Įsukti vartojimą ragina eksportuojančias įmones

Ekonomistų siūlomas receptas – atsiremti į savą produkciją eksportuojančias įmones, kurios nėra itin priklausomos nuo pardavimų vietoje. Šios galėtų mokėti algas vietos specialistams, o šie gautą atlygį išleistų savame regione.SEB banko sudarytas šių metų pirmojo ketvirčio „Namų ūkių finansinio turto barometras“ rodo, kad vartotojų pasitikėjimo indeksas pasiekė prieškrizinę ribą, bet išjudinti ekonomikos, leisti turimų pinigų ir užmiršti išmoktų krizės pamokų lietuviai neskuba.„Vartojimas neatspindi optimizmo, matomo apklausose. Maisto prekių vartojimas labai panašus į praėjusių metų, ne maisto prekių vartojama daugiau. Jeigu gerėtų skurdesnių gyventojų padėtis, pirmiausia augtų maisto prekių vartojimas“, – aiškina Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.Pasak ekonomistės, kai silpnas vidaus vartojimas, regionai turi daugiau vilčių dėti į savą produkciją išvežančias įmones. Periferijoje steigiantis eksporto įmonėms būtų įdarbinami gyventojai ir jie bent dalį gaunamų pajamų paliktų savame regione, leistų uždirbti vietos verslams ir išjudintų ekonomiką. Vartojimą užtikrintų ir didesni atlyginimai, kadangi regionuose, kuriuose padėtis sunkiausia, kaip rodo banko sudarytas Vargo indeksas, išlaidauti vengiama labiausiai.

Minimumo nepakaks

Jonas Klybas, Panevėžio UAB „Norac“ ir UAB „Adax“ vadovas, teigia, kad regionuose verslas turėtų nustoti bijoti steigti naujų darbo vietų ir plėstis, tačiau užkrauti vartojimo didinimo atsakomybės ant eksportuojančių įmonių pečių jis nenorėtų.„Pavyzdžiui, „Norac“ įmonėje mes plečiamės ir priimame naujų darbuotojų. Kai žmogus įsidarbina, jis gauna pajamų ir vartojimas regione didėja, bet jei žmogus linkęs taupyti, leisti daugiau pinigų jo nepaskatins niekas“, – teigia jis.Visgi, mokamo minimaliojo atlygio vartojimo didinimui neturėtų pakakti, sako p. Klybas, jis sutinkantis su ekonomistų teiginiu, kad minimaliojo atlyginimo augimo iki 1.000 Lt rezultatų, atspindinčių vartojimą, dar reikės gerokai palaukti. Toks atlyginimas, sako dviejų įmonių vadovas, apskritai nemotyvuoja žmonių dirbti, o normalios įmonės, jo nuomone, renkasi mokėti didesnius nei minimalusis atlyginimus.

Savivaldybės nepasirengusios

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, aiškina, kad be rimtos partnerystės su regionų savivalda verslas vidaus vartojimo įsukti nesugebės. Anot jo, jeigu žmonėms regione nėra ką daryti, jie emigruoja – tiek iš regiono, tiek iš Lietuvos, todėl regiono gyvybingumo ir užimtumo problemas derėtų spręsti tiek verslui, tiek vietos valdžiai. Be to, pasak p. Dargio, verta remtis ne tik į Lietuvos verslo įmones, bet ir į užsienio investuotojus.„Problema ta, kad savivalda nepasirengusi priimti investicijų. Reikia būti aktyviems, o ne laukti ir sėdėti, kol kas nors ateis, paklaus, ar regionas nori, kad jame būtų investuojama. Savivaldybės turėtų pačios tapti investicijų medžiotojomis, be jų niekas kitas to nepadarys“, – pabrėžia LPK prezidentas.Pono Dargio nuomone, savivaldybės turėtų įvertinti turimą infrastruktūrą ir žinoti, ką gali pasiūlyti, turėti duomenų, kokie regiono žmogiškieji ištekliai, kokiems darbams būtų galima kviesti investuotojų.„Jeigu regione daugiau moterų, galbūt ten galima steigti tekstilės įmones, siuvimo fabrikus, jei vyrų, gal įmanoma kalbėti apie metalo, medžio įmones ir t. t. Be to, reikėtų smulkiai išsiaiškinti, kokie verslai veikia savivaldybės teritorijoje ir kokios jų perspektyvos. Gal, pavyzdžiui, kam nors reikia tik finansinių investicijų, pagalbos atrandant kitą rinką ar užsienio partnerių, ir tuomet jie galėtų priimti daugiau žmonių“, – vardija pašnekovas.Pono Dargio nuomone, šiandien Lietuvoje veikiančių septynių laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) neužtenka, savivaldybių atstovams reikėtų patiems vykti į susitikimus su užsienio pramonininkais ir kviestis juos investuoti, o ne vien laukti, kol kuris ateis į LEZ ir pasiūlys savo paslaugas.„Lietuvoje neturime sukūrę tinkamos terpės vietos ir užsienio investuotojams, kad galėtume kalbėti apie kokį reikšmingesnį vidaus vartojimo atsigavimą. Jeigu verslas važinės ir siūlysis, o vietos valdžia nenorės, nieko nebus, nereikia turėti iliuzijų“, – tvirtina p. Dargis.xxx

Namų ūkių finansinio turto barometras, 2013 m. I ketv.

Vargo rodiklis (2013 m. balandis)               Taupymo intensyvumo rodiklis (2012 m.)Panevėžys                12,8                                                 1,07Kaunas                     11,2                                                 1,02Vilnius                      10                                                    0,89Šiauliai                      9,7                                                  1,01Klaipėda                    9,3                                                  0,99Šaltinis: SEB bankas.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".