Maskva grąžo rankomis, nes negeba palaužti ES

Publikuota: 2013-06-05
Nuotrauka: Bloomberg
 

Šiomis dienomis įvykęs Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimas rodo, kad Maskva priversta pripažinti savo ginamų pozicijų santykiuose su ES pralaimėjimą.

Susitiko Jekaterinburge

Europą ir Aziją skiriančio Uralo sostinėje Jekaterinburge surengtame tradiciniame Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime su Hermanu van Rompuy, Europos vadovų tarybos prezidentu, bei Jose Manueliu Barroso, Europos Komisijos pirmininku, buvo kelti aktualiausi Maskvos ir Briuselio santykių klausimai.Tačiau faktiškai jokiose derybų srityse nėra pasiekta jokios pažangos. Kiekviena pusė liko prie savo ginamų pozicijų. Tai, kaip pripažįsta net ir Rusijos apžvalgininkai, nenaudinga Maskvai, nes pirmiausia ji suinteresuota, kad ES „priimtų kai kuriuos sprendimus“.Kremliui artimos rusų naujienų agentūros regnum.ru apžvalgininkai savo komentare pabrėžė: „Dabartinis Rusijos ir ES susitikimas vargu ar pakeis situaciją, kai Maskva ir Briuselis tolsta vienas nuo kito. Dar prieš prasidedant susitikimui galutinai tapo aišku, kad labiausiai Rusijos laukiamas sprendimas – bevizio režimo santykiuose su ES įvedimas – nebus pasiektas artimiausioje perspektyvoje.“Nebuvo pasiektas sutarimas net ir dėl to, kad vizų režimas būtų bent kiek palengvintas.Briuselis aiškiai leido suprasti, kad nuo demokratijos ir civilizuotų vertybių nusisukančiai Rusijai vargu ar galima tikėtis kokių nors nuolaidų vizų politikos srityje.Be kita ko, ES atstovai pareiškė susirūpinimą nuo š. m. birželio įsigaliojusiu rusų reikalavimu perdavinėti Maskvai asmeninius duomenis apie visus lėktuvų, skrendančių Rusijos oro erdve, keleivius. Tai, anot apžvalgininkų, nepadėjo „stumti į priekį bevizio režimo įvedimo klausimo“.

Pildosi Merkel prognozės

„Taigi, Jekaterinburge tapo akivaizdu tai, dėl ko įspėjo Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, 2013 m. balandį Hanoveryje susitikusi su p. Putinu. Ji tada pabrėžė, kad vizų atšaukimas „nebus toks greitas procesas kaip norėtų Rusija“. Europa netgi leidžia suprasti, kad jai nėra reikalingi tie dešimtys milijardų eurų, kuriuos rusai paliktų ES valstybėse, jeigu galėtų į jas vykti be vizų“, – apgailestauja regnum.ru.Primenama, kad Rusija stengėsi susitarti su ES dėl bevizio režimo bent artėjant kitąmet vasarį Sočyje įvyksiančiai žiemos olimpiadai. Tačiau, kaip teigia rusų opozicijai artimas interneto portalas grani.ru, Briuselis lieka nepalaužiamas – Rusija dar toli gražu neatitinka reikalavimų, keliamų valstybėms, su kuriomis ES gali turėti bevizį režimą.Optimistiškai nusiteikę Rusijos tarptautinių reikalų tarybos analitikai mano, kad vizų režimas bus panaikintas iki 2020 m. Tačiau pesimistai įsitikinę, kad „net ir per artimiausius penkerius metus toks susitarimas tarp Maskvos ir Briuselio nebus pasiektas“, o gal „tai užtruks iki dešimties metų ar dar ilgiau“.

Griežtas Briuselio atkirtis

Vizų klausimas sudaro tik dalį kliūčių Rusijai ir ES derantis dėl dvišalio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimo. Šiam susitarimui 2014 m. sukaks dvidešimt metų. Tačiau jo atnaujinimo derybos stringa dėl Rusijos nenoro panaikinti visas kliūtis europietiškų prekių importui, nepaisant netgi to, kad Maskva jau tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare.Dabar Kremlius teigia, kad derėdamasi dėl sutarties su Rusija atnaujinimo ES esą privalo atsižvelgti į postsovietinės Muitų sąjungos bei Eurazijos ekonominės bendrijos įsteigimą.Tačiau Briuselis atkirto gana griežtai – dėl dvišalio susitarimo deramasi tik su Rusija, o ne su visa Muitų sąjunga ar Eurazijos bendrija, tad rusai ir turi laikytis tam tikrų tarptautinių įsipareigojimų, jeigu nori tokio susitarimo atnaujinimo.

„Jokių pokyčių nenumatoma“

Pono Putino pokalbyje su p. Barroso ir p. van Rompuy liestas ir dvišalių santykių ypač jautrioje energetikos sferoje klausimas. Tačiau nuo platesnių šios problemos komentarų abi pusės susilaikė, leisdamos suprasti, kad kiekviena pusė lieka prie savo užimamų pozicijų.ES dar kartą patvirtino savo griežtą nuostatą, jog dujų sektoriuje turi būti įgyvendintas vadinamasis Trečiasis paketas dėl gamybos ir tiekimo atskyrimo. Tai reiškia, kad Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ nepaliekama jokių šansų išlikti monopolininke europietiškame energetiniame sektoriuje. Maskva skundžiasi, kad ES neva ją skriaudžia šiuo klausimu – netgi pradėjo antimonopolinį tyrimą. Tačiau rusai priversti nusileisti, suprasdami, kad iš Europos rinkos gaunama apie 40% „Gazprom“ pajamų.„Gazprom“ jau tenka svarstyti tiekimų dujų kainos sumažinimą. Tai ypač aktualu Lietuvai, kuriai ši energetinė žaliava parduodama bene brangiausiai ES.„Taigi, akivaizdu, kad Rusijos ir ES santykiuose įsitvirtino stagnacija beveik visose srityse. Jokių didesnių pokyčių čia artimiausioje perspektyvoje nenumatoma“, – pastebi regnum.ru apžvalgininkai.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau