EK: dirbdamas su kaimynais pinigų sulauksi greičiau, nei dirbdamas Lietuvoje

Publikuota: 2013-06-11
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio
„Verslo žinios“

Anttis Peltomäkis, Europos Komisijos (EK) Įmonių ir pramonės generalinio direktoratogeneralinio direktoriaus pavaduotojas, sako, kad Lietuvoje vykdomi tarpusavio atsiskaitymai šiandien atitinka ES vidurkį, tačiau kur tobulėti dar tikrai yra.

EK surinkti 2013 m. duomenys rodo, kad įmonės šalyje su tiekėjais atsiskaito per 47 dienas, o viešasis sektorius – valstybė, savivaldybės ir jų ūkio subjektai – per 51 darbo dieną. Padėtis per metus Lietuvoje kiek pagerėjusi.Europos atsiskaitymų indekso duomenimis, nuostoliai dėl pavėluotų mokėjimų 2012 m. Lietuvoje sudarė 3%, vidutinis atsiskaitymo terminas tarp įmonių buvo 50 dienų, o tarp viešųjų institucijų ir įmonių siekė 56 dienas.

Pavėluoti mokėjimai jau pasiekė beprecedentį lygį

Vėlavimas atsiskaityti yra rimta ir dažna problema daugumoje ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Dėl vėluojančių atsiskaitymų verslas neretai patiria apyvartinių lėšų trūkumą, o tai gali privesti net ir prie įmonės bankroto. Lietuvoje 2010-2012 m. apyvartinių lėšų trūkumas buvo viena dažniausių bankroto bylų iškėlimo priežasčių.Nuo kovo mėnesio į Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą perkeltos Pavėluotų mokėjimų direktyvos nuostatos numato, kad šalys atsiskaityti turi ne per ilgesnį nei 30 kalendorinių dienų terminą.  Išimtiniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų, jei tai numatoma sutartyje, o priežastys yra pateisinamos."Jeigu direktyva bus įgyvendinta, ji prisidės prie ekonominio atsigavimo Europoje ir darbo vietų kūrimo", – sako p. Peltomäkis.  Jis dėlioja, kad sutrikę tarpusavio atsiskaitymai yra bemaž tokia pat opi problema, kaip ir smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo iš bankų, investicijų stygiaus klausimai.Minėtas įstatymas numato, kad laiku neatsiskaičius, kreditoriui mokamos ne mažesnės nei  8% palūkanos, o kreditorius įgyja teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą išieškojimo išlaidoms padengti.  Kreditorius taip pat turi teisę reikalauti iš skolininko padengti visas išieškojimo išlaidas, įskaitant advokato suteiktas paslaugas.Vis daugiau ir daugiau ES kyla bankroto rizika dėl neapmokėtų sąskaitų, o pavėluoti mokėjimai jau pasiekė beprecedentį lygį – 340 mlrd. EUR – tai du kartus viršija 2012 m. bendrą ES biudžetą 2012 m.

Greičiausiai atsiskaito suomiai

EK skelbia, kad greičiausiai už įgytas prekes ir paslaugas ES atsiskaito suomiai: įmonės – per 26 dienas, valstybės sektorius – per 24.  Prasčiausia padėtis Pietų Europos valstybėse.  Dirbti pagal viešųjų pirkimų sutartis verslui  labiausiai probelmatiška Italijoje, kur atsiskaitymo iš viešojo sektoriaus įmonėms tenka vidutiniškai laukti net 170 dienų, o įmonės su tiekėjais atsiskaito per 96 dienas arba tai užtrunka dukart ilgiau nei Lietuvoje, arba net keturiskart ilgiau nei Suomijoje.Vertindamas atsiskaitymų terminus Baltijos šalyse, p.  Peltomäkis punktualiausiais atsiskaitant su tiekėjais laiko estus, čia įmonės pinigus perveda per 34 dienas, o valstybės ir savivaldos subjektai – per 25 dienas.Latvijos verslas ir viešasis sektorius taip pat atsiskaito greičiau nei Lietuvoje, tačiau, pasak EK atstovo, kaimynai dar nėra perkėlę direktyvos nuostatų į savo teisę, o kitoje Lietuvos kaimynėje Lenkijoje – atitinkamai per 40 ir 38 dienas.Vienintelė pozicija, kur Lietuva atrodo geriau už Lenkiją, yra vartotojų atsiskaitymas už gautas prekes ir paslaugas – 34 palyginti su 39 dienomis.Minėta statistika rodo, kad dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose kaimyninėse šalyse, ES narėse, lietuviai gali tikėtis greitesnio ir sklandesnio atsiskaitymo nei Lietuvoje.Iš viso ES Pavėluotų mokėjimų direktyva šiandien yra perkelta į 18 valstybių narių nacionalinę teisę.Šie ir kiti duomenys buvo pateikti šiandien Ūkio ministerijoje vykusiame Europos Komisijos seminare dėl Pavėluotų mokėjimų direktyvos ir jos įgyvendinimo Lietuvoje ir kitose šalyse narėse.

Labiausiai vėluoja savivaldybės

Valstybės institucijų biudžeto lėšų įsiskolinimai pagal praleistus terminus 2013 m. balandžio 30 d. sudarė 0,9 mln. Lt, tačiau savivaldybių - net 336,8 mln. LtRičardas Malinauskas, Druskininkų meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, akcentavo, kad padėtį apsunkina tai, kad per krizę savivaldybėms biudžetai buvo apkarpyti 40% o kai kurioms jų finansavimas ir toliau mažėja."Savivaldybių padėtis yra daugiau nei baisi.  Sąnaudos didėja, o daugiau finansavimo negauname", - diskusijoje sakė p. Malinauskas.Pasak jo, savivaldybės šiuo metu susiduria su dilema: stabdyti visus darbus, ar atidėti mokėjimus.  Einama antruoju keliu, kuris palankesnis žmonėms ir verslui, tačiau tai reiškia, kad atsiskaitymo terminai ilgėja."Tris metus vykdėme tilto statybą, o atsiskaitymai užtruko 4–5 metus", - tęsė p. Malinauskas ir pasakojo, kad rangovas buvo iš anksto informuotas, jog visų lėšų laiku negaus, kadangi pradiniame etape buvo gauti tik 2 mln. Lt, kai projekto vertė siekė 42 mln. Lt.Ponas Malinauskas abejojo, ar atsiskaitymai šalyje pagerės per ateinančius metus."Jeigu visi suremsime pečius, gal ši direktyva kada nors ir bus įgyvendinta", - sakė p. Malinauskas.Atsiskaitymas už prekes ir paslaugas tarp verslo įmonių ES valstybėse narėse vidutiniškai trunka 49 dienas, viešosios institucijos už prekes ir paslaugas atsiskaito vidutiniškai per 61 dieną.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau