Varšuvos biržos vadovas tiki, kad lietuviškų įmonių ateis daugiau

Publikuota: 2013-06-09
Adamas Maciejewskis, Varšuvos biržos vadovas.
Adamas Maciejewskis, Varšuvos biržos vadovas. Nuotrauka: Varšuvos biržos
„Verslo žinios“

Viena po kitos lietuviškas įmones viliojanti Varšuvos akcijų birža dar šių metų pabaigoje savo sąrašuose norėtų matyti daugiau nei penkias Lietuvos bendroves, teigia Adamas Maciejievskis, biržos kaimynės vadovas.

Jis tiki, kad Vidurio ir Rytų Europoje ilguoju laikotarpiu išliks tik konsolidavęsi biržų operatoriai, o prekybą zlotais, tačiau ne eurais Varšuvos biržoje laiko pranašumu, bet ne trūkumu.

– Varšuvos biržoje akcijas kotiruoja jau trys Lietuvos bendrovės, dar dvi („AviaAM Leasing“ ir „City Service“) viešai paskelbė ketinančios į ją žengti. Kiek Lietuvos kompanijų norėtumėte matyti Varšuvos biržos sąrašuose, tarkime, šių metų pabaigoje? Mes visada kompanijoms sakome, kad sprendimą, ar žengti į biržą, reikėtų priimti atsižvelgus į savo verslo poreikius. Sunku prognozuoti, kiek Lietuvos bendrovių šių metų pabaigoje bus kotiruojama Varšuvos biržoje, nes daug ką lems situacija pasaulio finansų rinkose. Kiek naujų lietuviškų kompanijų Varšuvoje norėtume matyti? Atsakymas – daugiau nei dvi, kurios oficialiai jau pareiškė norą čia būti, nes tikime, kad didesnis investicinių priemonių pasirinkimas naudingas ir rinkai, ir investuotojams.

– O kaip dėl bendrovių iš kitų Baltijos šalių? Šiuo metu, be trijų lietuviškų kompanijų, akcijas Varšuvos biržoje taip pat kotiruoja dvi bendrovės iš Estijos, ir tikiu, kad jų pavyzdžiu netrukus paseks ir Latvijos įmonės. Nuolatinį domėjimąsi Lenkijos rinka jaučiame iš daugelio Vidurio ir Rytų Europos kompanijų. Mūsų atstovai reguliariai lankosi šio regiono šalyse ir susitinka su įvairiomis įmonėmis, besidominčiomis galimybėmis surengti viešą akcijų siūlymą (angl. initial public offering, IPO) Varšuvos biržoje.Be to, užsienyje turime platų brokerių, teisininkų, investicijų valdytojų, auditorių ir patarėjų tinklą, vadinamuosius Varšuvos biržos IPO partnerius, kurie gali padėti pasirengti IPO ir akcijų kotiravimui Varšuvoje. Lietuvoje tai yra bendrovė „Finasta Corporate Finance“ ir FMĮ „Orion Securities“. Pastaroji yra ir mūsų biržos narė.

– Ar teisingas mitas, kad Lenkijos pensijų fondai ir kiti instituciniai investuotojai per IPO išperka kone bet kokios kompanijos akcijas? Ar didelė grėsmė, kad IPO Varšuvos biržoje gali būti nesėkmingas? Pensijų fondai ir kiti instituciniai investuotojai turi profesionalius investicijų valdytojus, kurie asmeniškai vertina kiekvieną IPO. Kalbant apie nesėkmingo IPO galimybę, būna daugybė nepavykusių IPO – ir Varšuvos, ir bet kurioje kitoje biržoje. Tačiau geros kompanijos su įdomia investicine istorija ir daugeliu pranašumų investuotojams visada ras kapitalo savo augimui. Tai įrodo mūsų IPO statistika – pernai IPO surengė ir į pagrindinį biržos sąrašą atėjo 19 naujų kompanijų, bendra šių IPO vertė sudarė 3,438 mlrd. PLN (2,79 mlrd. Lt). Beje, dar didesnės – 3,89 mlrd. PLN (3,15 mlrd. Lt) – vertės surengta antrinių viešų siūlymų (angl. secondary public offering, SPO).

– Kokioms kompanijoms, jūsų nuomone, verta kotiruoti akcijas Varšuvos biržoje? Ar jos būtinai turi turėti sąsajų su Lenkija? Galime įvardyti kelis pagrindinius veiksnius, pagal kuriuos investuotojai sprendžia apie kompanijos patrauklumą. Tai šalies makroekonominės perspektyvos, veiklos sektoriaus potencialas ir bendras įmonės veiklos profilis. Vis dėlto visos gerai valdomos bendrovės, užsitikrinusios pozicijas rinkoje ar siūlančios inovatyvių produktų ir paslaugų, turi potencialo sulaukti investuotojų dėmesio. Nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje ar kokiame veiklos sektoriuje įmonė veikia.Kompanija, norinti kotiruoti akcijas pagrindiniame Varšuvos biržos sąraše, turi parengti akcijų prospektą, kurį turi patvirtinti Lenkijos finansų priežiūros tarnyba. Minimali bendrovės kapitalizacija per IPO turėtų sudaryti 15 mln. EUR (52 mln. Lt). Savo ruožtu bendrovės, norinčios kotiruoti akcijas mūsų „NewConnect“ rinkoje, turi parengti atitinkamą dokumentą, kurį turi patvirtinti Varšuvos birža. Šioms įmonėms nustatytas reikalavimas, kad minimalus nuosavas kapitalas sudarytų mažiausiai 500.000 PLN (414.000 Lt), jos taip pat turi pateikti audituotą finansinę atskaitomybę už praėjusius finansinius metus.

– Kokią akcijų dalį per IPO patartumėte parduoti įmonei? Tai priklauso nuo individualių įmonės poreikių. Tačiau svarbu, kad bendrovė užtikrintų didelį laisvai rinkoje cirkuliuojančių akcijų skaičių. Didesnis laisvų akcijų kiekis padidina akcijų likvidumą ir leidžia efektyviau nusistovėti jų rinkos kainai. Be to, tai užtikrina labiau diversifikuotą akcininkų bazę – tai gali būti svarbu įmonei nusprendus grįžti į rinką pritraukti papildomo kapitalo iš akcininkų.

– Analitikai dažnai sako, kad pagrindinė „Nasdaq OMX“ Baltijos biržų problema yra likvidumo ir pačių investuotojų trūkumas. Ar su šiomis problemomis nesusiduria Varšuvos birža? Kaip jas sprendžiate? Varšuvos birža akcijų apyvartų ir kapitalizacijos atžvilgiu yra didžiausia kapitalo rinka Rytų ir Vidurio Europoje, tačiau nemanau, kad mūsų darbas keliant likvidumą rinkoje yra baigtas. Šiuo metu koncentruojamės į naujų technologijų diegimą, optimalaus prieinamumo prie rinkos užtikrinimą visiems rinkos dalyviams, taip pat aktyviai dirbame su rinkos formuotojais (angl. market makers) ir akcijų kainų nustatymo strategijomis – visa tai nukreipta į prekybos aktyvumo biržoje didinimą. Savo ruožtu iš emitentų pusės, kaip minėjau, prašome užtikrinti pakankamą laisvų akcijų skaičių, gerą komunikaciją su akcininkais, nes tai yra būtinybė norint toliau augti.

– Ar matote Varšuvos biržos ir „Nasdaq OMX“ Baltijos biržų bendradarbiavimo galimybių? Kaip turbūt jau žinote, šiuo metu dėl galimo bendradarbiavimo kalbamės su Čekijos birža. Kol kas tai ankstyvasis pokalbių etapas ir svarstomos visos bendradarbiavimo galimybės. Tačiau kad ir kaip šios derybos baigtųsi, mes išliksime aktyvūs ir pokalbiuose su kitais potencialiais partneriais, kuriems galime pasiūlyti tam tinkamą savo kompetenciją ir rinkos pozicijas. Mes neatsisakome įvairių bendradarbiavimo su kitais biržos operatoriais būdų, nes norime integruotis į pasaulinę kapitalo rinką tiek iš technologinės, tiek produktų ar reguliacinės pusės.

– Kurios biržos išsaugos reikšmingo finansų centro statusą Rytų Europoje ilguoju laikotarpiu? Konkurencija auga – ir ne tik tarp biržų, tačiau ir tarp prekybos platformų. Matome, kad konsolidacijos procesas per susijungimus, įsigijimus ir strateginius aljansus pasaulinėje biržų rinkoje intensyvėja – prisiminkime Rusijos MICEX ir RTS biržų susijungimą 2011-aisiais ar „IntercontinentalExchange“ planuotą „NYSE Euronext“ įsigijimą. Ir tai tik pora pavyzdžių.Todėl mažoms ir vidutinio dydžio biržoms lieka galimybė konkuruoti arba kooperuotis su pasaulio dalyviais. Priešingu atveju jos izoliuos save, taps nereikšmingos ir praras reikšmingo finansų centro statusą.

– „Nasdaq OMX Vilniaus“ ir „Nasdaq OMX Talino“ biržose prekyba akcijomis jau vyksta eurais, tikėtina, netrukus eurai bus „Nasdaq OMX Rygos“ biržoje, nes Latvija kitąmet ruošiasi stoti į euro zoną. Kaip manote, ar valiuta, kuria vyksta prekyba akcijomis, turi reikšmingą įtaką naujiems investuotojams pritraukti į biržą? Šiuo metu turime solidžią ir diversifikuotą investuotojų bazę, įskaitant užsienio investuotojus, kurių dalis bendroje akcijų apyvartoje siekia apie 50%. Visa tai neskaitant fakto, kad biržoje prekyba vyksta nacionaline valiuta.Tarptautinės valiutos nebuvimo biržoje nelaikome veiksniu, atbaidančiu investuotojus. Juk investuotojai investavimo galimybes vertina remdamiesi fundamentaliais makroekonominiais rodikliais, o Lenkijos svyruojančio valiutos kurso režimas pastaraisiais metais parodė savo naudingumą. Viena vertus – taip, akcijų kotiravimas tarptautine valiuta gali pritraukti užsienio investuotojų, kurie nenori prisiimti valiutos svyravimų rizikos. Tai turbūt priviliotų ir platų spektrą investicinių fondų, investuojančių tik euro zonoje. Kita vertus, nacionalinės valiutos biržoje nebuvimas atbaidytų iš rinkos investuotojus, kurie svyruojantį valiutos kursą laiko Lenkijos ekonomikos pranašumu.

– Kokia dalis bendros apyvartos Varšuvos biržoje tenka Lietuvos investuotojams? Kiek iš viso Lietuvos investuotojų prekiauja Varšuvoje? Užsienio investuotojams pernai teko didžiausia apyvartos dalis prekiaujant pagrindinio sąrašo įmonių akcijomis. Jų dalis per visus 2012 m. sudarė 48%, o vien antrąjį 2012 m. pusmetį – 50%. Sunku nustatyti, kiek Lietuvos investuotojų prekiauja Varšuvos biržoje, nes bent jau dalis jų tai tikriausiai daro per brokerius iš Londono ar kitų finansų centrų. Užsienio tarpininkų sugeneruotoje apyvartoje pagrindinio sąrašo įmonių akcijomis didžiausia dalis pernai antrąjį pusmetį teko brokeriams iš Jungtinės Karalystės (59%), po jų sekė brokeriai iš Prancūzijos (19%) ir Čekijos (6%).* * *

Apie pašnekovą Išsilavinimas: baigė Varšuvos ekonomikos mokyklą, joje po bakalauro studijų dar gilinosi į mokesčių sritį. Magistro diplomą gavo Finansų ir valdymo universitete Balstogėje. Taip pat yra baigęs tarptautinį vertybinių popierių rinkų plėtros institutą Vašingtone.Patirtis: Nuo 1994 m. dirbo Varšuvos biržoje įvairiose pozicijoje, tarp jų – Prekybos departamento direktoriumi ir Prekybos ir rinkos plėtros departamento direktoriumi. Taip pat yra Lenkijos elektros biržos stebėtojų tarybos pirmininkas ir „BondSpot“ stebėtojų tarybos pirmininkas. Interviu publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau