam įdomios, nes dažniausiai jų pagrindiniai akcininkai jau sustambinę turimus akcijų paketus, šios įmonės yra prie bankroto ribos arba turtas iš jų yra sąmoningai perkeltas į kitas įmones“, – aiškina p. Gerulaitis.Vertę, anot jo, turi akcijos tų įmonių, kuriose stambieji akcininkai vis dar agresyviai didina valdomus akcijų paketus, tačiau tokių jau nebėra daug, taip pat tų įmonių, kurios turi strateginėse vietose esančio nekilnojamojo turto (NT) ar dirba itin pelningai ir stabiliai moka dividendus. Pirkėjų dėl dividendų perspektyvos neretai netrūksta ir stiprius pagrindinius akcininkus užsienyje turinčių ir gerus finansinius rodiklius demonstruojančių įmonių akcijoms.„Vertę turi ir akcijos tų įmonių, kurios neseniai pasitraukė iš biržos, tačiau smulkieji akcininkai nespėjo ar nenorėjo parduoti vykstant akcijų supirkimui. Vienas tokių pavyzdžių – alkoholio gamintojo „Stumbras“ akcijos“, – teigia Andrius Šuminas, AB „Swedbank“ finansų makleris.

Kainos nustatymas

Viena pagrindinių problemų, su kuria dabar susiduria biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų turintys asmenys, yra šių akcijų vertės nustatymas. Sunkumų gali kilti ir norint parduoti šias, jei jų niekam nereikia.„Labai dažnai pardavėjai akcijas vertina viena verte, o pirkėjai – visai kita. Kompromisas dėl kainos dažnai nesurandamas ir sandoris tiesiog neįvyksta“, – sako p. Šuminas.Akcijų savininkai pagalbos vertinant akcijas gali kreiptis į finansų maklerio įmones ar bankus, taip pat gali tai daryti savo jėgomis.„Pagal teoriją, bendrovė paprastai parduodama už tiek, kiek sudaro 1 metų pelnas, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir bei amortizacijos (EBITDA), padaugintas iš 5–7 kartų. Šį skaičių investuotojas gali rasti bendrovės finansinėse ataskaitose ir, padalinęs iš akcijų skaičiaus, sužinoti preliminariąją akcijos vertę. Kitas būdas – vertinti pagal bendrovės turimo NT vertę. Šį būdą naudinga rinktis tuomet, kai įmonė turi NT prestižinėse miestų vietose, o vadovybė turi planų turtą parduoti ir paskirstyti pinigus. Galiausiai galima vertinti ir pagal mokamus dividendus – jei įmonė kasmet moka, tarkime, 0,20 Lt dividendus už akciją, ji bus verta mažiausiai 1 Lt, t. y., tiek, kiek sudaro dividendai per penkerius metus. Jokiu būdu nereikėtų skubėti akcijų parduoti už nominaliąją akcijų kainą“, – aiškina p. Gerulaitis.

Diktuoja stambusis

Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas, aiškina, kad nustatyti realią akcijų vertę yra be galo sunku ir eiliniam žmogui vargiai įmanoma.„Žinoma, galima bandyti akcijas vertinti pagal įmonės finansines ataskaitas, tačiau abejoju, ar daugelis tai sugeba padaryti. Drįsčiau sakyti, kad kai akcijos nėra kotiruojamos ir nėra jų rinkos, kažkiek yra vertos tik tos akcijos, kurias rinkoje superka pagrindiniai akcininkai, stambinantys turimus akcijų paketus bendrovėje. Reali šių akcijų vertė – tiek, kiek už jas gali pasiūlyti stambusis akcininkas. Nelabai tikiu galimybėmis surasti turimų nekotiruojamų įmonės akcijų pirkėją gatvėje ar per skelbimus spaudoje“, – aiškina p. Dubnikovas.Tarp bendrovių, kurių akcijomis anksčiau aktyviau vyko užbiržinė prekyba, jis mini bendroves „Kraft Foods Lietuva“, „Stumbras“, „Biofuture“.„Taip, yra įmonių, kurios anksčiau kotiravo savo akcijas biržoje, iš jos pasitraukė, tačiau šiuo metu yra finansiškai stiprios ir jų akcijomis galėtų vykti užbiržinė prekyba, tačiau daugelis jų išpirko visas smulkiųjų akcininkų akcijas ir dabar jų rinkoje nebeliko. Tarp tokių – dabartiniai SEB, „Swedbank“‘, „Švyturys-Utenos alus“, „Orlen Lietuva“, – sako p. Dubnikovas.

Teisės ir saugojimas

Paradoksas, tačiau šalyje, kurioje smulkiųjų akcininkų yra palyginti daug, jų teisės yra gana ribotos.„Kažkada tuometinė Vertybinių popierių komisija (dabar jos funkcijas perėmė Lietuvos bankas – VŽ) kartu su įstatymų leidėju nusisuko nuo biržoje nekotiruojamų įmonių akcininkų ir jiems nesukūrė tokio teises ginančio mechanizmo, kaip biržoje kotiruojamų įmonių akcininkams. Konkrečiau – daugelio nekotiruojamų įmonių akcininkams negalioja oficialaus ar privalomojo akcijų supirkimo mechanizmai, jiems nesudaryta galimybė pasitraukti iš akcininkų, jei keičiasi stambieji įmonės akcininkai. Be to, netgi nėra viešos galimybės sužinoti apie sudaromus sandorius, nes prievolės pranešti apie juos nėra“, – sako p. Gerulaitis.Anot jo, nekotiruojamų įmonių akcininkai realiai neturi ir teisės teikti savo pasiūlymų akcininkų susirinkimui ar kelti savo kandidato į valdybą, nes tam reikia turėti bent 5% ar 10% įmonės kapitalo, o tiek jie dažniausiai nevaldo.Problemų šiems akcininkams kils ir tuomet, jei jie nori parduoti turimas nekotiruojamas akcijas, o pirkėjų natsiranda.Akcininkams, kai akcijų apskaitą vykdo pati įmonė, mokėti už šių vertybinių popierių saugojimą nereikia. Tačiau tais atvejais, kai investuotojas akcijas yra perkėlęs į banke ar FMĮ turimą investicinę sąskaitą, jam reguliariai reikia mokėti akcijų saugojimo mokestį.

Prižiūri dešimt

Lietuvos bankas (LB) su kritika dėl nepakankamo teisių gynimo nesutinka ir teigia, kad yra nekotiruojamų įmonių, kurioms keliami tokie griežti akcininkų apsaugos reikalavimai kaip kotiruojamoms įmonėms.„Jei AB yra laikoma emitente, t. y. prižiūrima LB, tai tokiai AB taikomi oficialiojo siūlymo ir privalomojo išpirkimo institutai. Taigi, AB gali būti nekotiruojama, bet prižiūrima LB, ir tokiai bendrovei minėti institutai bus taikomi. Šiuo metu yra 10 tokio statuso bendrovių“, – teigia Vaidas Cibas, LB Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas.Biržoje nekotiruojamos AB, kurių akcijomis prekiaujama aktyviau*
„Merkurijus“
„Ūkio vystymas“
„Kalnapilio–Tauro grupė“
„Miestprojektas“
„Šilutės baldai“
„Kasyba“
Kaišiadorių paukštynas
Vilniaus paukštynas
„Naujoji Ringuva“
„Puntukas“
„Drobė“
Spaustuvė „Spindulys“
„Kretingos Grūdai“
„Senoji Baltija“
„Ventus-Nafta“
„Dujiniai įrengimai“
Elektros tinklų statyba
Šiaulių energetikos statyba
* – į sąrašą įtrauktos įmonės, kurių akcijomis nuo 2006 m. sausio 1 d. užbiržinėje prekyboje sudaryta bent 100 sandorių. Įtraukti tik sandoriai, apie kuriuos paskelbta per Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą.

Šaltinis: Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 1

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Imtasi svarstyti kitąmet vyksiančių rinkimų datų paskelbimą

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti kitų metų kovo 3 d., prezidentas turėtų būti renkamas...

Verslo aplinka
2018.09.18
Seimo sesijos darbų programoje – keli šimtai projektų

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje ir iki Kalėdų vyksiančioje Seimo rudens sesijoje planuojama apsvarstyti iki 600...

Verslo aplinka
2018.09.18
Klausimų mąžta, bet atsakymų į kai kuriuos dar teks palaukti Premium 5

Potencialių pretendentų į prezidentus sąraše kol kas yra septynios pavardės. Politologai ir sociologai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Žygimantas Pavilionis nedalyvaus prezidento rinkimuose 14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis...

Verslo aplinka
2018.09.17
Liberalai į Klaipėdos merus kels S. Gentvilą 1

Klaipėdos miesto liberalai kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Simoną Gentvilą.

Verslo aplinka
2018.09.17
Gitanas Nausėda pranešė dalyvausiąs prezidento rinkimuose 52

Apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda dalyvaus kitąmet gegužę vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2018.09.17
Konservatoriai pirminiams prezidento rinkimams kelia 12 kandidatų 11

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai dalyvauti pirminiuose šios...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Renkant Seimo narį Zanavykų apygardoje prireiks antrojo turo 5

Po dviejų savaičių, paskutinę rugsėjo dieną, Zanavykų vienmandatėje apygardoje bus surengtas antrasis Seimo...

Verslo aplinka
2018.09.16
Gitanas Nausėda praneš dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose 26

Beveik dvi dešimtis metų SEB banke dirbęs ekonomistas Gitanas Nausėda jau šį pirmadienį Vilniuje paskelbs, ar...

Verslo aplinka
2018.09.16
Trumpas pirmadienį gali pranešti apie naują „porciją“ muitų kiniškoms prekėms 4

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį gali įvesti muitus dar 200 mlrd. USD vertės į JAV iš Kinijos...

Trišalė taryba vėl svarstys MMA didinimą 30

Kitą savaitę Trišalė taryba dar kartą – tikėtina, jau paskutinį kartą – spręs, kiek nuo kitų metų didinti...

Vadyba
2018.09.16
Zanavykų apygardoje renkamas Seimo narys

Sekmadienį Zanavykų vienmandatėje apygardoje vyksta Seimo nario rinkimai.

Verslo aplinka
2018.09.16
Referendumo dėl pilietybės organizavimas gali kainuoti 1,8 – 2,5 mln. Eur 10

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) suskaičiavo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo...

Verslo aplinka
2018.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau