Lietuvą raizgo specialieji planai

Publikuota: 2013-06-13
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus
„Verslo žinios“

Jeigu nusprendėte pastatyti namą ir jau turite detalųjį planą, dar negalite būti ramūs, nes, pavyzdžiui, Vyriausybei patvirtinus atitinkamos vietos valstybinės reikšmės miškų schemą, namo statyti negalėsite, nes miške to daryti negalima. Specialistai siūlo tokius specialius planus integruoti į savivaldybių rengiamus planus.

Naujas Teritorijų planavimo įstatymas – jau finišo tiesiojoje, tačiau jame vis dar neišspręsta viena opiausių problemų – įstatyme numatyta, kad specialieji žinybiniai planai yra viršesni už savivaldybių rengiamus kompleksinius planus.„Esminis klausimas – ar dalis gali būti aukščiau už visumą. Mums nieko nereikia išgalvoti, nes pažangiose Europos šalyse specialieji planai integruoti į bendruosius, diskutuojant ir ieškant visoms pusėms geriausio sprendimo. O dabar Vyriausybės patvirtinti specialieji planai tampa šventa karve, vienos institucijos demonstruoja savo galią ir viršenybę prieš kitas“, – kalba Mindaugas Pakalnis, „Sweco Lietuvos“ vyriausiasis architektas urbanistas, neseniai palikęs sostinės įmonę „Vilniaus planas“.Evaldas Klimas, advokatų kontoros LAWIN advokatas, aiškina, kad Seime pateiktas svarstyti įstatymo projektas numato vienintelę ir aiškią teritorijų planavimo dokumentų gradaciją pagal lygmenis, kurių yra trys: valstybės lygmuo, savivaldybės lygmuo ir vietovės lygmuo. Kiekviename žemesniame lygmenyje privalu vadovautis aukštesniu lygmeniu, tačiau numatyta tam tikrų išimčių.„Įstatymo projekte daromos išimtys sukelia konfliktų, nes specialieji žinybiniai planai yra iškeliami aukščiau už kompleksinius savivaldybės tvirtinamus planus, kuriuose kaip tik ir turi būti suderinti visi interesai“, – aiškina teisininkas.Už savivaldybės ir vietovės dokumentus tampa aukštesni valstybei svarbių projektų planai, saugomų teritorijų planai, Vyriausybės patvirtinti specialieji planai ir dar keletas kitų.„Taigi galima teigti, kad įstatymo projektu bandoma įteisinti šiuo metu de facto susiklosčiusią ydingą padėtį. Žinybiniai institucijų specialieji planai tampa aukštesnės galios už savivaldybių rengiamus bendruosius kompleksinius planus ar parengtus detaliuosius planus“, – teigia p. Klimas.Jis pateikia pavyzdį: žmogus pasitvirtino sklypo detalųjį planą, kuriame numatė pasistatyti gyvenamąjį namą, pradedamas rengti statinio projektas. Po tokio detaliojo plano patvirtinimo Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu patvirtina atitinkamos vietovės valstybinės reikšmės miškų schemą, kuria nustato, kad detaliuoju planu suplanuotame sklype 10 arų yra apaugę medžiais, todėl tai yra miškas. Jei šis miškas yra mieste, jis tampa valstybinės reikšmės mišku. Pasekmė – asmuo nebegali statyti namo, nes miške namų statyba draudžiama pagal Miškų įstatymą.Artūras Abromavičius, inžinerinių konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas, atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugos, kultūros paveldo ar už infrastruktūrą atsakingos institucijos tvirtindamos specialiuosius planus dalijasi savivaldybių teritorijas ir pastarosios turi įtaką tik likusiame plote.„Vienas iš pavyzdžių: norėjome nutiesti tramvajaus liniją nuo Palangos iki Klaipėdos. Apie tokį projektą kalbama Lietuvos bendrajame plane, tai būtų labai patrauklu turistams, poilsiautojams, savivaldybėms. Tačiau Pajūrio regioninis parkas atsisakė derinti projektą, nes specialiajame plane tramvajus nenumatytas. Institucija atsisako peržiūrėti savo sprendinius, nes įsitikinusi, kad jos dokumentas yra aukštesnis“, – apie konfliktus dėl iki šiol galiojančios tvarkos kalba p. Pakalnis. Bene garsiausias pavyzdys – nelegalios tapusios statybos Neringoje.Anot p. Klimo, opiausia problema ta, kad saugomos teritorijos užima didžiules miestų teritorijas – užtenka įvertinti vien Trakų istorinio nacionalinio parko ploto, kitų Trakų rajone esančių saugomų teritorijų ploto bei Trakų rajono savivaldybės ploto santykį. Pagal dabartinę įstatymo projekto redakciją asmenys, norintys statyti statinius, privalės išimtinai vadovautis minėtų parkų direkcijos patvirtintais reglamentais, o savivaldybė iš esmės neturės galimybės tarti žodžio dėl to, kokia urbanizacija galima ar negalima šiose teritorijose.„Tai liečia ne tik individualių namų statybas, bet ir kelių, inžinerinių tinklų statybą. Todėl raginama įvertinti pasaulio praktiką ir nustatyti, kad urbanizacija yra planuojama savivaldos kompleksiniais planais, o kiekviena žinybinė institucija privalo rūpintis tik savo veiklos sritimi. Pavyzdžiui, šilumos tinklus tiesiančios įmonės gali pasitvirtinti šilumos tinklų planą, saugomų teritorijų apsauga besirūpinančios institucijos gali pasitvirtinti planus, kaip jos tvarko saugomą teritoriją, bet jos neturi vetuoti savivaldybės patvirtintų bendrųjų planų“, – aiškina p. Klimas.Plačiau skaitykite šiandien dienraštyje "Verslo žinios".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau