Anksčiau parengti detalieji planai gali tapti našta

Publikuota: 2013-07-27
Atnaujinta 2015-06-01 16:11
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus
„Verslo žinios“

Įsigaliojus naujam Teritorijų planavimo įstatymui, gali nukentėti į detaliųjų planų rengimą pinigus ir laiką investavę nekilnojamojo turto plėtotojai. Panorėjus pakeisti esminius sprendinius, jų padėtis bus prastesnė nei jokių detaliųjų planų neturinčių sklypų savininkų.

„Daug metų kovojome už detaliųjų planų patvirtinimą, nes be jų nebuvo galima nieko statyti ar rekonstruoti. O dabar padėtis gali apsiversti aukštyn kojomis. Plėtotojų prioritetu gali tapti detaliojo plano panaikinimas, nes šitaip atsivertų greitesnio projekto plėtros galimybė“, – pasakoja Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė.Nuo kitų metų pradžios įsigaliojus naujam įstatymui, teritorijoje, neturinčioje detaliojo plano, bus galima statyti pagal savivaldybės išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, nerengiant detaliojo plano.Tačiau dalis nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų sunerimę, kaip bus, jei turi sklypą su galiojančiu detaliuoju planu, kurį reikia pakeisti, nes šis nebeatitinka poreikių.Anot p. Mudėnaitės, viskas priklausys nuo to, kokia bus naujojo įstatymo taikymo praktika: ar institucijos leis naikinti detaliuosius planus, kurie neatitinka sklypų savininkų poreikių, ar šie galės būti tik keičiami arba koreguojami.„Jei statytojo norai kertasi su anksčiau patvirtintu detaliuoju planu, bet nesikerta su bendruoju planu, pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą bus galima keisti arba koreguoti detalųjį planą, bet tai reiškia procedūras. Keitimas, kaip ir dabar, yra naujo detaliojo plano rengimui identiška procedūra, o koregavimas yra nauja procedūra, kuri detaliai dar neaprašyta, tad sunku prognozuoti jos trukmę“, – aiškina p. Mudėnaitė.Pasak jos, atsižvelgiant į procedūrų trukmės skirtumus, būtų logiška leisti sklypų savininkams ir nuomininkams tiesiog kreiptis dėl detaliųjų planų panaikinimo jų sklypų atžvilgiu tam, kad jie galėtų pasinaudoti naujai atsirandančia galimybe vykdyti statybas paprasčiau, pagal bendrųjų planų sprendinius ir savivaldybių išduotas sąlygas.„Tai vienas iš klausimų, dėl kurių vis dar diskutuojame su Aplinkos ministerija. Iki šių metų pabaigos, kai įsigalios naujasis įstatymas, turi būti parengta apie 50 įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie nustatys tvarką, kaip turi būti įgyvendintas įstatymas“, – sako Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktorius.

Naikinti nėra prasmės

Anot advokatės, jei įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais nebus atsakyta į klausimą, ar galima detalųjį planą arba konkrečiam sklypui taikomą jo dalį panaikinti savininko arba nuomininko prašymu, reali veikla priklausys nuo to, kaip įstatymą aiškins Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o nuo to priklausys ir savivaldybių praktika.„Teritorijų planavimo įstatyme parašyta, kad jei parengti detalieji planai, tai juos gali keisti tik detalieji planai. Vadinasi, tai pačiai teritorijai vėl reikės rengti detalųjį planą. Bet minėtas sakinys labai lakoniškas ir patys tikimės, kad tvarka bus paaiškinta konkrečiau“, – tvirtina Raimonda Rudukienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja.Anot jos, kol nėra įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų ir kol pagal naują tvarką neprasidėjo realus darbas, sunku pasakyti, ar galiojantys detalieji planai taps kliuviniu NT plėtotojams.Marius Normantas, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius, teigia, kad nuogąstavimai, jog galiojantys detalieji planai NT plėtotojus įstums į prastesnę padėtį, yra nepagrįsti.„Atskiru straipsnius aprašyta koregavimo procedūra. Ji liečia tuos detaliuosius planus, kuriuos reikia keisti. Iki šiol įstatymas leido keisti detaliuosius ta pačia tvarka, kuria jie buvo rengti. O naujasis įstatymas leidžia koreguoti – tai visai kita, daug paprastesnė procedūra, trumpesnis svarstymas su visuomene. Taigi, manau, nėra prasmės naikinti galiojančius detaliuosius planus, jei juos reikia tik pakoreguoti“, – pažymi jis.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau