Eksportuotojai turės veržtis diržus

Du pastaruosius mėnesius „Brent“ rūšies naftos kaina mažėjo vidutiniškai apie 6%. Gegužę ji simboliškai kilo (0,12%), o mėnesio vidutinė kaina siekė 102,64 USD už barelį. Nerimas kyla šalyse, kurių viešieji finansai tiesiogiai priklauso nuo juodojo aukso kainos biržose. Irano, Rusijos ir Venesuelos valstybės biudžetų rodikliai teigiami, jeigu naftos kainos nenusileidžia žemiau nei 100–110 USD/bar.Kaspijos jūros baseino šalių padėtis geresnė: jose viešieji finansai subalansuoti tikintis šiek tiek žemesnių nei 100 USD/bar naftos kainų. Niaukiasi dangus ir virš Persijos įlankos šalių. Net Saudo Arabija priversta atverti santaupų sąskaitas, jeigu nafta kainuoja mažiau nei 98 USD/bar, per artimiausius metus ji turinti įsipareigojimų išmokėti 129 mlrd. USD socialinių išmokų. Jungtiniai Arabų Emyratai suvedė savo finansų galus tikėdamiesi bent 107 USD/bar.Klausimas tampa vis aktualesnis ne dėl politinės retorikos: kodėl prieš dešimtmetį, gaudamos 30 USD už parduotą naftos barelį, išteklius eksportuojančios šalys gyveno kaip inkstai taukuose, o dabar, kupinos statinės kainai pakilus iki 100–110 USD, sunkiai subalansuoja viešuosius finansus.Kas bus, jeigu amerikiečiams pavyks įgyvendinti savo planus iki 2030 metų visiškai atsisakyti naftos importo. Praėjusiais metais elitiniame žurnale „Foreign Affairs“ apie tai diskutuoti pradėjo įžymiausi JAV protai, klausdami: ar JAV, kurios atsakingos už stabilumą visame pasaulyje ir ypač kai kuriuose pasaulio regionuose, neteks siųsti savo kariuomenės palaikyti taiką ir rimtį? Jeigu konvencinius energijos išteklius eksportuojančių šalių režimai susvyruos, negalėdami vykdyti socialinių įsipareigojimų savo šalyse dėl galimai sumažėjusių išteklių kainų ir senkančių pajamų.

Atsargus optimizmas

Praėjusią savaitę vykusio 6 Astanos (Kazachstanas) ekonomikos forumo kuluaruose buvo diskutuojama ir šia tema.Kaip teigė Mattas Sagersas, tarptautinės energetikos konsultacijų kompanijos IHS CERA Rusijos ir Kaspijos rinkų ekspertas: nekonvenciniai energijos ištekliai – tai didelis galvos skausmas šalims, kurių ekonomika paremta energijos išteklių eksportu. Scenarijus, kada dėl pigių skalūnų dujų ir pingančios naftos atpigs konvenciniai energijos ištekliai, „labai tikėtinas“. Eksperto paklausus, ar kainų korekcijos naftos rinkoje gali turėti įtakos politinių režimų pokyčiams, šis atsakė atsargiai: „Prisiminkime 2009 m. istoriją, naftos kainai kritus nuo 140 USD iki 40 USD už barelį, regiono šalys susidūrė su ekonominiais sunkumais. Tačiau tai nesukėlė neramumų šalių viduje. Todėl ar kritusios naftos kainos pakeis politinį režimą Rusijoje, Kazachstane ar Vidurio Rytuose, sunku pasakyti. Kas žino...“ – p. Sagersas pripažino neturįs tikslaus atsakymo.Mehmetas Ogutcu, Energijos chartijos specialusis pasiuntinys ir „Global Resource Corporation“ pirmininkas, dėl nekonvencinių energijos išteklių plėtros pasekmių buvo skeptiškai nusiteikęs. „Tai, kas vyksta JAV, nebūtinai  pasikartos Europoje. Pažiūrėkime, kas vyksta Prancūzijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje – šiose šalyse skalūnų revoliucija sunkiai skinasi kelią. Anksčiau ar vėliau Europos ekonomika atsigaus, todėl jai reikės daugiau energijos išteklių, o žalioji energetika nekonkurencinga, todėl Europa ir toliau išliks priklausoma nuo naftos ir dujų tiekėjų, pirmiausia Rusijos. Todėl JAV sėkmė dar nereiškia mažėjančių naftos kainų.“Jam antrina ir Madina Abylkasymova, Kazachstano ekonomikos ir biudžeto planavimo viceministrė: „Ministerija visuomet atlieka monitoringą, mes matome, kad ateityje energijos išteklių kaina turi kritimo tendencijų. Vis dėlto tai nebus staigus krytis – tai bus nuoseklus kainų mažėjimas dėl nekonvencinių energijos šaltinių ir žaliosios energetikos.“ Viceministrė, paklausta, kokių rezervų turi Kazachstano biudžetas, jeigu naftos kainos drastiškai kristų, atsakė, kad šalies biudžetas planuojamas taip, kad naftos kaina laikys ties 90 USD už barelį. „Mūsų biudžetas suplanuotas, kad vidutinė naftos kaina pasaulinėse rinkose bus apie 90 USD, tačiau jeigu ir išsipildytų pesimistiškas scenarijus, o naftos kaina kristų iki 80 USD už barelį, šalies biudžetas būtų įvykdytas“, – sako p. Abylkasymova.

Rusija nerimauja

O štai Rusiją naftos svyravimai ir revoliucija energijos išteklių rinkoje verčia nerimauti. Dimitrijus Sorokinas, Rusijos Federacijos mokslų akademijos ekonomikos instituto direktorius, įvardijo, kad revoliucija energetikos gavybos sferoje vyksta, tačiau pabrėžė, kad Rusijai įmanoma ir būtina „kovoti“ su nekonvencinius energijos išteklius išgaunančiomis šalimis. „Rusijos atveju reikia investuoti į mokslą ir technologijas ir didinti skaidrumą. Atpiginus gavybą ir padidinus įmonių našumą galima pasiekti puikių rezultatų“, – pažymėjo p. Sorokinas.Rusijos ir Kaspijos rinkų ekspertas p. Sagersas taip pat teigė, kad viena iš didžiausių Rusijos problemų – skaidrumo trūkumas. Oficiali Rusijos statistika rodo, kad š. m. I ketv. iš energijos išteklių eksporto valstybės biudžetas gavo daugiau nei 70% pajamų.Autorius yra Geopolitinių studijų centro analitikas (2008 m.). Dabar studijuoja MA tarptautinius santykius Eurazijos nacionaliniame universitete, Astanoje (Kazachstanas).Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".