Bumas dar atidėtas – vartojimas auga tik pagal išgales

Publikuota: 2013-07-20
Nuotrauka: Juditos Grigelytės
„Verslo žinios“

Grįžti į svaiginamai augančių pardavimų laikus, kokius prekybininkai, paslaugų teikėjai patyrė auksiniu 2004–2008 m. laikotarpiu, deja, nepavyks didžia dalimi ir todėl, kad šiuo metu iš esmės neliko vėjavaikiško gyvenimo skolon iliuzijos. Šių dienų realybė tokia – išleidžiame tiek, kiek uždirbame, tad geresni laikai iš vidaus rinkos gyvenantiesiems ateis ilgainiui daugėjant grįžtančiųjų į darbo rinką.

Ekonominę šalies padėtį optimistiškai šiandien vertina vienas iš penkių šalies gyventojų, prieš metus taip manė tik vienas iš dešimties, o per pastarąją krizę prieš ketverius metus tokių apskritai buvo absoliuti mažuma. Tačiau asmeninės finansinės padėties vertinimai išlieka santūrūs, per pastaruosius keletą metų jie kiek pagerėjo, bet reikšmingai nepakito.Tai rodo komunikacijos planavimo agentūros OMD ir „Danske Bank“ atliktas naujausias vartotojų tyrimas.„Didžiausias mano atradimas šiemet yra moterų ir vyrų skirtumai. Vyrai optimizmu tryško dar prieš metus, o moterys padėtį palankiau ėmė vertinti tik šiemet. Moterys, būdamos atsakingos už namų ūkio išlaidas, žvelgia blaiviau ir atsakingiau“, – konstatuoja Darius Gricius, OMD generalinis direktorius.Tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos gyventojų optimizmas per ketverius metus išaugo beveik 10 kartų ir 2013 m. pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 m. Manančiųjų, kad ekonomika yra bent iš dalies stipri, šiuo metu yra 19%, prieš ketverius metus tokių buvo vos 2%, pernai – 9%. Deja, šiandien tik 7% gyventojų, kaip ir prieš metus, teigia, kad pinigus leidžia kiek laisviau nei anksčiau, nors 2009 m. tokių buvo tik 1%.Paanalizavus iki 2009 m. fiksuotas vartojimo tendencijas, darosi akivaizdu, kad ikikrizinio bumo pasiekti nepavyks.Strateginių rinkos tyrimų bendrovė „Euromonitor International“ prognozuoja, kad vartojimo išlaidos 2013–2020 m. vidutiniškai kasmet didės po 4,4%, arba perpus lėčiau nei 2000–2007 m., kai jos vidutiniškai augo po 8,9% kasmet. Artimiausiais metais tos išlaidos didės dar kukliau. „Danske Bank“ prognozėmis, privatus vartojimas Lietuvoje 2013–2014 m. didės apie 3,0–3,5 %.

Priklausys nuo pajamų

Violetos Klyvienės, „Danske Bank“ vyresniosios analitikės Baltijos šalims, nuomone, didesniam gyventojų norui išlaidauti reikia, kad darbo rinka atsigautų daugiau – nedarbas sumažėtų. 
Dabartinė padėtis rodo, kad pinigus gyventojai taupo labiau nei prieš metus, nors indėlių palūkanos, įvertinus infliaciją, yra neigiamos, t. y. pinigai netenka vertės. Tokia būklė tarsi skatintų lengviau skirtis su pinigais, tačiau taip nėra.„Tai aiškiai rodo, kad neapibrėžtumas dėl ateities išlieka svarbus mūsų vartotojų elgsenos veiksnys, todėl jie taupo“, – sako „Danske Bank“ atstovė. Tiesa, OMD apklausa parodė, kad pinigus labiau linkę leisti, nei taupyti, šalies didmiesčių gyventojai: 10%, arba 78% daugiau nei prieš metus, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų nurodė, kad pinigus dabar leidžia laisviau, bet tokių gyvenvietėse iki 2.000 per metus sumažėjo 67%, čia tik 4% nurodė, kad išlaidauja drąsiau.
Kita vertus, optimizmo daugėja, ypač jei vertinsime ilgėlesnio laikotarpio perspektyvas. Vis daugiau respondentų pasiryžę išleisti pinigų gal ir ne visai pirmojo būtinumo prekėms, palyginti su 2009 m., vis daugiau žmonių pasirenka aukštesnės kokybės ir atitinkamai brangesnę avalynę ir aprangą. Tačiau tyrimo autoriai taip pat išskiria, kad dabar žmonės, pavyzdžiui, mažiau žavisi ekologišku maistu, jiems labiau rūpi gaminio kaina ir kokybė nei ekologiškos savybės.
„Prekybininkams, matyt, blogiausi laikai jau praeityje“, – sako p. Klyvienė.
„Eurostat“ skelbia, kad mažmeninė prekyba gegužę, palyginti su 2012 m. geguže,  Lietuvoje išaugo 5,8%, o pagal prekybos augimo tempą Lietuva buvo antra ES po Latvijos (8%).
„Tačiau ir toliau taupoma atostogų sąskaita. Gal atostogų pardavėjai ir nesiskundžia savo gyvenimu, bet kaina greičiausiai ir toliau bent jau daugumai išlieka pagrindinis veiksnys, kur atostogauti“, – sako p. Klyvienė.OMD gyventojų apklausa rodo, kad taupymo, kaip ir pinigų leidimo, įpročiai išlieka nepakitę, tačiau pabrėžia, kad šiemet 33% gyventojų taupo atostogų sąskaita, tai 27% daugiau nei prieš metus. 20% atsisako alkoholio (+33%), o 11% – gaiviųjų gėrimų  (+30 %).

Gniaužia neatsakingą skolinimąsi

Ikikrizinis augimas, tiek verslo investicijų, tiek vartojimo, buvo paremtas skolintomis lėšomis. Namų ūkių išlaidos, „Eurostat“ duomenimis, Baltijos šalyse 2009–2011 m. tirpo daugiau nei 15% ir labiausiai visoje Europos Sąjungoje, kaip ir iš nuosmukio iki šiandien neišsivaduojančioje Graikijoje.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, vartojimo paskolos nuo 2005 m. sausio iki 2008 m. rugsėjo, kai buvo pasiektas pikas, išaugo 6 kartus, nuo 1,57 mlrd. Lt iki 9,5 mlrd. Lt. Tačiau jau 2013 m. gegužę paskolų likutis susitraukė iki 5,15 mlrd. Lt ir buvo 54% mažesnis nei 2008 m. pabaigoje.„Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė dabar sako, kad 2012 m. vėl pradėjo augti verslo paskolų portfelis ir kad, gerėjant lūkesčiams dėl ateities, augant darbo užmokesčiui bei esant rekordiškai žemoms paskolų palūkanoms, tikėtina, jog „namų ūkių kreditavimas netrukus paseks panašia kryptimi“. 
Tačiau, Lietuvos bankui toliau griežtinant kredito įstaigų veiklą, tikėtis, kad vartotojų kreditavimas reikšmingiau atsigaus, neverta.   
Viena LB naujausių iniciatyvų – teikiamos įstatymų pataisos, griežtinančios vartojimo kredito įstaigų veiklą. 
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad vykdant agresyvią rinkodarą vadinamųjų greitųjų vartojimo kreditų portfelis pastaraisiais metais pučiasi itin sparčiai, tačiau taip pat sparčiai daugėja klientų, nesugebančių laiku grąžinti kredito. 35% klientų – jaunimas iki 25 metų. 
„Dažnu atveju klientai įsisuka į užburtą paskolų ratą, o tai gresia skaudžiomis socialinėmis pasekmėmis. Būklę padėtų normalizuoti privalomas asmens mokumo tikrinimas duomenų bazėse, griežtesni reklamos reikalavimai ir didesnės baudos už įstatymo pažeidimus“, – sako p. Vasiliauskas.
Lietuvos bankui nerimą kelia tai, kad nuo 2011 m. vartojimo kredito davėjų, kurie daugiausia teikė mažuosius (iki 1.000 Lt) kreditus, bendras paskolų portfelis išaugo 2,5 karto, iki 206,91 mln. Lt. O daugiau nei 60 dienų pradelstos skolos šių metų kovo 31 d. viršijo 100 mln. Lt ir sudarė net 96% viso grąžintino mažųjų vartojimo kreditų likučio.

Išleidžiame, ką uždirbame

Kita vertus, p. Klyvienė atkreipia dėmesį, kad vartojimą palaikys didėjančios gyventojų pajamos, sparčiau šiemet augsiantis darbo užmokestis ir mažėsiantis nedarbas. DB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šiemet turi išaugti 4–4,5%. 
OMD gyventojų apklausa taip pat atskleidžia, kad per metus pastebimai sumažėjo perkančiųjų pigesnius maisto produktus, tokių dabar iki 29%, arba 12% mažiau nei 2012 m.
Anot Gitano Nausėdos, SEB prezidento patarėjo, numatytas neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) kėlimas nuo 470 iki 570 litų yra sveikintinas, tačiau apčiuopiamai mažas pajamas gaunančių gyventojų kišenės nepapildys.Skaičiuojama, kad minimalų 1.000 Lt atlyginimą gaunantysis papildomai prie dabartinės algos nuo 2014 m. prisidurs tik 21 Lt, o gaunantieji vidutinį atlyginimą (apie 2.100 Lt) – tik 10 Lt.
„Pakėlus NPD, padidėjusios į rankas gaunamos pajamos leistų daugiau vartoti toms gyventojų grupėms, kurios ilgai atidėliojo būtiniausių poreikių tenkinimą, todėl skirs papildomų litų pirkiniams, o ne taupyti“, – sako p. Nausėda.
Pasak p. Klyvienės, palankesnė vartotojams šiemet bus ir infliacijos dinamika, pirmą kartą po krizės ėmė kilti realusis, atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokestis: 2013 m. pirmąjį ketvirtį jis ūgtelėjo 2,1%. Banko analitikė pabrėžia, kad stabilų vartojimą išlaiko augančios verslo pajamos iš eksporto rinkų. Ji prognozuoja, kad kitąmet eksportas išliks gyvybingas, nors pardavimai Rusijoje galimai mažės, nes šios šalies ekonomika plėtojasi veikiama naftos kainų, o jos šiuo metu yra kritusios. Galimus praradimus Rytuose kompensuos gerėjanti padėtis Vakaruose.
„Kitąmet euro zona turi atsigauti. Tad jei kartais lėtėtų ūkio augimas Rusijoje, pastarąjį atsvers atsigaunanti prekyba Europoje“, – teigė p. Klyvienė.

Prekybos pagyvėjimo laukia rudenį

Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, sako, kad š. m. birželis buvo kur kas šiltesnis nei praėjusių metrų, ir neįprastu karščiu pakoregavo vartotojų pirkimo įpročius. Prekybininkai skaičiuoja, kad, lyginant abiejų mėnesių duomenis, ventiliatorių parduota daugiau nei du kartus, vandens ir kitų gaiviųjų gėrimų – maždaug penktadaliu, ledų – per 30%.Ponas Vilimas pabrėžia, kad Lietuvos prekybos rinkoje esminiai įvykiai šiemet bus dviejų milžinų – IKEA (namų apyvokos reikmenys, baldai) ir H&M (apranga, avalynė) – pasirodymas rudenį, o šiuose segmentuose konkurencija pasieks dar aukštesnį lygį.Atskirame miestų tyrime „Euromonitor International“ taip pat nurodoma, kad pirmoji Švedijos baldų milžino IKEA parduotuvė Baltijos šalyse, atidaroma Vilniuje, nėra atsitiktinumas. Prekybos sektorius yra didžiausia Vilniaus miesto ekonomikos dalis,  sukurianti trečdalį miesto darbo vietų ir BVP. Be to, pagal franšizę parduotuvę atidarantys islandai tikisi pritraukti pirkėjų 300 km spinduliu, o tai apima jau tokius miestus kaip Minskas (4 mln. gyventojų) ir Ryga (apie 1 mln.).„Plėtra į Baltijos šalis nėra atsitiktinumas. Lietuvos bendrovės, tokios kaip „Vilniaus baldai“, koncernui tiekia žaliavas ir gamina baldus jau daugiau nei 15 metų“, – teigiama Vilniaus miesto apžvalgoje.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.* * *Vartotojų portretai: optimistai ir pesimistai. Šaltinis: OMD

  • Optimistiškiau ekonominę būklę, asmeninių finansų perspektyvas vertina ir vartojimo planus drąsiau puoselėja vyrai, 20–29 metų gyventojai, gaunantys didesnes nei 2.000 litų pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui, taip pat didmiesčių gyventojai. Pesimistiškiau nusiteikusios moterys, 40–50 metų gyventojai, gaunantys mažesnes nei 2.000 Lt pajamas per mėnesį vienam šeimos nariui, taip pat miestelių ir kaimų gyventojai.
  • Lietuvos gyventojų apklausoje 2013 m. gegužę dalyvavo 938 respondentai, 2012 m. gegužę apklausta 917 respondentų. Vartotojų tyrimą OMD atlieka nuo 2009 m. du kartus per metus.

Vartojimo paskolų augimo metinis pokytis. Šaltinis: Lietuvos bankas

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
J. Gylys: prekybos tinklai kol kas nepanaudoja daugiakanalės prekybos pranašumų

Jurgis Gylys, elektroninio verslo ir programavimo paslaugų NFQ įmonių grupės verslo skaitmenizavimo vadovas,...

Prekyba
11:06
„Komunikacijos amatininkai“ keičia pavadinimą

Skaitmeninės komunikacijos agentūra „Komunikacijos amatininkai“ keičia pavadinimą ir nuo šio vadinsis...

Rinkodara
10:27
„Starbucks“ į Baltijos šalis galėtų atvesti „Tallink“, teigia analitikai

Estijos keltų operatorė „Tallink Grupp“, į Baltijos šalis atvedanti greitojo maisto restoranų tinklą „Burger...

Rinkos
07:46
Žalia šviesa „Telia“ pirkiniui – „Bonnier Broadcasting“

Europos Komisija patvirtino telekomunikacijų grupės „Telia Company“ sandorį, kuriuo ji iš Švedijos...

Rinkodara
2019.11.12
„Rubiko kubo“ prekės ženklo valdytojai patyrė dar vieną pralaimėjimą Premium

Europos Sąjungos (ES) Bendrasis Teismas priėmė dar vieną nepalankų sprendimą gerai žinomo žaislo Rubiko kubo...

Rinkodara
2019.11.12
Apdovanojimas „Vilnius – Europos G taškas“ kampanijai vėl patraukė pasaulio dėmesį 2

Žinia, kad Vilniaus reklama „Vilnius – Europos G taškas“ buvo įvertinta auksu tarptautiniuose turizmo...

Rinkodara
2019.11.12
„Akropolis“ prie Vingio parko gali tapti didžiausiu PC Baltijos šalyse 11

VP grupei priklausanti UAB „Akropolis Group“ Vilniuje, buvusios „Velgos“ teritorijoje, šalia Vingio parko,...

Statyba ir NT
2019.11.12
Vienišių diena ankstina šventinių siuntų antplūdį  Premium

Intensyviausia prekyba pasižymintis prieškalėdinis laikotarpis tendencingai ilgėja – siuntų ir logistikos...

Registruoja A. Unikausko vardo kliniką, bet planų neatskleidžia 1

Valstybiniame patentų biure UAB „Viva Idea“ registruoja žodinį prekės ženklą „Daktaro Unikausko klinika.

Rinkodara
2019.11.12
Vartotojų teisės: daugiausia ginčų – dėl drabužių kokybės 

Per tris 2019 m. ketvirčius į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą pasiskųsti ar pasikonsultuoti kreipėsi...

Prekyba
2019.11.12
„Euroapotheca“ Latvijoje pradėjo prekiauti internete 

Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione veikiančio vaistinių tinklo „Euroapotheca“ įmonė UAB „Azeta“ įkūrė...

Prekyba
2019.11.12
„Avitela“ ir „Elektromarkt“ sandoris: išliks atskiri prekės ženklai 

25-rius metus veikianti prekybos buitine technika ir elektronika bendrovė „Avitelos prekyba“ įsigijo kitą...

Prekyba
2019.11.12
Didžiausią reklamos šuolį demonstruoja „Švyturys-Utenos alus“

Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m., tarp reklamos užsakovų labiausiai...

Rinkodara
2019.11.12
Kauno „Megos“ nuomininkų apyvarta ūgtelėjo 12%  Premium

Pirmąjį 2019 m. pusmetį prekybos centro (PC) „Mega“ parduotuvių pardavimai siekė 83 mln. Eur, kai 2018 m. tuo...

Prekyba
2019.11.12
Vilniuje – nauja „Citroen“ atstovė  Premium

Vilniuje šią savaitę veiklą oficialiai pradeda nauja „Citroen“ atstovė – ja tapo iki šiol „Suzuki“ ir...

Automobiliai
2019.11.11
R. Mažulis perėmė „StrongPoint“ vairą  1

Prekybos technologijų bendrovės „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims pozicijoje Julių Stulpiną pakeitė...

Prekyba
2019.11.11
Medijos – ir streso, ir atsipalaidavimo šaltinis Premium

Šiandieniame technologijų pasaulyje medijomis naudojamės vis daugiau, o prekių ženklams tai atveria didesnių...

Rinkodara
2019.11.11
Keičiasi SBA rinkodaros ir verslo vystymo vadovai 1

SBA grupei, plečiant veiklą ir tęsiant plėtrą užsienio rinkose, vyksta pokyčiai grupės vadovybėje: verslo...

Rinkodara
2019.11.11
Spalį – 0,1% mėnesio infliacija

Lietuvoje spalį buvo 0,1% mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje didėja antrą mėnesį...

Prekyba
2019.11.11
Didieji prekybos tinklai drąsiai plečiasi ir atsinaujina Premium

Pagrindiniai mažmeninės prekybos tinklai šiais metais atnaujino dešimtis parduotuvių, išsiplėtė naujuose...

Prekyba
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau