Lietuvos verslas laukia euro įvedimo

Publikuota: 2013-05-06
Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.
Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
 

Estijai įsivedus ir Latvija deklaruojant siekį įsivesti eurą 2014 metais, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta šalies įmonių vadovų apklausa parodė, kad šalies verslas palaiko euro įvedimą Lietuvoje. Vis dėlto verslininkai neturi vieningos nuomonės, kada tai galėtų būti padaryta.

Apklausus 130 didžiųjų šalies įmonių paaiškėjo, kad 84% respondentų pritaria euro įvedimui šalyje. Valiutos pasikeitimui nepritaria 13% didžiųjų šalies gamintojų. 51% apklaustųjų prie euro zonos norėtų prisijungti artimiausiu laiku, o  45% - sulaukti tinkamo meto.„Apklausa parodė, kad beveik pusė Lietuvos verslininkų rezervuotai vertina skubėjimą įsivesti eurą kaip galima greičiau, kol skolų krizė euro zonoje lieka neišspręsta. Makroekonominės situacijos neapibrėžtumas Europos Sąjungoje (ES) mažina mūsų verslo optimizmą dėl euro ir riboja investicijas bei darbo vietų kūrimą“, - apklausos rezultatus komentuoja Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.LPK apklausa parodė, kad trys ketvirtadaliai įmonių vadovų Lietuvoje įsitikinę, kad euro įvedimas produkcijos kainos nepakeis.„Apklausa rodo, kad prisijungimas prie euro zonos esminės įtakos produkcijos kainoms neturės. Galimas tik 0,2% infliacijos paspartėjimas dėl vienkartinių išlaidų apskaitos sistemų keitimui ir apvalinimo efekto. Didžiausią įtaką vis tiek turėtų ne euro įvedimas, o pasaulinės žaliavų kainos ir energetinių resursų dinamika“, - tvirtina p. Dargis.Anot jo, dėl apvalinimo efekto nežymiai turėtų augti ir darbo užmokestis. Apklausa parodė, kad atlyginimai didės dėl gerėjančių įmonių lūkesčių. 68% apklaustųjų nurodė, kad dėl euro įvedimo atlyginimai nedidės.Tarp apklaustųjų net 79% respondentų mano, kad euro įvedimas įmonių veiklai ir valstybei atneš daugiau naudos nei žalos.

Euras - ne stebuklingas receptas

Pasak Aleksandro Izgorodino, LPK analitiko, euro įvedimas Lietuvoje turės du pagrindinius privalumus. Tačiau analitikas taip pat pastebėjo, kad euras nėra tas stebuklingas receptas, kuris greitai padės išspręsti Lietuvos ekonomines problemas.„Pirma, bus sumažinti transakcijų kaštai, dėl ko per metus įmonės galės sutaupyti iki 100 mln. Lt. Dalis šių lėšų atitektų investicijoms arba darbo užmokesčio didinimui Antras privalumas – atsiras galimybė gauti paskolas lengvatinėmis palūkanomis. “, - teigė p. Izgorodinas.Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, transakcijų sąnaudos per metus neviršija 100 mln. Lt.Vis dėlto analitikas pažymėjo, kad paskolos lengvatinėmis palūkanomis reiškia, kad Lietuva turės vykdyti griežtas ekonomines reformas, kurios, kaip rodo praktika, neretai šalies ūkiui būna ganėtinai skausmingos.„Reikia suprasti, kad euras nėra tas stebuklingas receptas, kuris galėtų gretai atpiginti Lietuvos skolinimąsi bei padidinti šalies patrauklumą užsienio investicijoms“, - kalbėjo p. Izgorodinas.

Indėlis į ESM - apsidraudimas

Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad Lietuvos įnašas įvedus eurą siektų 0,32% bendros Europos stabilumo mechanizmo (ESM) kapitalizacijos (kuri siekia 700 mlrd. EUR), arba 7,7 mlrd. EUR per 5 metus.Tik 15% šios sumos reikėtų įnešti grynaisiais pinigai, o likusią dalį – garantuoti viešuosiuose finansuose. Jei padėtis finansų rinkose nepablogės, Lietuvos įnašas grynaisiais į ESM per metus siektų 232 mln. Lt, teigia Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas.„Bet Lietuvai dar gali būti pritaikyta atskira nuolaida, nes mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP) nesiekia 75% ES BVP vidurkio vienam gyventojui. Vadinasi, Lietuvos indėlis neturėtų būti didesnis nei 200 mln. Lt per metus grynaisiais“, - skaičiuoja p. Izgorodinas.Jekaterina Rojaka, DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, teigia, kad Lietuvos įsipareigojimai į ESM yra savotiškas draudimas nuo galimų ekonominių negandų.„Įsipareigojimai į ESM atrodo skaudūs, bet šį indėlį galima laikyti kaip tam tikrą draudimą nuo finansinių problemų“, - teigė analitikė.Anot jos, euro įvedimas ne visose šalyse sukėlė infliaciją. „Pavyzdžiui, kai 2008 metais eurą įsivedė Slovėnija, visose euro zonos ir ne euro zonos valstybės patyrė didesnę infliaciją. Tačiau 2009 metais, kai eurą įsivedė Malta, euro poveikio infliacijai praktiškai nebuvo. Praėjusiais metais Estijos kainų lygio augimas daugiau buvo susijęs su žaliavų kainomis, o ne su euro įvedimu“, - komentavo p. Rojaka.Pasak jos, euro įsivedimas nebūtinai reiškia, kad šalis sulauks daugiau užsienio investicijų, tačiau, kaip rodo kitų euro zonos valstybių patirtis, euras palengvina užsienio investuotojų galimybes įsitvirtinti šalyje.„Didelės įmonės, kurios ateina į euro zoną įstojusias valstybes, teigia, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra skaidresnė ir daug paprastesnė apskaita“, - kalbėjo DNB analitikė.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau