Iš pareigų besitraukiantis Geologijos tarnybos vadovas: skalūnų dujų Lietuvoje nėra

Publikuota: 2013-07-31
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

– Tačiau viešojoje erdvėje kalbama tik apie skalūnų dujas.  Išeitų,  laužomos ietys dėl išteklių, kurie net ne visai tiksliai įsivaizduojami? Jau kuris laikas bandau paaiškinti, kad Lietuva negali tikėtis komercinės skalūnų dujų gavybos. Mes vartojome visame pasaulyje žinomą  terminą shale gas, taip apibūdinami netradicinių angliavandenilių ištekliai. Tai gali reikšti visas angliavandenilių fazes – dujas, naftą arba kondensatą.
Lietuvoje šios uolienos slūgso nelabai giliai – maždaug 1.800–1.900 m gylyje, o ten negali būti pakankamai aukšto slėgio ir  temperatūros, kad organinė medžiaga virstų dujomis. Ji čia transformavosi į skystąją fazę, ją galima vadinti skalūnų nafta. Matyt, mums dar prieš porą metų reikėjo sukonkretinti sąvokas ir terminus. Lenkijoje šios uolienos slūgso 3–4 km gylyje, ten slėgis ir temperatūra didesni, todėl skystis jau yra virtęs dujomis.

– Pateikiami labai skirtingi duomenys apie galimus netradicinių angliavandenilių išteklius Lietuvoje. Kokie skaičiai, Jūsų vertinimu, yra arčiausiai tikrovės? Kad ir kokį skaičių pasakytum, niekas neįrodytų, kad jis nėra teisingas – trūksta geologinės informacijos apie šio uolienų sluoksnio perspektyvas, savybes, organinės medžiagos kiekį. 
Daug kas linksniuoja buvusį energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, kuris, remdamasis 2011 m. JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) skaičiavimais,  pateikė informaciją, esą,  geologiniai skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti 480 mlrd., o išgaunamieji –113 mlrd. kub. metrų. Turint galvoje, kad Lietuvoje per metus suvartojama 3 mlrd. kub. metrų dujų, šie skaičiai atrodė įspūdingai. Tačiau dabar galime konstatuoti, kad tokios informacijos paskelbimas padarė šiam sektoriui meškos paslaugą.
LGT tada analizavo tuos skaičius – beje, jie nebuvo  mums naujiena, EIA rėmėsi mūsų geologų duomenimis. Visiems, kas norėjo girdėti, tada sakėme ir tebesakome – teoriniai netradicinių angliavandenilių  geologiniai ištekliai, perskaičiuoti kubiniais metrais, gali būti didesni nei 500 mlrd. kub. metrų. Tačiau, mūsų vertinimu,  išgavimo koeficientą EIA parinko gerokai per didelį, matyt, tiesiog perkėlė geriausių skalūnų telkinių JAV sąlygas. Iš tikrųjų sąlygos labai skirtingos – ir geologinės, ir reljefinės, skiriasi vietovių urbanizavimo laipsnis. Todėl tikėtina, kad pavyktų išgauti 30–50 mlrd. kub. metrų, skaičiuojant  dujų ekvivalentu.
Beje, šiemet EIA paskelbė naują valstybių netradicinių angliavandenilių išteklių vertinimą, jame Lietuvoje išgautinų skalūnų dujų kiekis yra 0. Tačiau atsirado skalūnų naftos, o jos atsargos įvertinos 0,5 mlrd. barelių geologinių išteklių ir 0,3 mlrd. barelių išgaunamųjų išteklių.  Tai būtų apie 40 mln. tonų naftos, visai įspūdingas skaičius, turint galvoje, kad per 23 metus, kai Lietuvoje išgaunama nafta, jos buvo išgauta apie 4,3 mln. tonų. Žinoma, jei viename ar kitame plote būtų atlikti paieškos ar žvalgybos darbai, ir šiuos skaičius gali tekti gerokai koreguoti.

– Praėjusią savaitę paskelbėte, kad traukiatės iš Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus pareigų. Kiek prie šio sprendimo prisidėjo dėl netradicinių angliavandenilių kilęs ažiotažas? Buvo keletas priežasčių, be abejo, viena jų – ir netradicinių angliavandenilių tema. Pastaruoju metu ji užgožė beveik visą mano laiką, nebegalėjau skirti pakankamai dėmesio kitiems klausimams. 
Vis dėlto skalūnų dujų tema nebuvo pagrindinė mano sprendimo priežastis. LGT direktoriumi dirbu  jau 14 metų,  pajutau, kad galbūt prarandu motyvaciją, gal ir idėjų pradeda trūkti, ėmiau svarstyti, gal kitas žmogus šiame sektoriuje įneš gaivaus vėjo. Jau beveik iš anksto galiu numatyti, ką žemės gelmių klausimais sakys viena ar kita partija, kaip elgsis naujai išrinktas Seimas. O tai varo nuobodulį.– Ar nebuvo trinties tarp Jūsų ir aplinkos  ministro Valentino Mazuronio, kuris pasisako už netradicinių angliavandenilių žvalgybą? Per paskutinį Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisijos posėdį Jūs siūlėte neskubėti priimti sprendimų dėl konkurso laimėtojo.Tam tikrų nuomonių nesutapimo buvo, bet trinties, konfliktų, stalo daužymo kumščiu – tikrai ne. Per komisijos posėdį išties pasisakiau, kad nereikia skubėti priimti sprendimų, kad tai neduos naudos ir gali dar sukomplikuoti padėtį. Matyt, man nepavyko ministrui įrodyti savo pozicijos, nors galų gale komisija kaip tik mano variantą ir pasirinko.
Ramia sąžine, nes nemačiau kokios nors savo pražangos, ramiai viską apsvarstęs pateikiau prašymą atleisti iš pareigų dar prieš komisijos posėdį, nežinodamas, kuo jis baigsis. Gerbiu ministro nuomonę. Kadangi mūsų nuomonės šiuo atveju nesutapo, ir ministras galbūt negalėjo įgyvendinti savo tikslų, manau, neturiu teisės jam trukdyti.– Jeigu Šilutės–Tauragės licenciniame plote konkurso laimėtoja būtų paskelbta  „Chevron Lietuva“, kuris pareigūnas turėtų pasirašyti sutartį su investuotojais?Pagal galiojančius teisės aktus ją pasirašytų LGT direktorius.– Ar matote prielaidų, dėl kurių „Chevron“ gali pasitraukti iš šio projekto?Dabar esu kiek laisvesnis, todėl galiu pasakyti – jų yra, ir ne viena. JAV kompanija domisi visuomenės nuotaikomis, mato, kaip viskas sunkiai juda. Tai gali tapti pretekstu persigalvoti.
Be to, per tą laiką pasikeitė kai kurie teisės aktai – atsirado reikalavimas, kad ir prieš imantis netradicinių angliavandenilių žvalgybos (ne tik gavybos) turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), o PAV tvirtinimas dažnai vyksta sunkiai, ir ne tik naftos sektoriuje.
Be to, gali atsirasti ir naujų geologinių duomenų – juk gręžiant tradicinės naftos gręžinius imama pavyzdžių,  jie tiriami. Neabejoju, kad „Chevron“ geologai dirba su šia medžiaga, ją vertina. Ką jau sakyti apie norą netradicinių angliavandenilių gavybą apmokestinti 40% mokesčiu, tai būtų didžiausias mokestis pasaulyje. Neatmetu varianto, kad įvertinęs visas šias naujas aplinkybes „Chevron“  gali pasitraukti.

– Iš pradžių gana entuziastingai reagavusi į žinią apie galimus skalūnų dujų išteklius Lietuvoje, šiandien visuomenė yra pasidalijusi į tuos, kurie „už skalūnus“ ir tuos, kurie hidraulinio ardymo technologiją laiko didžiausiu blogiu. Kas, Jūsų nuomone, sukėlė visuomenės pasipriešinimą, kokios klaidos buvo padarytos? Galbūt reikėjo dėti daugiau pastangų aiškinant, kur link einame ir ko siekiame. Matyti, reikėjo nuspėti, kad  sulauksime protestų, ir primygtinai tą informaciją skleisti.  Nors ji buvo teikiama – prieš konkursą buvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV), o informacija apie tai kabojo kiekvienos savivaldybės, kuri įeina į tą licencinį plotą, tinklalapiuose, rajoniniuose laikraščiuose. Tačiau niekas tada nesidomėjo.
Vienas dalykas iki šiol mane stebina, ir nežinau atsakymo, kodėl taip atsitiko – tai, kad visuomenės pasipriešinimas kilo visoje Europoje vienu metu. Tai kelia įvairių minčių.
Ne iki galo nuoseklus ir susirūpinimas, kad žvalgant ir galbūt kada nors išgaunant skalūnų dujas gali būti užterštas požeminis vanduo. 
Beveik kiekviename susitikime skalūnų dujų tema keliu šiandien daug aktualesnę problemą – beveik 90% vandenviečių, tarp jų ir Vilniaus miesto, neturi planavimo dokumentuose įteisintų sanitarinių apsaugos zonų, savivaldybės nesiima jų tvirtinti. O tai reiškia, kad pasistatyti fabrikėlį šalia vandenvietės ir užteršti požeminius vandenis gali vietos verslas, tam  nereikia jokio „Chevron“. Tad, jei  mes išties esame susirūpinę požeminio vandens ištekliais, turime ir dabar juos saugoti, ne vien kalbėti apie grėsmes, kurios galbūt gali iškilti po 5 ar 10 metų.
Klausimas dėl hidraulinio ardymo keliamų pavojų keliamas teisingai,  bet jis labai išpūstas. Jei yra kokios grėsmės, reikia įvertinti, ar jas galima valdyti. Jei jas galima valdyti, vadinasi, technologiją  taikyti galima. Jei jų negalima suvaldyti, reikia palaukti, kol atsiras nauja technologija. O dabar kalbama apie kažkokius Vasiukų lygio projektus, skaičiuojama, kad kvadratiniame kilometre bus išgręžta 10.000 gręžinių. Bet niekas negali žinoti, ar taip bus. Lenkijoje jau trys bendrovės išgręžė po vieną, du ar tris žvalgybinius gręžinius, ir pasakė, kad rezultatai netenkina lūkesčių, todėl jos pasitraukia.

– Ar tebesilaikote pozicijos, kad netradiciniai angliavandeniliai Lietuvoje turi būti žvalgomi? Žinoma. Gal  mano pasisakymai kiek sušvelnėjo, bet aš esu už žvalgybą. Būtina tirti, o LGT priedermė yra žinoti, kas teigiamo ir neigiamo yra šalies žemės gelmėse. Esame naftą išgaunanti šalis. Bet kokį išteklių išgaunanti šalis stengiasi per metus surasti bent tiek išteklių, kiek išgavo, kad balansas būtų teigiamas.– Kiek, Jūsų vertinimu, efektyviai Lietuva išnaudoja savo žemės gelmių išteklius ir geba iš jų gauti ekonominės naudos?
Drįstu teigti, kad žemės gelmių išteklių sektorius, geologiniai tyrimai, išteklių naudojimas šalies mastu pastaruoju metu yra nustumti į pakraštį, dažnai supriešinami su kitais ištekliais – miškais, nors ir vienus, ir kitus Konstitucija įvardija kaip valstybės turtą. Tai stebina ir liūdina.
Statistikos departamento užfiksuotoje valstybės turto apskaitoje matome, kad detaliai išžvalgyti ir į registrą įtraukti žemės gelmių ištekliai sudaro daugiau nei trečdalį valstybės turto, jų vertė – daugiau  nei 63 mlrd. Lt, iš jų apie trečdalį sudaro požeminio vandens vertė. Iš viso turime 18 rūšių žemės gelmių išteklių.
Turime daug anhidrito, tačiau nenaudojame, neleidžiame kasti. Praktiškai nėra naudojamas ir sapropelis, kurio yra ežerų dugne, žmonės jį kartais laiko paprastu dumblu. Gretimos šalys, net ir Baltarusija, nemažai sapropelio išgauna, jis naudojamas ne tik kaip trąšos, bet ir chemijos pramonėje.
Nemaži molio ištekliai, bet plytų pramonę išstūmė naujos statybinės medžiagos. Nors kai buvo uždaroma plytų gamykla Didžiasalyje, Estijoje buvo atidarytas naujas plytų fabrikas ir jis veikia iki šių dienų.– Gal  LGT planuoja skelbti naujų konkursų ir dalinti naujus licencinius plotus angliavandeniliams žvalgyti ir išgauti?
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta atlikti strateginį poveikio aplinkai vertinimą naujame konkursiniame plote, tai padaryti įpareigota LGT.  Tai būtų teritorija į šiaurę nuo Šilutės–Tauragės ploto, vertinimą turėsime jau kitų metų pradžioje.
Ar bus skelbiamas naujas konkursas, priklausys ir nuo to, kaip baigsis Šilutės–Tauragės konkursas. Jei jį sužlugdome, kokia prasmė leisti pinigus ir skelbti dar vieną?– Kiek  tiksliai žinoma, kokios cheminės medžiagos naudojamos išgaunant netradicinius angliavandenilius?
Kartais teigiama, kad JAV neskelbiama cheminių medžiagų sudėtis, bet tai nėra visiška tiesa. Kai kuriose valstijose įstatymai įpareigoja kompanijas pateikti naudojamų medžiagų sąrašą.
Europoje padėtis išvis kita – čia slapta įvežti ir naudoti nežinomas chemines medžiagas neįmanoma, nebent jos būtų įvežtos nelegaliai. Yra cheminių medžiagų registravimo direktyva REACH, ji nustato, kaip turi būti pateikiama informacija apie chemines medžiagas.
Be to, nuo liepos 1 d. galioja Žemės gelmių įstatymo nuostata, kad prieš pradedant vienus ar kitus darbus atitinkamoms institucijoms turi būti pateiktas sąrašas medžiagų, kurias planuojama naudoti, institucijos turi teisę tikrinti, kaip jos naudojamos. Taip pat yra numatyta tokių medžiagų utilizavimo tvarka.

– Šilutės–Tauragės konkursas daug  kritikuotas dėl to, kad jo laimėtojas išsyk gaus teisę ne tik žvalgyti,  bet ir išgauti angliavandenilius. Ar nemanote, kad vertėjo iš pradžių skelbti tik paieškos ir žvalgybos konkursą? Tai nuspręsta ne per vieną naktį ir ne vieno žmogaus. Buvo svarstyti visi variantai. Jei išteklių perspektyvumo požiūriu mes būtume Šiaurės jūra ar Kuveitas, žvalgybą ir gavybą būtume atskyrę. Bet mūsų ištekliai kuklūs, net paskelbę paieškos, žvalgybos ir gavybos konkursą dėl vieno ploto sulaukiame 1 ar 2 pasiūlymų.
Tad jei būtume skelbę tik žvalgybos konkursą, būtume negavę nė vieno pasiūlymo – čia ne tiek perspektyvu, kad atlikusi žvalgybos darbus bendrovė galėtų parduoti duomenis tiems, kurie imsis gavybos. 
Beje, toks konkursas visiškai nereiškia, kad laimėtojas po žvalgybos etapo automatiškai galėtų pereiti prie gavybos. Teisės aktai numato, kad jis turėtų  atlikti nemažai privalomų darbų, tarp jų – ir PAV. O PAV nesunkiai gali padėti kryžių visai tai veiklai. Taip jau yra nutikę ne vienam paprastesnių išteklių naudotojui – kad ir anhidrito atveju. Čia reikalai 20 metų iš vietos nejuda, nors ir gavyba jo nepavojinga, ir pati žaliava nėra tarši.

– Kodėl, Jūsų nuomone, konkursui žvalgyti angliavandenilius Šilutės–Tauragės plote buvo gautas vienas vienintelis „Chevron Lietuva“ pasiūlymas? Mane tai šiek tiek nustebino. Prieš skelbiant konkursą bene 20 pasaulio kompanijų, tarp jų ir didelių, atstovai sėdėjo prie šio stalo, domėjosi, prašė geologinių duomenų. Matyt, juos įvertinusios ir galbūt pamačiusios, kas per žaidėja dalyvauja, nepateikė galutinio pasiūlymo.Interviu šiandien publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„KG Group“ atsisako paukštyno statybos planų

Teismuose tebesitęsiant Vilniaus rajono savivaldybės ir aplinkosaugininkų ginčui dėl „Kauno grūdų“ („KG...

Pramonė
2020.01.24
„Ignitis gamyba“ nuotoliniams vartotojams įrengs 3 MW galios saulės elektrinę

AB „Ignitis gamyba“ pasirašė sutartį su įmone „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo...

Pramonė
2020.01.24
Neramumų Honkonge pasekmė – kritę konjako pardavimai

Prancūzų prabangių gėrimų gamintojos „Remy Cointreau“ akcijos patiria didžiausią griūtį per dešimt metų po...

Rinkos
2020.01.24
Nafta iš Klaipėdos link Baltarusijos pajudės vidurnaktį

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienį ryte atplaukus laivui su Baltarusijai skirta norvegiška nafta, pirmasis...

Pramonė
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Latvijos aludariai: stipraus alkoholio akcizų įšaldymas sukeltų „karą“ su Lietuva

Latvija, įšaldydama akcizus stipriajam alkoholiui, rizikuoja įsivelti į „karą“ su Lietuva, perspėja dvi...

Pramonė
2020.01.24
„Grigeo“ viešins informaciją apie nuotekų, oro ir vandens būklę  2

Grigiškėse įsikūrusi AB „Grigeo“ ketina diegti viešas stebėsenos platformas, kuriose bus galima sekti...

Pramonė
2020.01.24
Moderni gamyba ir sustyguota logistika augina „Rivonos“ produkcijos pranašumą Verslo tribūna

„Rivonos“, pagrindinės „Norfos“ tinklo tiekėjos, gamybiniuose padaliniuose vyksta nenutrūkstamas...

Vilniaus rajone gamins variklius elektromobiliams „Kia“ ir „Hyundai“: bendrovę perka britų vienaragis Premium 4

Vienas brangiausių britų startuolių „Arrival Ltd“ perka elektros variklių, pavarų dėžių ir baterijų modulių...

Pramonė
2020.01.24
Europa SkGD importavo vietinės dujų gavybos sąskaita

Europa praėjusiais metais prisidėjo prie perteklinės tarptautiniu mastu suskystintų gamtinių dujų (SkGD)...

Pramonė
2020.01.23
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Po gaisro Alytuje pieno vis dar negali tiekti 5 ūkininkai

Po pernai spalį kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pieno vis dar negali tiekti...

Pramonė
2020.01.23
Savivaldybė neleido įrengti atliekų rūšiavimo aikštelės Gargžduose 2

Atliekų rūšiavimo aikštelės Gargžduose nebus – Klaipėdos rajono savivaldybės taryba uždegė raudoną šviesą jos...

Paslaugos
2020.01.23
Aplinkos apsaugos agentūra: Kuršių marių vanduo nėra toksiškas 2

Kuršių marių vanduo nėra toksiškas, trečiadienį pranešė tyrimą atlikusi Aplinkos apsaugos agentūra.

Verslo aplinka
2020.01.23
Iš Ukrainos uždrausta importuoti paukštieną ir jos gaminius

Europos Komisija (EK) oficialiai pranešė, kad nuo sausio 19 d. uždrausta iš Ukrainos į Europos Sąjungos (ES)...

Pramonė
2020.01.23
Lietuviai gaudo JAV ir Kinijos prekybos karo paliaubų naudą Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, ir Pekinui sausio viduryje pasiekus pradinį dvišalės prekybos susitarimą,...

Finansai
2020.01.23
Pramonė pernai pagamino produkcijos 3,5% daugiau – už 23,3 mlrd. Eur  

Per 2019 m. sausio–gruodžio mėnesius visa pramonės produkcija sudarė 23,3 mlrd. Eur to meto kainomis ir,...

Pramonė
2020.01.23
Iš „Grigeo Klaipėdos“ buvusių vadovų teisme reikalaujama atlyginti milijoninę žalą

Teismas ruošiasi pradėti nagrinėti bylą, kurioje iš pernai atleistų medžio plaušo plokščių, kartono ir...

Pramonė
2020.01.23
Konkurencijos taryba: daugiausia baudų už konkurenciją ribojančius susitarimus

Konkurencijos taryba 2019 m. už Konkurencijos, Reklamos įstatymų ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų...

Prekyba
2020.01.23
Baltarusijai naftą gabenantis laivas atplaukė į Klaipėdą

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienio rytą atplaukė laivas su Baltarusijai skirta norvegiška nafta.

Pramonė
2020.01.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau