Asmussenas: turite užtikrinti euro įvedimo kriterijų tvarumą

Publikuota: 2013-07-26
Jörg Asmussen, Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narys.
Jörg Asmussen, Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narys. Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Dar 2012 m. balandį viename interviu teigėte, kad blogiausia euro zonos krizės dalis jau praėjo. Tačiau, nedarbo lygiui vis dar augant, euro zonos ekonomika toliau neišsivaduoja iš recesijos. Ar blogiausia – tikrai jau praeitis? Europos centrinis bankas (ECB) yra skelbęs savo prognozę, kad šiemet dar laukiama 0,6 % euro zonos ekonomikos smukimo, o kitąmet ekonomika jau turėtų ūgtelti 1,1 %. Taigi atsigaunama bus palaipsniui. Žinoma, už dviejų minėtų vidurkių slypi skirtingos valstybių narių situacijos. Yra šalių, kaip antai, Airija, Slovakija ir Estija, kurių ekonomika auga tvirtai, bet yra ir valstybių, vis dar gyvenančių recesijoje, – tai Graikija, Kipras, Portugalija. Jei klausiate, ar krizė baigėsi, mano atsakymas būtų ir taip, ir ne. Taip, ji baigėsi, nes dramatiškai sumenko katastrofiško scenarijaus tikimybė, kad euro zona iširs. Bet jūsų klausimui tiktų ir neigiamas atsakymas, nes ekonomikos sureguliavimo procesas dar nepasibaigęs ir truks dar keletą metų.

Kas dar šiuo metu kelia didžiausią grėsmę euro zonai? Didžiausią grėsmę, mano požiūriu, kelia tai, kad vyriausybės ir piliečiai yra pavargę nuo reformų. Aš, be abejo, apgailestauju, kad ekonominio koregavimo programoje dalyvaujančiose šalyse vykdomos skausmingos reformos turėjo ir neigiamų padarinių, tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad konkurencingumą ir tvarų ekonomikos augimą galima vėl pasiekti tik vykdant fiskalinę konsolidaciją ir įgyvendinant struktūrines reformas. Ir tai taikytina ne tik ekonominio koregavimo programoje dalyvaujančioms šalims.

ECB valdančiojoje taryboje atstovaujate Vokietijos interesams, o Vokietija krizę visada siūlė spręsti taupant ir laikantis fiskalinės disciplinos. Tačiau tokia politika besivadovaujanti euro zona vis dar murkdosi recesijoje, o štai JAV krizę bandė įveikti skatindama ekonomiką bei išlaidaudama ir jau džiaugiasi ekonomikos augimu, sveiksta ir jos darbo rinka. Ar vis dar manote, kad išlaidų didinimas yra blogas vaistas nuo krizės? Taip, iš tiesų turiu Vokietijos išduotą pasą, tačiau man suteikti europinio lygio įgaliojimai ir siekiu bendrų visai euro zonai tikslų. Fiskalinė konsolidacija, be abejo, gali neigiamai paveikti augimą trumpu laikotarpiu. Tačiau padėtis euro zonoje ir JAV gerokai skiriasi. Kai kurios euro zonos šalys šiuo metu neturi prieigos prie kapitalo rinkų, o kitose šalyse refinansavimo galimybės gerokai sumenko krizės metu. Euro zonoje ribota prieiga prie rinkų atitinka skolos lubas JAV, tad fiskalinė konsolidacija euro zonoje tėra vienintelis veiksmingas būdas rinkų pasitikėjimui atgauti. Negalime kovoti su skolomis dar labiau įsiskolindami. Taip pat nėra teisinga lyginti fiskalinę konsolidaciją ir augimą. Griežtas taupymas yra neatsiejamas nuo augimą skatinančių struktūrinių reformų.

O kaip dėl išlaidų didinimo, siekiant paskatinti ekonomiką? Ar euro zonoje tai gali būti įrankis krizei įveikti? Kai kurios augimui skatinti būtinos struktūrinės reformos gali pareikalauti papildomų išlaidų, be to, išlaidos gali būti būtinos ir pateisinamos socialinei sanglaudai užtikrinti. Turiu omenyje aktyvią darbo rinkos politiką šalyse, kuriose didelis nedarbo, o ypač jaunimo, lygis. Tačiau labai kritiškai vertinu išlaidų didinimo programas, kurios paskatina ekonomikos augimą vieną ar du ketvirčius, o paskui tiesiog išsikvepia.

Šveicarijos banko UBS valdybos pirmininkas ir buvęs ECB valdančiosios tarybos narys Axelis Weberis praeitą savaitę paskelbė, kad JAV centrinio banko planai mažinti ekonomikos skatinimą neigiamai atsilieps Europos ekonomikai, nes kylančios JAV iždo obligacijų palūkanos kilstelės ir Europos vyriausybių vertybinių popierių palūkanas, mat tarp šių priemonių yra stipri koreliacija. Pritariate šiai minčiai? Drąsu būtų nesutikti su buvusiu savo universiteto profesoriumi (juokiasi – red. past.). O jei rimtai, ECB viešai pareiškė, kad bazines palūkanas išlaikys dabartinio arba žemesnio lygio dar gana ilgą laiką. Reikia suprasti, kad JAV ir euro zonos ekonominės padėtys yra skirtingos.

Gal galite pasakyti konkrečiau, kiek euro zonos ekonominis ciklas atsilieka nuo JAV? Jei žiūrėsime į makroekonominius rodiklius, taip, JAV ekonomika atsigavo kiek anksčiau nei euro zonos ir tai jau teigiamai atsiliepė jų darbo rinkai. Bet kartu reikia pastebėti, kad JAV padarė mažesnį progresą kitose srityse, pavyzdžiui, konsoliduodamos biudžetą.

Pastarajame posėdyje ECB vadovas Mario Draghi teigė, kad bazinės palūkanos „dar gana ilgą laiką“ išliks žemos, vėliau sekė ECB atstovų komentarai dėl konkretesnio mažų palūkanų išlaikymo laikotarpio, tačiau vėliau ECB juos paneigė. Kaip yra iš tiesų – kiek dar gyvensime žemų palūkanų zonoje? Vykdydami naują savo komunikavimo strategiją, mes įvardijome, kad žemos palūkanos dar gana ilgą laiką išliks. Tačiau terminų nekonkretizuosime.

ECB yra užsiminęs, kad gali panaudoti nestandartines priemones ekonomikai pagyvinti. Tačiau p. Draghi oficialiai įvardijo tik vieną – neigiamas palūkanas, kurios mokamos bankams už jų laikomas lėšas ECB. Kas, be jų, dar gali būti tos nestandartinės priemonės? Mes esame pasakę, kad turime platų standartinių ir nestandartinių priemonių, skirtų ekonomikai pagyvinti, spektrą. Panaudosime geriausiai mūsų tikslui pasiekti tinkančią priemonę, atsižvelgdami į ekonomikos padėtį. Neigiamos indėlių palūkanos yra viena iš tų priemonių, ilgalaikės refinansavimo operacijos (angl. long–term refinancing operations, arba LTRO – red. past.) – kita. Galiu šias priemones paminėti, tačiau negaliu atskleisti konkretesnių detalių.

Manote, kad neigiamos indėlių palūkanos skatintų bankus skolinti daugiau? Esame techniškai pasiruošę panaudoti šią priemonę, tačiau prieš tai turėtume atsargiai viską įvertinti, kad tai neturėtų nenumatytų pasekmių.

Europoje šiuo metu intensyviai griežtinama bankų priežiūra, tačiau kai kurie bankai tam priešinasi. Kaip manote, ar pavyks pasiekti nusistatytų tikslų atliekant šį darbą? Finansų krizė, kuri prasidėjo 2007 m. ir suintensyvėjo 2008 m., parodė, kad bankų reguliavimo ir priežiūros srityse buvo silpnų vietų. Pagrindinė krizės metu išmokta pamoka – bankams reikia turėti daugiau kapitalo, kad būtų atsparesni sukrėtimams. Padarėme didelę pažangą naujų kapitalo ir likvidumo standartų, įdiegtų per Bazelio III sistemą, srityje. Sritis, kurioje Europa akivaizdžiai atsilieka nuo JAV – tai bankų balansų koregavimas. Sėkmingam bendro priežiūros mechanizmo veikimui užtikrinti, prieš ECB pradedant vykdyti bendros priežiūros institucijos darbą bus būtina atlikti griežtą turto kokybės įvertinimą ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Lietuva iš krizės išbrido įgyvendindama vadinamąją vidinę devalvaciją, tačiau šalyje iki šiol netyla diskusijų, ar nebūtume sutaupę prašydami finansinės pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), o stengdamiesi išsikapstyti patys. Kaip manote, tai nebuvo Lietuvos klaida? Lietuvoje, beje, kaip ir Latvijoje, ekonomikos atsigavimas po krizės buvo dinamiškas. Abi šalys įvykdė vadinamąją vidinę devalvaciją. Skirtumas tik tas, kad viena šalis nusprendė pasinaudoti ES ir TVF pagalba, o kita – ne. Abi šalys turėjo nueiti skaudų ekonomikos atkūrimo kelią ir krizei įveikti nepanaudojo savo valiutos mechanizmo. Atsparumas ekonominiams sukrėtimams dabar jaučiamas abiejose šalyse ir nemanau, kad Lietuva klydo, neprašydama TVF paskolos.

O Latvija, prašydama pagalbos? Latvijos valdžia priėmė kitokį sprendimą, tai jos apsisprendimo teisė. Ar šalis nusprendžia prašyti paskolos iš šalies, ar ne, tai neišlaisvina valstybės nuo darbų, kuriuos vėliau ji turi atlikti.

Lietuva yra išreiškusi ketinimą 2015 m. įsivesti eurą. Jūsų akimis, ši data reali? Ką duos euras Lietuvai? Esu tvirtai įsitikinęs, kad euras yra stabili valiuta ir yra naudinga milijonams euro zonos gyventojų. Euras šaliai suteikia kainų stabilumą, pašalina valiutos kurso pasikeitimo riziką, sumažina valiutų konvertavimo išlaidas. Žinia apie būsimą Latvijos prisijungimą prie euro zonos įrodo, koks patrauklus yra euras. Ar 2015-ieji Lietuvai prisijungti prie euro zonos yra realūs? Nežinau. Kai jūsų vyriausybė mūsų ir Europos Komisijos paprašys parengti vadinamąją konvergencijos ataskaitą, tuomet ir įvertinsime. Svarbu suprasti, kad reikia ne tik tam tikru metu atitikti euro įvedimo kriterijus, bet ir užtikrinti jų tvarumą.

Ar norite pasakyti, kad ECB ir EK viską vertins taip pat griežtai ir bus tokie pat matematiškai tikslūs kaip 2006 m., kai vos 0,1% didesnė nei leistina infliacija užkirto kelią Lietuvai į euro zoną? Nenoriu komentuoti to, kas vyko 2006 m., nes tuomet dar nedirbau dabartinėje pozicijoje. Ir nenoriu nieko kritikuoti dėl to, kas tada buvo ar ko nebuvo. Vertinimą atliksime pagal visus konvergencijos kriterijus, kurie seniai nustatyti ir nėra keičiami pasirinktinai. Visas šalis, norinčias stoti į euro zoną, vertinsime vienodai ir pagal tuos pačius kriterijus.

Ar Lietuva, žvelgiant ilgesniu laikotarpiu, galėtų likti vienintelė Baltijos šalis be euro? Tai priklauso tik nuo Lietuvos sprendimo. Ji nuspręs, įmanoma tai ar ne. Bet kuriuo atveju euro zona nėra užsidariusi, mes laukiame naujų narių, kurie tam yra pasirengę ir užtikrinę kriterijus atitinkančių rodiklių tvarumą. Laukiame naujų narių, kurie nori ir yra pasirengę prisijungti.

Kokius namų darbus Lietuvai dar reikia atlikti, norint įsivesti eurą 2015 m.? Reikia žiūrėti, ar rodikliai atitinka Mastrichto (konvergencijos) kriterijus. Turite laikytis tinkamos fiskalinės politikos, nustatytus reikalavimus turi atitikti ir infliacija. Taip pat turi būti užtikrinama konkurencingumo pažanga, valstybės institucijų ir centrinio banko veiklos modelis turi būti toks, kokio reikalaujama. Beje, dėl centrinio banko veiklos modelio atitikimo Lietuvoje dar reikės įstatymų pakeitimų – tai aptarėme ir su Lietuvos banku.

Ar augančios išteklių kainos ir dėl to ūgtelėjusi infliacija gali Lietuvai užkirsti kelią įsivesti eurą? Jei šalies ekonomika yra auganti, natūraliai atsiranda išaugančio infliacinio spaudimo rizika, ją turite įvertinti.

Kaip manote, ar įnašas į ECB kapitalą ir dalyvavimas Europos stabilumo mechanizme (ESM) nebus pernelyg didelė finansinė našta Lietuvai? Dar neteko matyti šalies, kuriai įnašo į ECB kapitalą reikalavimas būtų sukėlęs didesnių bėdų. To nebuvo nei Estijai, nei Latvijai, kai stojo į euro zoną. Kalbant apie dalyvavimą ESM – taip, į euro zoną stojanti šalis dalyvauja ir šioje programoje, tačiau į ją nereikėtų žiūrėti tik kaip į išlaidų reikalaujantį dalyką. Dalyvavimas ESM teikia ir naudos.

Ar ECB valdančiojoje taryboje yra narių, kurių požiūriai į pinigų politiką nesutaptų? Pvz., vieni yra už ekonomikos skatinimą, kiti – už monetarinės politikos griežtinimą. Kaip manote, kuriai grupei narių priklausys Lietuva, jei įstos į euro zoną? Valdančiojoje taryboje niekas neatstovauja konkrečioms šalims. Tarybos nariai veikia kaip individualūs asmenys – posėdžių salėje yra lentelės su asmenų vardais, tačiau ne šalių pavadinimais. Visų narių mandatas yra vienas – visoje euro zonoje palaikyti kainų stabilumą.***Trumpesnė šio interviu versija pirmadienį buvo publikuota dienraštyje „Verslo žinios“. Kai kurie p. Asmusseno atsakymai po publikavimo dienraštyje jo paties atstovų prašymu buvo papildyti ir pakoreguoti, kad „Verslo žinių" portalo skaitytojai gautų maksimaliai tikslią informaciją.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis

Baltijos biržoje stabdoma prekyba „Grigeo“ akcijomis, prokurorams popietę planuojat paskelbti informaciją,...

Rinkos
2020.01.17
Kas būna po itin stiprių metų akcijose

Kaip žinome, 2019 m. buvo itin stiprūs metai finansiniam turtui, nes buvo atstatytas užpernai patirtas...

Rinkos
2020.01.17
Kinijos BOCE įsigijo beveik pusę Ukrainos pagrindinės biržos akcijų

Kinijos prekių birža „Bohai Commodity Exchange“ (BOCE) įsigijo Ukrainos vertybinių popierių biržos PFTS –...

Rinkos
2020.01.16
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15
Oksfordo universitetas kapitalo rinkose siekia pasiskolinti beveik šimtmečiui

Oksfordo universitetas kapitalo rinkose bando pasiskolinti beveik šimtui metų, išnaudodamas ultralengvas...

Rinkos
2020.01.15
„Grigeo“ vadovybė tikėjimą akcijomis išreiškia 5.000 Eur 15

Susiję asmenys įsigijo „Grigeo“ akcijų per išsipardavimą rinkoje penktadienį.

Rinkos
2020.01.15
Startuolis pasikinkė griežtėjančios pinigų plovimo prevencijos idėją Premium 3

Lietuvoje įkurtas reguliavimo technologijų, arba „regtech“, startuolis „Amlyze“ sukūrė pirmą Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.14
„Tesla“ akcijos pirmąkart kirto 500 USD ribą 1

Elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijos bėgėjimosi kelyje susirenka vis naujus riboženklius.

Rinkos
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Alternatyva bankams: skolintis suka į biržą Premium

Vakarų korporacijoms įprastas veiklos finansavimas išleidžiant skolos vertybinius popierius (VP) pasiekė...

Finansai
2020.01.14
Vyriausybė beveik 6 metams pasiskolino už 0,133%

Lietuvos vyriausybė vidaus rinkoje 5 metams ir 11 mėnesių pasiskolino 39 mln. Eur už vidutines 0,133%...

Rinkos
2020.01.13
Kaip išsirinkti rinką ir sektorių investavimui Premium

Pasaulis didelis, todėl investuotojai, nusprendę savo lėšas įdarbinti akcijų turto klasėje, turi galimybę...

Rinkos
2020.01.13
Rekordinis įmonių skolinimasis kapitalo rinkose

Per 2019 m. kapitalo rinkose įmonės išplatino obligacijų už rekordinę apimtį – 2,5 trln. USD, centriniams...

Rinkos
2020.01.13
„Ignitis grupė“ riebina pasiūlymą dėl ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų 6

Delistinguoti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš biržos ir surengti savo IPO siekianti „Ignitis grupė“ gerina...

Rinkos
2020.01.10
Specialistų vertinimai dėl „Grigeo“ prekybos: kol kas – tik smulkiųjų panika ir spekuliacijos Premium

Beveik 40% nuosmukiu prekybą po pertraukos pradėjusios „Grigeo“ akcijos sugrįžo virš 1 Eur ribos, tačiau...

Rinkos
2020.01.10
„Grigeo“ akcijų prekyba prasidėjo: pinga dešimtimis procentų, „Swedbank“ buvo kilę sutrikimai 5

Po trijų dienų atnaujinta „Grigeo“ akcijų prekyba prasidėjo 33,82% kainos kritimu.

Rinkos
2020.01.10
Atnaujinta „Grigeo“ akcijų prekyba 3

Dėl taršos įvykio esminę informaciją rinkai paskelbusios „Grigeo“ akcijomis prekyba bus atnaujinta...

Rinkos
2020.01.10
Kokios finansinės pasekmės „Grigeo“ investuotojams Premium 5

Į teršalų skandalą patekusi „Grigeo“ grupė ir jos investuotojai baudų ir kompensacijų naštą galėtų izoliuoti...

Rinkos
2020.01.10
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
Lietuvos bankas prieš „Grigeo“ gali pasitelkti niekad nenaudotą sankciją Premium

Lietuvos bankas ir Vilniaus biržos prekybos operatorė spaudžia „Grigeo“ kuo greičiau paskelbti esminę...

Rinkos
2020.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau