Lietuviškos produkcijos eksporto kryptys kelia nuostabą

Publikuota: 2013-06-04
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Nedidukėmis partijomis lietuviai mokosi šokolado įsiūlyti belgams, laikrodžių – šveicarams, o sūrio – prancūzams, t. y. veža prekę ten, kur jos netrūksta, kur susitelkę profesionalai, bet investicijas atperka kaina.

Per praėjusius metus iš Lietuvos  į Šveicariją eksportuota 2,5 mln. Lt vertės laikrodžių. Ir nors Birutė Stolytė, Statistikos departamento atstovė, spėja, kad tai veikiausiai reeksportas, Igoris Zubovskis, UAB „Koliz Vostok“ komercijos direktorius, tikina, kad į šią sumą patenka ir jų bendrovės eksporto.„Tiesa, iš 40 šalių, į kurias eksportuojame savo produkciją, į Šveicariją jos išvežame mažiausiai. Ir ne todėl, kad ši kryptis būtų kuo nors ypatinga – tiesiog ten turime ne itin aktyvų agentą“, – juokiasi p. Zubovskis.Daugiausia laikrodžių „Koliz Vostok“ parduoda  JAV, Singapūre, Malaizijoje, Brunėjuje, Vokietijoje ir kt.„Praėjusiais metais mūsų eksportas į Šveicariją tesudarė 5.500 EUR (18.975 Lt) – siunta buvo skirta vienai Bazelio parduotuvei O, pavyzdžiui, Brunėjuje, mūsų laikrodžiais prekiauja aštuonios parduotuvės. Ir, kaip teigia mūsų atstovas, lietuviškų laikrodžių  nusipirko net kažkas iš Brunėjaus sultono šeimos“, – tikina verslininkas.Pirkėjai Vilniaus laikrodžių gamintojus suranda Bazelio parodoje – balandžio vykusioje parodoje „Koliz Vostok“ dalyvavo jau devintą kartą ir užmezgė ryšius su partneriais  iš Mongolijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Austrijos.„Mūsų laikrodžiai niekuo nenusileidžia ir  gali būti lyginami su šveicariškais, kainuojančiais  keliolika tūkstančių litų“, – pabrėžia komercijos vadovas.Vilniuje pagamintas „Vostok Europe“ prekės ženklu pažymėtas laikrodis kainuoja nuo 700 iki 2.000 Lt.

Pripratinti gurmaną

Tai, kad į Italiją vien pernai nukeliavo 250 mln. Lt vertės sūrių, nieko nebestebina – italams sūrius eksportuoja  „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“.Sūrio šalimi tituluojamai Italijai neužtenka pieno žaliavos, todėl, kaip jau yra rašiusios  „Verslo žinios“, šios šalies įmonės iš lietuviško sūrio gamina šviežią „Mozzarella“  ir įvairių  rūšių kietą sūrį.Bet kelia nuostabą, jog valgyti lietuvišką sūrį pratinasi gurmaniškoji Prancūzija, 2010 m. prancūzai Lietuvoje nusipirko sūrių už  kiek daugiau nei 30.000 Lt, pernai šį kiekį padvigubino iki 60.500 Lt.Vilija Bartkienė, „Žemaitijos pieno“ eksporto administratorė, neslepia, kad nedidukės sūrio „Džiugas“  bandomosios partijos siunčiamos į Prancūziją.„Gali būti, kad statistika fiksuoja mūsų siunčiamas bandomąsias partijas. Nors nuolatinio eksporto kol kas nepradėjome, bandome įžengti į šią rinką“, – neslepia p. Bartkienė.

Apdovanojimas atvėrė kelią

Pasirodo, lietuviai, kad ir nedaug, bet eksportuoja alaus ir į Vokietiją – kraštą, kuris asocijuojasi su alumi, kuriame verdama bene daugiausia pasaulyje alaus rūšių ir rengiami garsiausi alaus festivaliai. Statistikos departamentas suskaičiavo, kad 2010 m. pardavę vokiečiams beveik 5.000 Lt vertės alaus, per 2012 m. išvežėme alaus, verto jau beveik 28.000 Lt.„Mes alų eksportuojam ir į Vokietiją, ir į Belgiją“, – nurodo  Dainius Smailys, „Švyturio-Utenos alaus“  korporatyvinių reikalų direktorius.Anot jo,  eksportuoti galimybė atsirado, kai „Švyturys–Utenos alus“ prieš kelerius metus sulaukė aukščiausių Tarptautinio skonio ir kokybės instituto įvertinimų Briuselyje – apdovanojimas atvėrė eksportą į šalis, kuriose prarduodamas aukščiausios kokybės alus.Šiandien lietuviško alaus galima rasti keliose Hamburgo parduotuvėse ir  viename bare – Vokietijoje prekiaujama  tradicinės „Švyturio“ kolekcijos alumi:  „Baltijos“, „Baltu“,  „Old Port Ale“. O pamažu plėtros galimybių ieškoma ir  kituose miestuose.„O štai į Belgiją mūsų eksportas  yra gerokai didesnis. Someljė asociacijos įvertinimas atvėrė kelią ne tik „Švyturio“, bet ir „Utenos alaus“ bei sidro eksportui.  Svarbu įkelti koją ir sukurti patikimo partnerio reputaciją“, – pažymi. p. Smailys.Nors Lietuva iš Suomijos įveža degtinės už  kiek daugiau nei 5 mln. Lt, šiek tiek lietuviškos degtinės sugebėjome įsiūlyti ir suomiams. Nors Suomijoje prekyba alkoholiu yra ribojama, o degtinė gana brangi, Lietuvos gamintojai eksportavo į šią šalį maždaug 40.000 Lt vertės degtinės.Tačiau į degtinės gimtinę Rusiją fiksuojamas  visai solidus eksportas: užpernai – 54 mln. Lt, pernai daugiau nei 93 mln. Lt vertės.  Tiesa, ir „Stumbras“, ir „Vilniaus degtinė“ ginasi, jog tai ne jų produkcija, o reeksportas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Per Baltarusiją

„Dėl didelių muitų, taikomų ES šalyse pagamintai degtinei, jos neapsimoka eksportuoti nei į Rusiją, nei į Ukrainą, nei į Baltarusiją – šių šalių partneriai iš mūsų perka trauktines, kitus stipriuosius mūsų gėrimus“, – aiškina Dalius Rutkauskas, bendrovės „Vilniaus degtinė“ pardavimo ir pirkimo vadovas.Todėl gamintojos ieško aplinkinių kelių.  Pavyzdžiui,  „Stumbras“ yra pardavęs „Stumbras vodka“ franšizę  Baltarusijos privataus kapitalo bendrovei „Minskij zavod vinogradnych vin“. Jos pagaminta „Stumbro“ degtinė traktuojama kaip vietinė produkcija, o įvežant  degtinę iš Lietuvos, su importo kvotomis ir muitais ji būtų  2–2,5 karto brangesnė už vietinę.O štai įsiūlyti šveicarams Lietuvoje gaminto šokolado ar saldainių kol kas nepavyksta, tačiau šie gaminiai  sėkmingai keliauja į Belgiją. Belgams pernai parduota beveik 14 mln. Lt vertės saldainių ir  šokolado.Straipsnis šiandien publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku