Vyno mugė Karališkajame mieste
Paroda skirta Ispanijos vyno propagandai, pagrindinis jos tikslas – suvesti šalies vyndarius su galimais ispaniško vyno pirkėjais ir vartotojais. Kas gi jie tokie? Suinteresuotųjų sąraše randame įmonių iš visų kontinentų. Pats ilgiausias – kinų sąrašas. Nemažai bendrovių – iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos. Lietuvių – vos dvi įmonės, matyt, mūsų importuotojai Ispanijos partnerius renkasi kitose vyno mugėse, greičiausiai „Prowein“.
Naujovių yra
Ispanijos vynininkystėje pastebima atsinaujinimo tendencija, iškyla naujų, įdomių apeliacijų. Galingiausia žvaigždė tarp jų – Prioratas, vyno mėgėjams jau žinoma. Šiuo metu auga susidomėjimas DO Toro ir DO Cigales bei pietinėmis DO Jumilla ir DO Almansa apeliacijomis. Populiarėja baltieji vynai iš Galicijos (Rias Baixes, Valdeoras, Ribeira apeliacijos), tiesa, kol kas plačiau žinomi tik 'Albarino' vynuogių veislės vynai.
Tačiau net prityrę vyno mėgėjai dažnai nėra girdėję, kas darosi naujoje apeliacijoje – DO Bjerso, arba – iš kur atsirado 'Mencia' vynuogių veislė. Daugeliui nieko nesako ir baltųjų veislių 'Godello' ar 'Treixadura' pavadinimai.
Susipažinti su Ispanijos vynininkystės naujienomis ši mugė buvo puikiausia vieta. Nedalyvauja joje garsiausios ispanų vyninės, nerasite ten visiems žinomų brangiausių vynų, tačiau Roberto Parkerio ir vietinio „Penin“ gido puikiai įvertintų vynų, daromų menkai žinomose vyninėse, apstu.
Per dvi viešnagės dienas teko stipriai suktis. Pasirinkti vyndarius, kuriuos reiktų aplankyti, padėjo vienas įdomesnių „Fenavin“ renginių – „Vyno galerija“. Didžiulėje patalpoje (apie 1.000 kv. m) eilėmis išrikiuoti degustuojami vynai, čia pat pateikiama informacija apie vyną ir jo gamintoją bei nuoroda, kuriame paviljone ir stende jo galima rasti.
Nauja žvaigždė?
Vizitus į šioje parodoje dalyvaujančių vyndarių stendus susiplanavau nusižiūrėjęs, kur šiuo metu krypsta pačių ispanų žvilgsniai. Tokios Ispanijos vyno apeliacijos kaip Prioratas, Rioja, Ribera del Duero žinomos visame pasaulyje, ir geriausieji jų gamintojai „Fenavin“ jau aplenkia, taigi čia verta ieškoti gerų vynų iš mažiau garsių apeliacijų.
Galima prisiminti, kad prieš keliolika metų tas pats Prioratas buvo tik įdomi naujiena, jį atradusieji dabar ieško naujų vietų. Viena iš tokių – ilgai niekuo neišsiskyrusi Bjerso apeliacija (DO statusą ji gavo tik 1998 m.) su nuo seno ten auginama 'Mencia' veisle. Ji visapusiška: iš jos pagamintas vynas gaivus, lengvas ir vaisiškas, tačiau labai priklauso nuo dirvos ir vyndario sugebėjimo. Parodoje teko degustuoti dviejų tipų 'Mencia' veislės vyno: sodrų, aromatingą, su ryškia ąžuolo įtaka ir švelnaus aromato, bet gana asketišką, vaisišką. Jame sunku pastebėti ąžuolo niuansų, greičiau pajusi smagią rūgštį ir malonų minerališkumą.
Ieškant naujienų nepasiseks apeiti dar vienos jaunos apeliacijos, esančios Katalonijoje, – Montsanto. Ji nedidelė, turi vos 2.000 ha, DO statusą gavo prieš 8 metus ir turinti vos 2.000 ha.
Kai prieš 30 m. pirmąkart lankiausi Ispanijoje, nei apie Prioratą, juolab apie Montsantą, tuomet įėjusią į DO Tarragona sudėtį, šnekama nebuvo. Priorato karjera buvo žaibiška, jis iškilo dėl senų, mažai vaisių brandinančių vynmedžių (vidutiniškai 5–6 hl/ha), iš kurių derliaus buvo galima gaminti nepaprastai koncentruotus vynus, ir skalūninės dirvos, vietinių vadinamos llicorella. Joje augo 'Garnacha' ir 'Carinana (Katalonijoje dar vadinama 'Samso') veislės.
Prioratą žiedu supanti Montsanto apeliacija ilgokai tūnojo garsiojo kaimyno šešėlyje. Vynai čia nebuvo tokie galingi. Montsante nėra daug skalūninės dirvos, tačiau nemažai – kalkinės ir žvyro, be to, ten taip pat auga senų 'Garnacha' ir 'Carinana' vynmedžių.
Klimatas irgi atšiaurus, kalnų supamoje zonoje vasaros labai karštos, žiemos – šaltos.
Pirmaisiais metais Montsanto vynai buvo lyginami su Priorato vynais. Dabar galima sakyti, kad daugelis vyndarių eina savo keliu ir, išnaudodami natūralias sąlygas ir senus, dažnai iki 80 metų siekiančius vynuogynus, daro turtingus, harmoningus vynus, o aukšta jų rūgštis atsveria didelį alkoholio lygį.
Montsanto subregiono populiarumas auga ir tarp vartotojų, ir tarp gamintojų – nuo 2002-ųjų, kai buvo įkurta apeliacija, vyninių skaičius čia padvigubėjo. Vienas iš naujųjų vyndarių – Albert Jane. Roberto Parkerio ir „Penin“ dėmesio sulaukusius jo vynus kaip prioritetą pasižymėjau dar prieš parodą. Jane vynų idėja labai paprasta – vynas turi atskleisti Montsanto esmę ir vaisiškumą, gaunamą iš senų vynmedžių. Šie vynai pasižymi geru balansu, o palyginti su Prioratu – labiau nei konkurencingomis kainomis. Taigi, jau laikas Montsantą atskirti nuo Priorato ir nustoti juos lyginti, juolab kad ir Lietuvoje atsiranda DO Montsant vynų.
„Txakoli“ – ne mums
Parodose dažnai tenka atiduoti duoklę nostalgiškiems prisiminimams apie lankytus regionus ir vynines. Ne išimtis ir ši paroda. Ispanijoje geriausiai žinau baskų kraštą, tad ir „Fenavine“ aplankiau Baskijos ekspoziciją. Joje nemažą dalį ploto užėmė specifinis šio krašto baltasis vynas „Txakoli“. Prisiminiau apie jį, kai šiemet bičiulis vilniškėje parodoje „Vyno dienos“ pasiteiravo, kaip jį vertinu. Abu sutarėme, kad baskų baruose šis vynas – gaivinantis užkandėlių tapas palydovas, tačiau dėl jam būdingos rūgšties pas mus vargu ar prigytų, o ir tokių tapas mūsų baruose nėra.
Kur kas geriau pas mus būtų sutikti baskiškosios Riochos – Rioja Alavesa subregiono vynai. Tarp jų – taip pat nemažai senų pažįstamų, tad teko degustuoti naujo derliaus „Medrano Irazu“, „Pujanza“, „Ondolan“, „Casado Morales“ vynų – juos mūsų importuotojai galėtų pateikti Riochos vynų mėgėjams. „Casado Morales“, „Ondalon“ – tradicinės Riochos atstovai; „Pujanza“ – jau modernūs, brandinti tik prancūziškame ąžuole vynai, jie pasižymi ryškiu aromato ir skonio vaisiškumu.
Dar viena tendencija Riochoje – ne tradicinio mišinio ar vien pagrindinės regiono veislės 'Tempranillo' vynai, bet vienaveisliai vynai iš 'Graciano' ir 'Mazuelo' veislių.
Lieka laukti, kol tie keli Lietuvos importuotojai, dvi dienas bendravę su Ispanijos vyndariais, pradžiugins mus ispaniškomis naujienomis.