Akcininkų šalies keistenybės

Publikuota: 2013-07-07
Atnaujinta 2015-06-01 14:13
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
 

Lietuva – smulkiųjų akcininkų šalis, rodo oficiali statistika, ji teigia, kad gyventojų sąskaitose dūla milijardinės vertės akcijos. Tiesa, makleriai sako, kad aukso amžius biržoje nekotiruojamų akcijų prekybai – jau praeitis, o gyventojai šiuo savo turtu beveik nebesidomi. Pagrindinė problema, su kuria susiduria susidomėjimą dar rodantys akcijų savininkai, yra akcijų vertės nustatymas ir stambiųjų akcininkų nesiskaitymas.

Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo VŽ pateiktais duomenimis, birželio pradžioje 258.000 namų ūkių ir įmonių buvo investavę į šalyje veikiančių akcinių bendrovių (AB) akcijas, o jų investicijų išankstinė vertė pagal depozitoriumo taikomą metodiką sudaro 26 mlrd. Lt (skaičiuojant kompleksiškai pagal nominaliąją vertę, rinkos kainą ir kitais būdais). Iš šios sumos nekotiruojamų akcijų vertė yra apie 15 mlrd. Lt.Vertinant vien namų ūkius, maždaug kas dvyliktas šalies gyventojas yra investuotojas, o vieno gyventojo investicijų portfelis sudaro apie 10.700 Lt.„Taip jau susiklostė istoriškai, kad praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje didelė dalis Lietuvos gyventojų tapo smulkiaisiais akcininkais. Akcijų, neretai to net nenorėdami, kaip atlygį už darbą gavo gamyklų darbininkai ar kiti darbuotojai, jomis buvo mokamos įvairios valstybės kompensacijos“, – kalba Dalius Gerulaitis, FMĮ „Orion Securities“ finansų makleris.Daugelis gyventojų gautas biržoje kotiruojamų ar nekotiruojamų įmonių akcijas vertino kaip dovaną ar nemokamai atitekusį daiktą, todėl be didesnių skrupulų nebrangiai pardavė, visgi dalis tokių akcijų dar liko neparduotos, tačiau gyventojai šiuo turtu domisi mažai, nurodo rinkos dalyviai.„Aukso amžius biržoje nekotiruojamų akcijų rinkai buvo 1994–2004 m., kai vertybinių popierių biržos veikla buvo dar buvo neįsivažiavusi, o stambieji akcininkai aktyviai stambino valdomus akcijų paketus. Drįsčiau sakyti, kad tuomet užbiržinė prekyba nekotiruojamų įmonių akcijomis buvo net didesnės apimties nei biržoje kotiruojamų įmonių“, – teigia makleris.Pasak jo, šiuo metu aktyviau vis dar prekiaujama iki 30-ies biržoje nekotiruojamų įmonių akcijomis.

Kas turi vertę

Makleriai sako, kad didžioji dalis biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų šiuo metu didelės vertės neturi, nes dažniausiai tėra vienas jų pirkėjas arba jo visai nėra. Tiesa, pažymima, kad užbiržinėje rinkoje dar įmanoma rasti ir tokių perliukų, iš kurių galima nemažai uždirbti.„90% ar net daugiau biržoje nekotiruojamų AB akcijų yra mažai kam įdomios, nes dažniausiai jų pagrindiniai akcininkai jau sustambinę turimus akcijų paketus, šios įmonės yra prie bankroto ribos arba turtas iš jų yra sąmoningai perkeltas į kitas įmones“, – aiškina p. Gerulaitis.Vertę, anot jo, turi akcijos tų įmonių, kuriose stambieji akcininkai vis dar agresyviai didina valdomus akcijų paketus, tačiau tokių jau nebėra daug, taip pat tų įmonių, kurios turi strateginėse vietose esančio nekilnojamojo turto (NT) ar dirba itin pelningai ir stabiliai moka dividendus. Pirkėjų dėl dividendų perspektyvos neretai netrūksta ir stiprius pagrindinius akcininkus užsienyje turinčių ir gerus finansinius rodiklius demonstruojančių įmonių akcijoms.„Vertę turi ir akcijos tų įmonių, kurios neseniai pasitraukė iš biržos, tačiau smulkieji akcininkai nespėjo ar nenorėjo parduoti vykstant akcijų supirkimui. Vienas tokių pavyzdžių – alkoholio gamintojo „Stumbras“ akcijos“, – teigia Andrius Šuminas, AB „Swedbank“ finansų makleris.

Kainos nustatymas

Viena pagrindinių problemų, su kuria dabar susiduria biržoje nekotiruojamų įmonių akcijų turintys asmenys, yra šių akcijų vertės nustatymas. Sunkumų gali kilti ir norint parduoti šias, jei jų niekam nereikia.„Labai dažnai pardavėjai akcijas vertina viena verte, o pirkėjai – visai kita. Kompromisas dėl kainos dažnai nesurandamas ir sandoris tiesiog neįvyksta“, – sako p. Šuminas.Akcijų savininkai pagalbos vertinant akcijas gali kreiptis į finansų maklerio įmones ar bankus, taip pat gali tai daryti savo jėgomis.„Pagal teoriją, bendrovė paprastai parduodama už tiek, kiek sudaro 1 metų pelnas, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir bei amortizacijos (EBITDA), padaugintas iš 5–7 kartų. Šį skaičių investuotojas gali rasti bendrovės finansinėse ataskaitose ir, padalinęs iš akcijų skaičiaus, sužinoti preliminariąją akcijos vertę. Kitas būdas – vertinti pagal bendrovės turimo NT vertę. Šį būdą naudinga rinktis tuomet, kai įmonė turi NT prestižinėse miestų vietose, o vadovybė turi planų turtą parduoti ir paskirstyti pinigus. Galiausiai galima vertinti ir pagal mokamus dividendus – jei įmonė kasmet moka, tarkime, 0,20 Lt dividendus už akciją, ji bus verta mažiausiai 1 Lt, t. y., tiek, kiek sudaro dividendai per penkerius metus. Jokiu būdu nereikėtų skubėti akcijų parduoti už nominaliąją akcijų kainą“, – aiškina p. Gerulaitis.

Diktuoja stambusis

Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas, aiškina, kad nustatyti realią akcijų vertę yra be galo sunku ir eiliniam žmogui vargiai įmanoma.„Žinoma, galima bandyti akcijas vertinti pagal įmonės finansines ataskaitas, tačiau abejoju, ar daugelis tai sugeba padaryti. Drįsčiau sakyti, kad kai akcijos nėra kotiruojamos ir nėra jų rinkos, kažkiek yra vertos tik tos akcijos, kurias rinkoje superka pagrindiniai akcininkai, stambinantys turimus akcijų paketus bendrovėje. Reali šių akcijų vertė – tiek, kiek už jas gali pasiūlyti stambusis akcininkas. Nelabai tikiu galimybėmis surasti turimų nekotiruojamų įmonės akcijų pirkėją gatvėje ar per skelbimus spaudoje“, – aiškina p. Dubnikovas.Tarp bendrovių, kurių akcijomis anksčiau aktyviau vyko užbiržinė prekyba, jis mini bendroves „Kraft Foods Lietuva“, „Stumbras“, „Biofuture“.„Taip, yra įmonių, kurios anksčiau kotiravo savo akcijas biržoje, iš jos pasitraukė, tačiau šiuo metu yra finansiškai stiprios ir jų akcijomis galėtų vykti užbiržinė prekyba, tačiau daugelis jų išpirko visas smulkiųjų akcininkų akcijas ir dabar jų rinkoje nebeliko. Tarp tokių – dabartiniai SEB, „Swedbank“‘, „Švyturys-Utenos alus“, „Orlen Lietuva“, – sako p. Dubnikovas.

Teisės ir saugojimas

Paradoksas, tačiau šalyje, kurioje smulkiųjų akcininkų yra palyginti daug, jų teisės yra gana ribotos.„Kažkada tuometinė Vertybinių popierių komisija (dabar jos funkcijas perėmė Lietuvos bankas – VŽ) kartu su įstatymų leidėju nusisuko nuo biržoje nekotiruojamų įmonių akcininkų ir jiems nesukūrė tokio teises ginančio mechanizmo, kaip biržoje kotiruojamų įmonių akcininkams. Konkrečiau – daugelio nekotiruojamų įmonių akcininkams negalioja oficialaus ar privalomojo akcijų supirkimo mechanizmai, jiems nesudaryta galimybė pasitraukti iš akcininkų, jei keičiasi stambieji įmonės akcininkai. Be to, netgi nėra viešos galimybės sužinoti apie sudaromus sandorius, nes prievolės pranešti apie juos nėra“, – sako p. Gerulaitis.Anot jo, nekotiruojamų įmonių akcininkai realiai neturi ir teisės teikti savo pasiūlymų akcininkų susirinkimui ar kelti savo kandidato į valdybą, nes tam reikia turėti bent 5% ar 10% įmonės kapitalo, o tiek jie dažniausiai nevaldo.Problemų šiems akcininkams kils ir tuomet, jei jie nori parduoti turimas nekotiruojamas akcijas, o pirkėjų natsiranda.Akcininkams, kai akcijų apskaitą vykdo pati įmonė, mokėti už šių vertybinių popierių saugojimą nereikia. Tačiau tais atvejais, kai investuotojas akcijas yra perkėlęs į banke ar FMĮ turimą investicinę sąskaitą, jam reguliariai reikia mokėti akcijų saugojimo mokestį.

Prižiūri dešimt

Lietuvos bankas (LB) su kritika dėl nepakankamo teisių gynimo nesutinka ir teigia, kad yra nekotiruojamų įmonių, kurioms keliami tokie griežti akcininkų apsaugos reikalavimai kaip kotiruojamoms įmonėms.„Jei AB yra laikoma emitente, t. y. prižiūrima LB, tai tokiai AB taikomi oficialiojo siūlymo ir privalomojo išpirkimo institutai. Taigi, AB gali būti nekotiruojama, bet prižiūrima LB, ir tokiai bendrovei minėti institutai bus taikomi. Šiuo metu yra 10 tokio statuso bendrovių“, – teigia Vaidas Cibas, LB Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas.Biržoje nekotiruojamos AB, kurių akcijomis prekiaujama aktyviau*
„Merkurijus“
„Ūkio vystymas“
„Kalnapilio–Tauro grupė“
„Miestprojektas“
„Šilutės baldai“
„Kasyba“
Kaišiadorių paukštynas
Vilniaus paukštynas
„Naujoji Ringuva“
„Puntukas“
„Drobė“
Spaustuvė „Spindulys“
„Kretingos Grūdai“
„Senoji Baltija“
„Ventus-Nafta“
„Dujiniai įrengimai“
Elektros tinklų statyba
Šiaulių energetikos statyba
* – į sąrašą įtrauktos įmonės, kurių akcijomis nuo 2006 m. sausio 1 d. užbiržinėje prekyboje sudaryta bent 100 sandorių. Įtraukti tik sandoriai, apie kuriuos paskelbta per Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą.

Šaltinis: Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 3

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

N. Pašiniano blokas triuškinančia pergale laimėjo rinkimus Armėnijoje

Sekmadienio rinkimuose į Armėnijos parlamentą užtikrintai laimėjo ir valdžioje įsitvirtino šalies laikinojo...

Verslo aplinka
2018.12.09
Ingrida Šimonytė pagal populiarumą toliau vejasi Gitaną Nausėdą 25

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio...

Verslo aplinka
2018.12.09
Seimas įvedė kadencijas Seimo kontrolieriams 1

Parlamentarai apribojo Seimo kontrolierių kadencijų skaičių. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 101...

Verslo aplinka
2018.12.09
Kremliaus rėmėjai socialiniuose tinkluose bando skaldyti Prancūziją 18

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, sėkmingai išvengė kibernetinių atakų ir netikrų naujienų,...

Verslo aplinka
2018.12.09
Oficialu: laikas bus sukiojamas dar bent kelerius metus 13

Žlugo dalies Europos Sąjungos institucijų vadovų ir valstybių, tarp jų ir Lietuvos, puoselėta idėja labai...

Verslo aplinka
2018.12.09
D. Trumpas neteks dar vieno administracijos vado 1

Johnas Kelly, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos vadovas, iš pareigų pasitrauks iki metų pabaigos.

Verslo aplinka
2018.12.08
Protestai Prancūzijoje: susidūrimuose sužeisti 55 žmonės 35

Geltonųjų liemenių protestai Prancūzijoje šį savaitgalį – mažesni, nei anksčiau. Iš 31.000 protestuotojų...

Verslo aplinka
2018.12.08
Valstiečiai-žalieji dėl kandidato į prezidentus apsispręs įsibėgėjus sausiui 1

Valdančiosios Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suvažiavimas, kuriame bus apsispręsta dėl šios...

Verslo aplinka
2018.12.07
Trys ministrai atleisti, ieškoma kandidatų į jų vietą 3

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus dėl trijų ministrų atleidimo iš pareigų ir pavedimo kitiems...

Verslo aplinka
2018.12.07
Valdantieji neabejoja: biudžetas bus patvirtintas kitą savaitę 12

Kitų metų biudžetą Seimas planuoja patvirtinti kitos savaitės pradžioje. Taip šį ketvirtadienį po biudžeto...

Verslo aplinka
2018.12.06
Pareiginė bazinė alga kils tiek, kiek siūlo Vyriausybė

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugelio valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.06
Premjeras įtaria konservatorius perversmo rengimu, šie juokiasi 32

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina turįs informacijos apie opozicinių konservatorių neva rengiamą...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seimas narsto biudžetą, atmetęs opozicijos siūlymą jo nesvarstyti 3

Seimas ketvirtadienį svarsto kitų metų biudžeto projektą, valdantiesiems atmetus opozicijos pasiūlymus „dėl...

2018.12.06
Kai kurios partijos muistosi dėl skaidrumą didinančių VMI planų Premium 3

Bent kelios politinės partijos didesnę dalį paramos gauna gyventojams pildant popierines, bet ne elektronines...

Verslo aplinka
2018.12.06
Politinio pasjanso skersvėjai 2

Premjeras Saulius Skvernelis, į atleidžiamos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kompaniją...

Verslo aplinka
2018.12.06
Seime skinasi kelią „valstiečių“ siūloma didesnė PVM lengvata spaudai 2

Seime skinasi kelią „valstiečių“ lyderių siūlymas nuo sausio iki 5% sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM)...

Rinkodara
2018.12.05
Vyriausybė pritarė energetikos strategijos įgyvendinimo planui

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos...

Energetika
2018.12.05
Politologai: premjerui bus sudėtinga ieškoti naujų ministrų ir aiškintis dėl šių atleidimo 1

Premjeras Saulius Skvernelis atsidūrė sudėtingoje situacijoje, kai turės ieškoti naujų ministrų vietoj trijų,...

Verslo aplinka
2018.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau