Suomijos prezidentas: į gerovę – lėtai ir paklūstant taisyklėms

Publikuota: 2013-05-09
Sauli Niinistö, Suomijos Respublikos prezidentas.
Sauli Niinistö, Suomijos Respublikos prezidentas. Nuotrauka: Suomijos prezidentūros
„Verslo žinios“

„Aš – ne patarėjas“, – taip per išskirtinį interviu Suomijos lyderis atsako į VŽ klausimą apie tai, ar Lietuvai verta siekti prisijungti prie pinigų sąjungos 2015-aisiais. Jis tik pabrėžia, kad atitikti prisijungimo kriterijus – geras ženklas.Kad nėra linkęs dalinti patarimų kitoms šalims, p. Niinisto primena kelis kartus. O išeiti iš krizės, anot jo, būtų galima tiesiog laikantis tų susitarimų, kurie jau egzistuoja.Gegužės 14–15 dienomis Suomijos prezidentas, lydimas verslo delegacijos, su valstybiniu vizitu lankytis Lietuvoje.

– Viename kontekste, susijusiame su Suomijos pozicija sprendžiant euro zonos problemas, aptikau frazę: „Galima užbėgti krizei už akių, laikantis taisyklių.“ Ar ši citata atspindi pagrindinę Suomijos nuostatą, kaip iškopti iš krizės? Taip. Europos Sąjungai buvo labai svarbus Stabilumo ir augimo paktas (taisyklėmis grindžiamas nacionalinės fiskalinės politikos koordinavimo mechanizmas Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, 1997 m. įsteigtas siekiant užtikrinti tvarų viešųjų finansų valdymą šalyse narėse – VŽ). Su tuomečiu Vokietijos kolega Theo Waigeliu (Vokietijos finansų ministras 1989–1999 m. – VŽ) dėjome daug pastangų, kad paktas būtų priimtas.Tiesą sakant, jei visi būtų laikęsi šio pakto nuostatų, nesusidurtume su tokiomis problemomis kaip dabar. Žinoma, egzistuoja bendra įsiskolinimo problema visame Vakarų pasaulyje, ir mes Europoje taip pat nebūtume jos išvengę, bet ne tokiu mastu. Tiesiog reikėjo laikytis šio pakto nuostatų.

– Vis dėlto taisyklių nebuvo laikomasi, ir net jei būtų sukurtos naujos, dar geresnės taisyklės, bet, tarkime, Pietinė Europa vis tiek jų nepaisytų – ką daryti tuomet? Manau, nekalbame apie naujas taisykles. Jei jau turime taisykles ir jų nesilaikoma, tuomet teisingiau būtų kalbėti apie pasitikėjimo didinimą, apie tai, kad turime laikytis to, dėl ko susitarėme. Žinoma, tie dalykai, dėl kurių sutarėme dabar, yra geri, bet pirmiausia turime vieni kitais pasitikėti, žinoti, kad laikysimės tų susitarimų.

– Lietuva paskelbė sieksianti prisijungti prie euro zonos 2015-aisiais, Latvija veikiausiai klubo nare taps kitąmet. Kaip manote, ar tinkamu laiku rodome iniciatyvą įsilieti į pinigų sąjungą? Manau, abiem šalims gerai, jei atitinkate prisijungimo kriterijus, o jūs, kiek suprantu, daugumą reikalavimų jau įgyvendinote. Bet aš – ne mokytojas ir ne patarėjas. Suprantu, kad Lietuva ir Latvija nori prisijungti prie pinigų sąjungos, ir mes tikrai remiame šį siekį.

– Kokius artimiausius procesus prognozuojate euro zonoje? Tikiuosi, kad kitas etapas – tai žingsniai atsigavimo link tose šalyse, kurios patiria sunkumų. Tačiau norėčiau grįžti prie savo minties, apie kurią jau esu užsiminęs – apie vakarietišką gyvenimo būdą, mąstymo būdą, kuris atvedė prie didžiulio įsiskolinimo.
Ką aš matau ateity – tai gana ilgą lėto augimo laikotarpį, jei tik mums pasiseks. Augimas išliks lėtas. Bet mes turime savęs paklausti: ar tai – katastrofa? Vargu. Reikia priprasti prie minties, kad mūsų visuomenė negali žengti tokiais žingsniais kaip Kinija ar kitos šalys, kurių BVP kasmet auga 7–10%.

– O kaip įsivaizduojate euro zoną, tarkime, po penkerių metų? Kaip manote, kiek joje bus narių? Labai sunku pasakyti, tikrai sunku. Finansų krizė, kaip minėjau, yra ne tik euro krizė, tai ir kitų šalių, nepriklausančių euro zonai, krizė. Ir tai reiškia atidėjimą dalykų, kurių žmonės tikėjosi, sakykime, prieš penkerius metus. Daugelyje šalių jau galime matyti tą vėlavimą.

– Kai Lietuvoje kalbama apie tolesnius augimo šaltinius, neišvengiama tema – tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas. Kokius namų darbus turėtų atlikti Lietuva, kad taptų patrauklesnė Suomijos investicijoms? Tiesą sakant, aš pats tokį klausimą nuolat užduodu, vos išvykęs iš Suomijos. Taigi, kai esate maži, kaip ir mes, tai nėra lengva, nes aplink nėra daug vartotojų. Bet visada galima rasti dalykų, kurie domina investuotojus. Žinau, kad Lietuvoje labai aktyvus Suomijos energetikos sektorius – buvo, yra ir bus aktyvus. Jie tikrai jumis domisi.
Į jūsų klausimą, kaip privilioti investuotojų, galiu pasakyti, ką mes kartojame, kai mėginame pritraukti investicijų į Suomiją, – pabrėžiame socialinį stabilumą, palankią teisinę aplinką, veikiančius teisės aktus. Be to, Suomija – mažiausiai korumpuota šalis pasaulyje. Tai irgi didžiulis privalumas. Manau, kad šie elementai tampa vis svarbesni investuotojams.

– Tuomet ar galime pranešti gerą žinią, kad netolimoje ateityje Suomijos investicijos Lietuvoje augs ir stiprės ekonominiai dvišaliai ryšiai? Tikiuosi. Mane ir vizito Lietuvoje metu lydės verslo delegacija. Vėliau bus įdomu išklausyti jos atstovų nuomonių.

– Suomija dažnai pabrėžia Šiaurės šalių bendradarbiavimo svarbą, jų bendro vaidmens svarbą Europoje. Ar, Jūsų nuomone, Lietuva priklauso šiam Šiaurės valstybių klubui? Pirmiausia turite atsižvelgti į tai, kad Šiaurės šalių bendradarbiavimas turėjo ypatingos reikšmės Suomijai po Antrojo pasaulinio karo. Tai buvo mūsų pagrindinė jungtis su Europa ir likusiu išoriniu pasauliu. Taip kilo Šiaurės valstybių bendradarbiavimo tradicija.Bet dabar plėtojasi NB8 grupės bendradarbiavimas (Nordic Baltic Eight, aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės – Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija ir Estija, nuo 1992 m. bendradarbiaujančios įvairiose srityse, – VŽ), ir, mano nuomone, yra nemažai entuziazmo toliau stiprinti ryšius šiuo lygmeniu.

– Ar jūs kaip Suomijos partnerę matote Lietuvą, ar visą Baltijos regioną? Žinoma, mums svarbios visos Baltijos jūros valstybės. Manau, kad Baltijos jūros aplinkosaugos problemos, su kuriomis visi susiduriame, tapo gera pradžia mūsų tarpusavio ryšiams. Įprasta, kad, jei turi rimtų problemų, išmoksti dirbti drauge. Galbūt nuo to viskas ir prasidėjo. Šios problemos ir dabar išlieka svarbios, bet  yra ir daugybė kitų gyvenimo sričių, kuriose mes bendradarbiaujame.

– Trys Baltijos šalys tradiciškai laikomos vienu regionu, bet tarpusavio santykiai pastaruoju metu nėra itin intensyvūs. Kaip manote, jei mūsų šalys palaikytų glaudesnius ryšius, galbūt net sukurtų bendrą plėtros, augimo strategiją – ar tai padėtų Baltijos šalių regionui tapti konkurencingesniam? Galiu pasakyti, kad bendradarbiavimas – visada aukštai vertinamas. Svarbu suprasti savo kaimynus.* * *Sauli Niinisto, Suomijos Respublikos prezidentas

  • Gimė 1948 m.
  • Išsilavinimas – teisininko.
  • 1987–2003, 2007–2011 – Suomijos parlamento narys, Nacionalinės koalicijos partija.
  • 1995–1996 – teisingumo ministras.
  • 1995–2001 – vicepremjeras.
  • 1996–2003 – finansų ministras.
  • 2003–2007 – Europos investicijų banko viceprezidentas
  • 1996–2003 – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko valdybos narys.
  • 2007–2011 – Suomijos parlamento pirmininkas.
  • Nuo 2012 m. kovo 1 d. – 12-asis Suomijos prezidentas. 
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau