Siuvimas grąžinamas į Europą – rūpinamasi įranga

    Publikuota: 2013-07-13
    Atnaujinta 2015-06-01 13:59
    Nuotrauka: Irmos Ozturhan
     

    Lengvajai pramonei pergyvenus sunkiausią metą, vėl telkiamos investicijos į technologijas, kurios turi padidinti našumą ir kilstelėti kokybės standartus. Siuvėjams į brangią įrangą tenka investuoti ne tik siekiant sparčiau dirbti ir spėti su mados tendencijomis, bet ir dėl darbuotojų stygiaus – stengiamasi optimizuoti rankų darbą.

    Rimti investiciniai projektai siuvimo ir tekstilės įmonėse tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse prieš keletą metų buvo pristabdyti. Kaip teigia Jonas Kungys, lengvajai pramonei skirtų įrengimų atstovybės UAB „Dabalta ir Ko“ direktorius, sunkmečiu įmonės prarado 50–60% savo pajėgumo, emigravo dalis darbuotojų, bankai nebeskolino pinigų technikai pirkti, tačiau padėtis netruko keistis.„Prasidėjo atvirkštinis procesas – iš Kinijos užsakymai vėl perkeliami į Europą, imta ieškoti pajėgumo, kurio Europoje nebeliko, įmonėms teko daugiau darbų, nei jos galėjo aprėpti, tada atsirado priešingas efektas: pradėta telkti finansus investicijoms. Lietuviai investuoja į naujausią įrangą, kuri duoda našumą ir kokybę, nes darbo jėga savikainoje užima didelį procentą“, – rinką apžvelgia p. Kungys.Bendrovė, prekiaujanti daugiausia vokiečių gamintojų įranga, šiemet planuoja didesnį pardavimą. Geriausiais – 2006–2007 m. bendrovės pardavimai siekė apie 7 mln. Lt, vėliau sumažėjo iki 3,5–4 mln. Lt, o šiemet bendrovė planuoja pasiekti apie 5 mln. Lt apyvartą.

    Azija užleidžia pozicijas

    Gegužės pabaigoje VšĮ „Versli Lietuva“ skelbė, kad 2013 m. I ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos gamintojų drabužių eksporto augimas sudarė 8,2%, kitų tekstilės gaminių – 5%. Viena iš svarbesnių priežasčių – drabužių gamyba grąžinta iš Azijos į Europą.Janas Barwalde, parodų organizatoriaus „Messe Frankfurt“ rinkodaros komunikacijų, technologijų ir produkcijos direktorius, pabrėžia, kad lemiamas vaidmuo rinkoje tenka Rytų Europai, galinčiai pasiūlyti europinius siuvimo standartus ir palyginti neaukštus įkainius.„Žymiausieji Europos prekių ženklų atstovai grįžta gaminti drabužius iš Azijos į Europą, pavyzdžiui, iš Bangladešo, nes gamintojai nori trumpinti ir spartinti gaminių kelią į rinką. Svarbus ir socialinis bei etinis aspektas, nes vartotojų galvose stiprėja nuomonė, kad tai, kas gaminama Europoje, yra geriau, ypač po tam tikrų įvykių Bangladeše rezonanso (siuvimo fabriko griūties ir darbuotojų apsinuodijimo vandeniu – VŽ). Rytų Europa tampa strategine paslaugų rinka“, – teigia p. Barwalde.Todėl, pasak jo, įmonės ieško įrangos ir technologijų, kurios užtikrintų našesnį darbą nemenkindamos kokybės parametrų.„Standartinė gamyba, paprasti drabužiai vis dar gaminami Kinijoje ar kitur Azijoje, bet ypač inovatyviai, išmaniai tekstilei (angl. smart textile – VŽ ) reikia gerų įrengimų ir kvalifikuotų siuvėjų“, – Europos siuvėjų pranašumą išskiria p. Barwalde.

    Išmani pramonė

    Tai, kad tekstilė ir drabužių siuvimas darosi išmanus, greitėja procesai ir paprastėja jų valdymas, akivaizdžiai parodė birželį Frankfurte rengiamose tekstilės ir siuvimo pramonės technologijų parodose „Techtextil“ bei „Texprocess“ dalyvavę įrangos gamintojai. Ponas Barwalde pabrėžia, kad tekstilės ir drabužių gamyba suartėja, įrengimų kūrėjai kooperuojasi, kuria technologijas, kurios jungia skirtingus įrengimus. Svarbus vaidmuo lengvojoje pramonėje tenka ir informacinėms technologijoms (IT), kurios leidžia optimizuoti darbą. Pavyzdžiui, pristatytas siuvimo įrengimas, valdomas iPAD‘u.Šiai technologijai skirtas inovacijų apdovanojimas. „IT plėtojama tokia kryptimi, kad gamybos procesas būtų kuo skaidresnis. Proceso grandys gali stebėti užsakymą iš bet kurios vietos ir klientui operatyviai atsakyti į visus klausimus. IT optimizuoja procesą, leidžia mažinti atliekų kiekį, tai svarbu laikantis ES standartų, didina efektyvumą“, – IT svarbą akcentuoja p. Barwalde.Parodoje būta ir įrangos, leidžiančios sutaupyti siuvėjų darbo laiką, ji dar nėra iki galo parengta rinkai, be technologinių aprašymų ir kainų. Gamintojai taip tikrina potencialią paklausą.„Pristatyti pusautomačiai, dar neparengti prekybai. Mums ši įranga įdomi, nes siuvėjų mažėja, jų niekas nemoko, todėl siuvykloms svarbu procesus automatizuoti, kad reikėtų kuo mažiau rankų darbo“, – pagrindinius tikslus apibrėžia Rita Dačinskienė, AB „Utenos trikotažas“ gamybos direktorė.Pasak jos, įmonė planuoja įsigyti įrangos, kuri padėtų tobulinti tam tikrus gamybos procesus, todėl dalyvauti parodose būtina.

    Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













    Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



     

    Dairosi naujovių

    Liudmila Liumarovienė, UAB „Rožė“ gamybos paruošimo technologė, parodoje Frankfurte sako taip pat žvalgiusis naujų įrengimų, nes pagrindinis tikslas siuvėjams – palengvinti siuvimo procesą, nepakeitus gaminio išvaizdos. Čia taip pat jaučiamas darbo jėgos stygius, todėl darbą automatizuoti yra išeitis norint neprarasti užsakymų. Pasak jos, siuvimo įranga yra brangi, tačiau technologijos taip tobulėja, kad kartais pakanka įsigyti tik tam tikrų papildomų priedų prie esamos įrangos, ir gamybos parametrai jau pakinta.„Kitas dalykas – parodose dalyvauti būtina, kad neatsiliktum nuo tendencijų. Jas diktuoja dizaineriai, nes kasmet su nauju sezonu sukuriama siuvimo naujovių, pavyzdžiui, siuvinėjimo, peltakio, panašaus į rankinį dygsnį, mados. Atrodo, tai tik smulki apdailos detalė, tačiau itin svarbi“, – aiškina vokiečių mados namams „Hugo Boss“ anksčiau moteriškų drabužių liniją siuvusios bendrovės technologė.Ji teigia, kad technologijų parodos yra sėkmingos ir ieškant žaliavų tiekėjų. Ponia Liumarovienė parodoje sako nusižiūrėjusi portugalų užtrauktukų gamintojus. Žaliavos pasiūlos tiekėjų parodoje pasidairyti važiavo ir Vydas Damalakas, UAB „Omniteksas“ pirkimų direktorius. Pasak jo, bendrovė sulaukia vis daugiau specialios paskirties drabužių siuvimo užsakymų, todėl parodose galima išvysti naujų, išskirtinių savybių turinčių audinių.„Ieškojome žaliavos specialiems produktams, kurių paklausa ir gamyba kasmet auga. Tai nedegūs, orui laidūs, stipresni produktai, chemikalai cheminiams procesams“, – vardija p. Damalakas. Didelę dalį bendrovės gaminių sudaro sportui skirti terminiai drabužiai.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

    Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

    Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

    Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

    Verslo žinių pasiūlymai

    Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
    Valdyti Sutinku