Vikipedija – ne visai enciklopedija

Vikipedija apibūdinama kaip laisvoji nemokama enciklopedija, kurią gali redaguoti bet kas. Ji paleista 2001 m. sausį, kai Jimmy „Jimbo“ Walesas kartu su Larry Sangeriu ėmėsi naujo verslo. Larry Sangeris sugalvojo naujajai enciklopedijai pavadinimą, sukurtą pasinaudojus havajiečių kalbos žodžiu wiki, jis reiškia greitai. Vikipedijos reikalams tvarkyti 2003 m. įkurtas „Wikimedia“ fondas. Fondas išsilaiko iš paaukotų lėšųApskaičiuota, kad prie Vikipedijos straipsnių rašymo ir tobulinimo prisidėjo jau per 100 tūkstančių žmonių iš viso pasaulio. Visiems Vikipedijos autoriams galioja penki baziniai principai: Vikipedija yra enciklopedija, straipsniai joje turi būti rašomi laikantis neutralaus požiūrio, jos turinį redaguoti ir platinti gali bet kas, straipsnius redaguojantys asmenys tarpusavyje  privalo bendrauti mandagiai ir pagarbiai, o vienas iš įdomiausių principų – Vikipedija neturi griežtų taisyklių.Žvelgiant kiek iš šalies, fondas – tai nacionalinių Vikipedijų junginys, jas dažniausiai jungia panaši programinė įranga, bet neretai nevienodos jos versijos. Juolab kad Vikipedijos straipsniai, parašyti įvairiomis kalbomis, gerokai skiriasi turinio kokybe ir juose dėstomais požiūriais. Šiuo aspektu įdomiausia yra angliškoji Vikipedija, joje sukurta jau per 4 milijonus straipsnių. Tiesa, neretai pasišaipoma, kad trys ketvirtadaliai šio turinio yra apie anime filmukus, jų veikėjus, kitokia abejotinos vertės informacija. Savo ruožtu nacionalinės Vikipedijos daugiau dėmesio skiria savo šalies reikšmingesnėms temoms  – istorijai, politikai, geografijai ar svarbesnėms asmenybėms. Nemažos jų dalies angliškos versijos  tiesiog niekam nebūtų įdomios. Neatitinka ir skirtingomis kalbomis rašomų enciklopedijų straipsnių kiekis, taip pat jų taikomos taisyklės. Šiuo metu Vikipedija rašoma jau 285 kalbomis, tarp jų yra ir dirbtinė esperanto kalba, žemaičių kalba ir bent dvi skirtingomis gramatinėmis formomis rašomos baltarusiškosios.Lietuviškoje Vikipedijoje nėra itin gausu straipsnių, tad, kiek teko girdėti iš patikimų šaltinių, atsirado žmonių su iniciatyva, kurie pradėjo skenuoti raudonąją tarybinę enciklopediją ir šiek tiek paredagavę jos straipsnius ėmė kelti į lietuvių kalba rašomą Vikipediją. Tuo galima patikėti, mat rasti kai kurių tarpukario politikų apibūdinimus  kaip „buržuazinių nacionalistų“ šiais laikais yra mažų mažiausiai keista. Kaip ir gana keista girdėti, kai rimti mokslininkai remiasi Vikipedija kaip tikra enciklopedija. Vikipedijos itin nemėgsta dėstytojai, nes jiems nuolatos tenka susidurti su „referatais“, tiesiogiai nukopijuotais iš šio virtualiojo šaltinio.Angliškąją Vikipediją redaguoti įdomiausia, nes ten tenka susidurti su daugybe nuomonių, o ir diskusijose neretai pavyksta sužinoti šį tą visiškai naujo ar susirasti gan netikėtų sąjungininkų. Be to, didžiulis redaktorių skaičius patikimai apsaugo straipsnius nuo vandalizmo – vienos iš didžiausių Vikipedijos rykščių. Kita vertus, angliškojoje gan daug ir nemalonių dalykų.

Veikimo būdas

Kaip jau minėta, vienas kertinių Vikipedijos bruožų yra tas, kad ji neturi jokių griežtai apibrėžtų taisyklių. Tiksliau – taisyklės yra, tačiau jos nuolat kinta. Jas keičia tie patys autoriai, kurie rašo straipsnius, tad tenka nuolatos tikrintis, kas jose nauja, kitaip galima sulaukti sankcijų, gali būti apribotos redagavimo teisės ar autorius gali būti net ir užblokuotas. Užblokavimas reiškia, kad atimama teisė redaguoti straipsnius – arba kurios  nors konkrečios temos, arba išvis Vikipedijoje. Anot „The Register“, šis nuolatinis taisyklių keitimas ir redagavimas jau sudaro kone trečdalį visos anglakalbės Vikipedijos turinio. Taisyklių yra tiek daug, kad tarp jų jau darosi gan sunku susigaudyti.Kelios pagrindinės taisyklės yra beveik nekintamos – straipsniai turi būti paremti patikimais publikuotais šaltiniais ar naujienų tarnybomis, autoriai turi ieškoti susitarimo ir vengti konfliktų. Tačiau pasižiūrėjus į Vikipedijos aptarimo puslapius – tai vieta, kur svarstomas straipsnio turinys ir bandoma ieškoti susitarimo, – akivaizdu, jog šių taisyklių laikomasi ne itin kruopščiai. Ypač keistai atrodo, kai paremti savo mintis bandoma ne kokių nors patikimų šaltinių citavimu, bet paieškos sistemų duomenimis ar išvis – „Google books“ citavimu iš vadinamųjų iškarpų – citatomis, ištrauktomis iš konteksto ir pasirinktomis vien todėl, kad kas nors reikiamu būdu sudėliojo paieškos užklausą. Dar keisčiau atrodo konsensuso ieškojimas lyginant skirtingas, pavyzdžiui, miesto pavadinimo versijas pagal dažnumą „Google“ paieškos sistemoje.Viena iš nerašytų taisyklių yra ta, kad straipsnio apie save negali redaguoti nei aptariamas asmuo, nei organizacija. Bet nuolatiniai skandalai spaudoje įrodo, kad tos taisyklės nėra laikomasi. Juolab kad visai neseniai „Wired“ žurnalas paskelbė duomenis apie tai, kad pats Vikipedijos įkūrėjas savo biografiją straipsnyje gražino mažiausiai 18 kartų ir bandė šiek tiek pakoreguoti savo valdytos paieškos sistemos „Boomis“ aprašymą. Mat šiame portale buvo ir skyrelis „Boomis Babes“ su suaugusiesiems skirtu turiniu. „Jimbo“ šių teiginių neneigė, tačiau tvirtino, kad nebandė „tiesinti“ faktų, o tik pataisė kai kurias klaidas.Vikipedijoje yra ir tam tikras biurokratinis sluoksnis – renkami Vikipedijos pareigūnai. Rinkimai į šias pareigas vyksta kaip bet kokie kiti rinkimai – su trenksmais, reklaminiais laiškais į pašto dėžutes, sąjungininkų rekomendacijomis bei patarimais ir frakcijų formavimusi. Pareigūnai yra kelių sluoksnių – nuo administratoriaus iki arbitražo komiteto, jis nagrinėja įvairiausius skundus. Yra ir tam tikras sluoksnis žmonių, kurie yra artimi Jimmy Walesui, t. y. bent kartą yra su juo kalbėjęsi Vikipedijos metiniuose suvažiavimuose. Tai dažnai pateikiama tarsi privilegija, kai kurie pabendravę su Vikipedijos įkūrėju jaučiasi tarsi kokie pateptieji ir nuolatos cituoja „Jimbo“.

Bendravimo taisyklės

Kaip jau minėta, vienas iš pamatinių principų yra civilizuotas ir pagarbus bendravimas. Kaip ir bet kurioje bendruomenėje, yra nemažai žmonių, kurie jo laikosi. Bet  nemaža dalis žmonių veikia kaip taranai, kurių tikslas išvesti iš pusiausvyros kitus, o tada tretieji asmenys puola skųsti įvairioms Vikipedijos tarnyboms ir reikalauti apriboti iš pusiausvyros išvesto autoriaus redagavimo teises. Dažniausiai tokia taktika pasirenkama, kai susikertama dėl straipsnių pakeitimų ir nuomonių neatitikimo, o susitarimo pasiekti nepavyksta.Toks elgesys išaiškėjo, kai vienas iš elektroninio pašto konferencijos, skirtos Rytų Europos klausimams, narys surinko visą susirašinėjimą, suarchyvavo jį ir įmetė į internetą su gan piktu komentaru, kad tokiuose reikaluose jis daugiau nebegali dalyvauti. Čia reikia pabrėžti, kad Vikipedijos vienas iš reikalavimų yra straipsnių turinį aptarti pačioje Vikipedijoje, o ne už jos ribų. Panagrinėjus tą susirašinėjimą ir paaiškėjo, kad siekdami įgyti tam tikrų pranašumų prieš oponentus autoriai apsikeičia prisijungimo duomenimis ir taip nesunkiai išjungia priešininkus iš žaidimo. Mat Vikipedijoje galioja 3RR taisyklė – tai reiškia, kad negalima atmesti vieno straipsnio pakeitimų daugiau nei tris kartus per parą. Be to, iš to susirašinėjimo paaiškėjo, kad straipsnių redagavimas yra koordinuojamas, teikiami patarimai kitiems, ką pabrėžti, ir ne itin maloniais žodžiais gan gyvai aptariamos priešininkų savybės.  Kilo nemenkas skandalas.Skandalas baigėsi šnipštu, kai paaiškėjo, kad Floridos valstijoje privataus susirašinėjimo atskleidimas yra baustinas veiksmas, tad Vikipedijos funkcionieriai tos medžiagos naudoti negali. Beje, tai toli gražu ne pirmas kartas, kai privatus autorių susirašinėjimas vis išplaukdavo kokia tinkama proga.Veiksmų koordinavimas iš esmės nėra blogas dalykas. Dauguma šalių turi tarsi savo atstovybes internete. Lietuvos atveju tai arba  Portal:Lithuania, arba Wikiproject Lithuania. Pirmasis skirtas atstovauti Lietuvai internete, antrasis – aptarti redaguojamus straipsnius, be to, supažindinti su tam tikromis taisyklėmis.

Vikipedijos karai

Vienas bruožas,  būdingas tik angliškajai Vikipedijai – itin aršūs nuomonių susikirtimai įvairiais klausimais. Neretai jie sutapdavo su kokiais nors tuo metu gyvenime vykstančiais įvykiais. Gan garsūs atvejai yra tiesioginis raportavimas apie Talino bronzinio kareivio įvykius ir Gruzijos karo vertinimai bei aprašymas. Tuo metu į šiuos informacinius karus iš abiejų pusių įsijungė didžiulės pajėgos ir „keitimasis nuomonėmis“ pasidarė itin aršus. Autorių požiūrių neatitikimo, peraugusio iki nuožmių konfliktų, yra buvę ir tarp lietuvių su lenkais. Įdomiausia, kad tuo metu pavyko susirasti ir gan netikėtų sąjungininkų – škotą, ukrainietį, kanadietį ir keletą rusų. Lenkų sąjungininkai buvo estai ir latviai.Karai ir konfliktai vyksta nuolat, tad buvo sugalvotos taisyklės, kad kariūnų dvasią pavyktų apraminti. Galutinai ir nevaldomai įsisiūbavus karams, puslapis gali būti „užrakintas“, t. y. toliau neredaguojamas. Bet vos tik jis atrakinamas – šokiai su kardais prasideda iš naujo. Ir vyksta be paliovos kiaurą parą. Mat dalis autorių yra Europoje, dalis už Atlanto, tad baigus redaguoti vieniems, „budėjimą“ perima kiti.Pačioje Vikipedijoje yra netgi sukurtas puslapis, kuriame minimi kvailiausi redagavimo karai („Wikipedia:Lamest_edit_wars“). Iš klasikinių ir niekados nesibaigiančių karų galima išvardinti visą eilę pavardžių, kurioms jie buvo skirti – Frederico Chopino, Mikolajaus Koperniko, Freddie Mercury ir dar bent dešimtį kitų, tampomų it paklodžių tarp kelių tautų. Na, mes su lenkais „kariavom“ dėl Stuokos-Gucevičiaus, (Wawrzyniec Guciewicz), Adamo Mickiewicziaus ir (sic!) Szymono Dowkonto su Antoni Boronowski.Neretai tokie kovos veiksmai yra traktuojami kaip paprasčiausias vandalizmas – kai straipsniai keičiami nepateikiant jokių argumentų, ką jau sakyti apie kokį nors pagrindimą šaltiniais. O kartais tai ir būna pats tikriausias vandalizmas, kai neturintys kuo užsiimti autoriai pradeda kištis į kitų žaidimus ir rašinėti straipsniuose absurdiškus pareiškimus ar tiesiog trinti straipsnių gabalus. Kartais tai būna bandymai dėl asmeninių priežasčių išstumti iš Vikipedijos kurį nors autorių. Tokie nuolatiniai konfliktai gerokai vargina. Tad esu matęs ne vieną žmogų, ramiai apsisukusį ir nustojusį Vikipediją redaguoti – „nes nusibodo“. Ypač sunku būna, kai susipykstama su kokiu nors administratoriumi, kuris vis taikosi prikergti kokią nors numatytą nuobaudą. Pasiteisinimai dažniausiai nepadeda, nes kaip administratorius jis gali kreiptis pagalbos į kitą administratorių. Juolab kad pasitaiko administratorių, kurie problemas sprendžia taip: „Jūs man nusibodot, užrakinsiu ir išmesiu raktą.“ O kaltinimų gali būti įvairiausių – pradedant nemandagiu elgesiu ir baigiant autorių teisių pažeidimais.

Autorių teisės

Kaip teigia nemaža dalis vikiklerkų, viena iš didžiausių grėsmių Vikipedijos išlikimui yra autorių teisių pažeidimai. Todėl stengiamasi gan griežtai prižiūrėti, kad straipsniuose be nuorodų nebūtų dedama autorių teisių saugoma medžiaga, o tai padariusiems gresia gan griežtos sankcijos.Pačios Vikipedijos straipsniai apsaugoti „Creative Commons“ licencijomis „Attribution “ir „Share Alike“. Tai reiškia, kad bet kas gali laisvai naudoti straipsnį savo tikslams, bet privalo nurodyti straipsnio autorių (Vikipediją) ir neturi teisės jo keisti savo nuožiūra. Autorių sukurtos ir straipsniuose naudojamos  nuotraukos gali turėti keletą skirtingų licencijų, tai priklauso autoriaus pasirinkimo. Tai gali būti visas arsenalas „Creative Commons“ licencijų: „Attribution“, „Share Alike“, „No Commercial Use“ (nurodyti autorystę, nekeisti ir nenaudoti komerciniuose produktuose) ir iš atvirojo kodo pasaulio atėjusi „GNU Free Documentation Licence“ (GFDL) – ši leidžia platinti nuotrauką, bet visa, kas su ja bus daroma, turi išlikti su tokia pat licencija.

Naujausios mados

Jau nuo 2009 m. pastebėta, kad nuolatos mažėja angliškosios Vikipedijos puslapius redaguojančių autorių skaičius.  Be to, ryškėja nenoras įsileisti naujų autorių. Senieji autoriai gan nedraugiškai elgiasi su naujokais, ir šie įpročiai vis ryškiau matomi, netgi paskleista teiginių, jog nauji autoriai tik žlugdo Vikipedijos kokybę. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tai jau susiformavusios autorių  bendruomenės padarinys.  Jimmy Walesas komentuodamas šią situaciją „Wall Street Journal“ minėjo, kad kiek keičiasi ir Vikipedijos prioritetai. Jo nuomone, pageidaujama išlaikyti seniau sukurtų straipsnių kokybę, o ne prikepti daug naujų straipsnelių apie nereikšmingus dalykus.  Žinant, kad dėl tarpusavio kovų nubyra vis daugiau ir senų autorių, Vikipedija gali tapti gan tendencingos informacijos šaltiniu.Straipsnis publikuotas žurnale „Verslo klasė“.