Kipras moka skolas ir svajoja apie ateitį

Publikuota: 2013-06-09
Nuotrauka: Andriaus Vaitkevičiaus
 

Nedidelė šalis be pramonės, išplėtoto žemės ūkio, visiškai priklausoma nuo energijos išteklių importo, o dviejų didžiausių bankų balansai pavirtę beverčiais skuteliais – toks dabar Kipro Respublikos, ne taip seniai klestėjusios ir nerūpestingos euro zonos narės, bendras vaizdas. Paradoksalu, bet, nepaisant šių aplinkybių, Kipras tebėra euro gyvastingumo įrodymas, nes be euro būtų dar blogiau, o gili krizė salai, atrodo, suteiks galimybę apsivalyti nuo populizmo ir galbūt net išspręsti skaudžiausią – salos padalijimo – problemą.

Su ekonomikos krize susidūrę Kipro, šviežios skolų krizės aukos, žmonės gyvenimą dalija į dvi dalis: iki ir po šių metų kovo. Tiksliau, kovo 16-osios, kai euro grupės ministrai priėmė precedento neturintį sprendimą – gelbstint Kipro bankus, panaudoti indėlininkų pinigus. Šį sprendimą, kuriam prilipo terminas „banks haircut“ ( angl. „nukirpti plaukus bankams“ – red. past.), Kipre keikia visi – nuo taksisto iki valstybės pareigūno: „tragedija“, „katastrofa“, „nepelnyta bausmė“.Aukšti Kipro valdžios atstovai teigia, kad dėl to buvo sugriauti salos finansų sistemos pamatai ir nukirsta pagrindinė Kipro ekonomiką maitinanti kraujagyslė. „Tai visiškai neturi precedento, tokių kitų pavyzdžių nėra. Niekas negalėjo būti tam pasirengęs – nei vyriausybė, nei verslo sektorius, nei bankai ar jų indėlininkai“, – sako Harris Georgiadis, Kipro finansų ministras.Kipriečiai dar nepajuto bankų gelbėjimo padarinių visu smarkumu. Sostinės Nikosijos gatvėse, atokiau nuo miesto centro, jau ir dabar kas antra trečia parduotuvė uždaryta ar skelbia paskutinius išpardavimus, bet tai – tik pradžia. Dviženklis ūkio nuosmukis ir neregėtas nedarbo mastas – netolimoje ateityje. „Artimiausius dvejus metus padėtis blogės“, – įspėja p. Georgiadis.Sofronis Cleridis, Kipro universiteto asocijuotasis ekonomikos profesorius, antrina: „Ir sprendimas buvo blogas, ir padėtis valdoma prastai. Euro zonoje jau kurį laiką buvo kalbama apie indėlininkų pinigų panaudojimą gelbstint bankus, bet nėra sukurta tokių taisyklių. Pirmiau buvo nuspręsta, o tik paskui pradėta galvoti apie taisykles. Taip ir buvo padaryta klaida, iš pradžių į gelbėjimo planą įtraukiant net ir apdraustus indėlius.“Apie tai, kad euro zona tiesiog nenorėjo gelbėti neskaidrių Rusijos pinigų Kipro bankuose, pareigūnai nelinkę daugžodžiauti. Jie atiduoda duoklę bendrai nuomonei, kritikuoja kirtį dviem sistemiškai svarbiems salos bankams ir kartoja, kad euro grupės primestas bankų gelbėjimo planas smogė visiems iki vieno kipriečiams.

Nėra kelio iš euro zonos

Taigi Kipras pasijuto euro zonos bandymų poligonu. Tačiau nuo pradinio šoko praėjo šiek tiek laiko, ir pasigirsta konstruktyvių motyvų. Tik kovą pradėjusios dirbti Kipro vyriausybės ministrai demonstruoja užsispyrimą siekti atsigavimo kiek įmanoma greičiau. Pareigūnų įvardijamos šio atsigavimo sąlygos – įgyvendinti „troikos“ (Tarptautinio valiutos fondo, ES ir Europos centrinio banko) memorandumo sąlygas, užbaigti dviejų pagrindinių bankų – „Bank of Cyprus“ ir „Laiki“ – pertvarką, atkurti tradicinį Kipro teisinių ir finansinių paslaugų verslui sektorių ir įpūsti gyvybės kitiems svarbiems Kipro ūkio sektoriams, pavyzdžiui, turizmui.Kaip ir kitose sunkumų patiriančiose euro zonos narėse, taip ir Kipre pasigirsta minčių, kad reikėtų trauktis iš euro zonos – esą Kipras, susigrąžinęs savo svarą arba lirą (iki euro buvo naudojami abu pavadinimai – red. past.), susigrąžintų ir konkurencingumą. Šios prielaidos kelia juoką Georgios Vassiliou, nuo 1988 iki 1993 m. buvusiam Kipro prezidentui, o 1998–2003 m. vadovavusiam Kipro deryboms dėl prisijungimo prie ES.„Nereikia būti ekspertu, kad atsakytum į šiuos pasiūlymus. Vien ECB Kipras skolingas daugiau nei 30 mlrd. EUR. Jei rytoj pasitrauktume iš euro zonos, vis dar būtume skolingi 30 mlrd. EUR, o ne kokių nors sovietinių kapeikų. Tarkime, Kipro svaras būtų lygus 2 eurams, tuomet skola siektų 15 mlrd. svarų. Bet jei svaro vertė – 50 eurocentų, vadinasi, skola būtų 60 mlrd. svarų. Ir kiekvienas žino, kad jei rytoj pasitrauktume iš euro, svarui pasisektų, jei jis būtų vertas 50 eurocentų. Visa tai reiškia, kad pasitraukti negalime. Vienintelis būdas – skelbti bankrotą ir leisti su sala daryti, kas kam šauna į galvą“, – dėsto p. Vassiliou.

Populistinės prielaidos

Siūlymus trauktis iš euro zonos jis vadina pigiausiu populizmu. Pasak buvusio šalies vadovo, valiutos devalvacija gali būti naudinga, jei valstybė – didelė eksportuotoja, bet Kipras toks nėra. Ponas Vassiliou taip pat sako, kad „troikos“ įvardytus dalykus, kuriuos privalo padaryti Kipras, jau seniai reikėjo atlikti savo iniciatyva: siekti efektyvaus valstybės įmonių valdymo, pertvarkyti viešąjį sektorių, su pajamomis susieti ir skaičiavimais pagrįsti socialines išmokas, o ne skirstyti visiems po lygiai. Pastarąjį dešimtmetį atlyginimai Kipro viešajame sektoriuje augo kur kas sparčiau nei privačiame, galiausiai vidutinis valstybės darbuotojo atlygis tapo dukart didesnis nei sėkmingai veikiančios privačios įmonės darbuotojo.„Niekam nepatinka, kai mažėja atlyginimas ar prarandama socialinė išmoka. Tačiau viešojo sektoriaus darbuotojas neturi sau leisti keliauti verslo klase, o atsidūręs Briuselyje – apsigyventi viešbučio apartamentuose. Neįtikėtina, kaip buvo švaistomi pinigai. Kai visi dalykai, kurių reikalauja „troika“, bus įgyvendinti, reikėtų nusiųsti jiems gėlių, nes jie nurodė imtis to, ką turėjome padaryti patys, bet politikai nesukaupė tam drąsos. O kai viską įvykdysime, „troikai“ neberūpėsime ir vėl būsime laisvi – juk jiems tereikia, kad subalansuotume biudžetą ir galėtume išsimokėti skolas“, – sako p. Vassiliou.Jis turi pasiūlymą, ką atsakyti populistams, siūlantiems atsisakyti „troikos“ ir euro: „Nusišypsoti arba pasiųsti po velnių.“

Šviesa tunelio gale

Lyg ryški šviesa Kipro problemų tunelio  gale – salos išskirtinėje ekonominėje zonoje, Viduržemio jūroje, į pietus nuo salos, aptikti gamtinių dujų ištekliai. Pajamų iš jų tikimasi dešimtmečio pabaigoje. Pirminiais skaičiavimais, šios pajamos gali siekti 100–120 mlrd. EUR, bet, remiantis naujausiais geologiniais tyrimais, tikimasi gerokai daugiau. Telkinius žvalgo kompanija „Noble Energy“, į gavybą pretenduoja Prancūzijos „Total“, Italijos ENI ir Pietų Korėjos KOGAS. Kipras jau apsisprendė, kad dujas eksportuos per suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalą .Naujai aptikti gamtinių dujų telkiniai, o ir Kiprą užgriuvusi krizė iškėlė prielaidą, kad šios aplinkybės gali paspartinti sprendimą dėl Kipro salos suvienijimo – mat vientisa sala būtų patrauklesnė investuotojams, ilgalaikiu laikotarpiu tai turėtų teigiamos įtakos visai ekonomikai.„Pastarojo meto aplinkybės iš tiesų gali tapti paskata siekti sprendimo. Manau, kad prezidentui Nicui Anastasiadžiui pakanka politinio ryžto siekti susitarimo. Kitas klausimas, ar tuo suinteresuotos visos pusės? Ar Turkija jau apsisprendė, kad turi prisidėti prie šių pastangų? Jei taip, tuomet galime pasiekti gerų rezultatų“, – sako Ioannis Kasoulidis, Kipro užsienio reikalų ministras. Priminus, kad Turkijos vadovai susitikimuose su įtakingiausiais pasaulio lyderiais pastaruoju metu keliskart garsiai deklaravo esą pasirengę kompromisui, p. Kasoulidis priduria: „Kai tarptautinė bendruomenė ką nors išgirsta iš Turkijos, pagrįstai susikuria tam tikrų lūkesčių. Bet mes jau esame girdėję panašios retorikos praeityje. Leiskite mums būti skeptiškiems. Tai nereiškia, kad neieškosime kompromiso. Tai reiškia, kad palauksime ir pažiūrėsime.“Plėtoti dujų telkinius Kipras pasiryžęs bet kuriuo atveju.„Mes susitarėme su Egiptu, Izraeliu ir Libanu dėl linijos, žyminčios Kipro išskirtinę ekonominę zoną, ir pateikėme šiuos susitarimus Jungtinėms Tautoms, kaip reikalaujama. Taigi, tarptautinė teisė suteikia Kiprui suverenią teisę eksploatuoti dujas, kurios yra mūsų išskirtinėje ekonominėje zonoje. Niekas negali mūsų sustabdyti, nes tai būtų rimtas tarptautinės teisės pažeidimas. Nemanau, kad kas nors norėtų šiais laikais būti vadinamas agresoriumi“, – pažymi p. Kasoulidis ir užsimena apie Turkijos grasinimus jėga blokuoti Kipro dujų telkinių žvalgymą.

Kipro BVP pagal sektorius, %, 2012 m.

Paslaugos 80,9%Pramonė 16,7%Žemės ūkis 2,4%Šaltinis: „CIA FACTBOOK“

Pagrindiniai faktai

Kipras prie ES prisijungė 2004 m., prie euro zonos – 2008 m. Kipro ūkis sudaro tik 0,2% visos euro zonos BVP.Keturis penktadalius Kipro BVP sukuria paslaugų sektorius, daugiausia – finansinių paslaugų, turizmo ir nekilnojamojo turto paslaugų.Dešimtmečio pradžioje Kipras pagal ekonomikos augimo tempą lenkė ES, tačiau 2009 m. dėl pasaulinės finansų krizės įpuolė į recesiją, 2010–2011 m. buvo užfiksuotas nedidelis augimas, o 2012 m. Kipro ūkis vėl susitraukė 2,3%. Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet Kipro BVP smuks 8%, bet Kipro finansų pareigūnai jau patvirtino, kad ši prognozė – pernelyg optimistiška, laukiama dviženklio BVP nuosmukio šiemet ir kitąmet. Kipro biudžeto deficitas, įvykdžius kai kurias taupymo priemones, 2012 m. siekė 4,2% BVP. Nedarbas šiuo metu sudaro beveik 15%.Dabartinės Kipro finansų krizės ištakos – Graikijoje. Du didžiausi Kipro bankai buvo sukaupę vienus didžiausių Graikijos obligacijų portfelius, todėl priėmus sprendimą nurašyti Graikijos skolas jų likvidumui iškilo grėsmė. Kipro bankų turtas 2011-aisiais maždaug aštuonis kartus viršijo salos BVP. Pernai Kipras tapo penktąja tarptautinės pagalbos pasiprašiusia euro zonos nare.Šiemet kovo 16 d. euro grupės ministrai nusprendė, kad gelbstint Kipro bankus turi būti panaudojamos indėlininkų, kurių depozitai viršija apdraustą 100.000 EUR sumą, lėšos. Detalizuojant bankų gelbėjimo programą, nuspręsta du didžiausius bankus – „Bank of Cyprus“ ir „Laiki“ – sujungti atskyrus jų blogąjį turtą.Viena esminių Kipro problemų – salos padalijimas nuo 1974-ųjų Turkijos karinės invazijos, kuria Turkija atsakė į graikų radikalų mėginimą pajungti Kiprą Graikijai. Nuo to laiko 37% šiaurinės teritorijos kontroliuoja Turkija, čia dislokuota per 30.000 turkų karių. Šioje dalyje įkurtą Šiaurės Kipro turkų respubliką pripažįsta vienintelė Turkija, o Kipro Respublikoje išleistuose žemėlapiuose minėta teritorija žymima kaip „Turkijos okupuota teritorija“. Kipro padalijimas – esminis barjeras, dėl kurio įšalo Turkijos derybos dėl narystės ES.Šaltinis: VŽ. Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau