Saugiai kaupti lėšas galima ne tik indėliuose

Publikuota: 2013-05-05
Nuotrauka: Violetos Bubelytės
 

Pastaruoju metu krito ne tik indėlių, bet ir kitų saugiomis pripažįstamų investicinių priemonių palūkanos, todėl finansų specialistai pataria neapsiriboti terminuotais indėliais ir dalį taupymui skirtų lėšų investuoti į taupymo lakštus, obligacijas ar struktūrizuotas finansines priemones, taip paskirstant riziką ir padidinant tikėtiną uždarbį.

Bene saugiausia taupymo alternatyva indėliams, anot analitikų, yra Lietuvos Vyriausybės taupymo lakštai (VTL), kurių gali įsigyti gyventojai ir kai kurios pelno nesiekiančios bendrovės.„Tai paprastas, visiems prieinamas ir saugus investavimo būdas. Už visą investicijų sumą garantuoja valstybė. Į VTL galima pradėti investuoti nuo 100 Lt, be to, nėra pirkimo, pardavimo mokesčių, palūkanos neapmokestinamos“, – pranašumus vardija Martynas Grikinis, investicinio banko „Evli“ gerovės valdymo patarėjas.Tačiau, pasak jo, norint parduoti VTL pirma išpirkimo termino, gali būti apribojimų, t. y. gali būti nustatytas tam tikras periodas po įsigijimo, per kurį lakštų parduoti negalima.„Jei investicijų suma yra mažesnė nei 100.000 EUR, taupymui gali būti patrauklesni indėliai, už kuriuos mažesni bankai greičiausiai mokės didesnes palūkanas nei VTL palūkanos. Tačiau jei suma viršija valstybės apdraustą 100.000 EUR sumą, saugiau investuoti į VTL“, – teigia p. Grikinis.

Didesnė suma

Antras žingsnis nuo indėlių link didesnės grąžos ir aukštesnės rizikos yra vyriausybių obligacijos, į kurias galima investuoti litais, eurais, JAV doleriais ar kitomis valiutomis.„Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) galima pirkti aukcionuose arba antrinėje rinkoje pagal bankų nustatytas kotiruotes, o palūkanos šiuo metu svyruoja nuo 0,10% iki 3,5% priklausomai nuo termino“, – teigia Donatas Frejus, finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas.Pasak jo, obligacijų nebūtina išlaikyti iki išpirkimo termino, tačiau jas parduodant anksčiau negu numatytas terminas, galima ir papildomai uždirbti, ir patirti nuostolių priklausomai nuo tuometinių rinkos sąlygų.„Labiausiai keičiasi ilgalaikių obligacijų kainos rinkoje, nes tam įtaką daro palūkanų normų pokyčiai rinkoje, bendrovės finansinės situacijos kitimas ar obligacijų likvidumas“, – aiškina Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Lietuvos filialo Finansų maklerio skyriaus vadovas.Investicijoms į Vyriausybės obligacijas dažniausiai bus reikalinga didesnė suma, palyginti su indėliais ar VTL. Paprastai minimali investicijų į euroobligacijas suma sudaro 1.000 EUR.Euroobligacijų yra išleidę dauguma Europos šalių, o VVP pajamingumas priklauso nuo šalies rizikos. Pavyzdžiui, 10 m. trukmės investicija į Vokietijos VVP duos mažesnę nei 1% metinę grąžą, o į Portugalijos atitinkamai – daugiau nei 5,5%.„Investuoti į vyriausybių obligacijas tikslinga siekiant aukštesnės grąžos, atsidėjus būtiną pinigų atsargą indėliuose arba taupymo lakštais, ir taip išvengti VVP pardavimo pirma laiko esant nepalankiai padėčiai rinkoje“, – teigia p. Grikinis.

Pagal reitingus

Skolos vertybinių popierių riziką galima vertinti pagal reitingus, kuriuos specialios agentūros, kaip „Standard & Poor's“, „Moody‘s“ ar „Fitch“, suteikia ir valstybėms, ir daugumai bendrovių, leidžiančių obligacijas. Kuo aukštesnis reitingas, tuo mažesnė tikimybė, kad šalis ar įmonė obligacijų neišpirks.„Pasirinkus investavimą į obligacijas, tenka įvertinti konkrečios šalies ar įmonės riziką, tad svarbu nepamiršti, kad emitentas gali laiku neišmokėti palūkanų ar sutartu laiku neišpirkti obligacijų. Taip neseniai atsitiko Graikijoje“, – teigia p. Celiešius. Tiesa, pasak finansų specialisto, reitingai paprastai parodo tik esamą emitento padėtį ir ne visuomet atspindi obligacijų leidėjų ateities perspektyvas.„Investuojant į įmonių obligacijas, dažnai susiduriama su likvidumo problema, todėl seniau išleistas obligacijas dažnai būna sunku nupirkti arba parduoti, tad jas tenka laikyti iki išpirkimo. Be to, paprastai prekyba tokiomis obligacijomis vyksta gana didelėmis sumomis (nuo 50.000–100.000 EUR ar USD), todėl daugiau tinka stambiems investuotojams“, – pasakoja p. Frejus.

Fondai

Nenorint prisiimti konkretaus banko, įmonės ar valstybės rizikos, galima investuoti į pinigų rinkos ar obligacijų fondus, tvirtina finansų specialistai.„Pinigų rinkos fondų metinis pajamingumas dažniausiai būna mažesnis nei indėlių palūkanos, tačiau jei investuotojas nežino, kada prireiks lėšų, šie fondai yra tinkama investavimo priemonė“, – aiškina p. Celiešius.Pasak p. Frejaus, norint investuoti pasaulinėse obligacijų rinkose nedidelėmis sumomis ir išskaidyti riziką, itin patogi priemonė yra obligacijų fondai.„Uždarbis iš tokių fondų priklausys nuo pasirinkto fondo sudėties, strategijos ir rizikos, nes fondas gali investuoti į labai skirtingos rizikos ir pajamingumo obligacijas, todėl prieš investuojant būtina tuo pasidomėti“, – teigia p. Frejus.

Struktūrizuoti produktai

Gana naujas investavimo būdas siekiantiems uždirbti didesnę nei banko indėlių grąžą, yra struktūrizuotos obligacijos ar struktūrizuoti indėliai.„Struktūrizuotus finansinius produktus dažniausiai leidžia bankai, tokių produktų palūkanų dydis ir išpirkimo suma paprastai priklauso nuo kokio nors kito dydžio, pavyzdžiui, akcijų indekso, žaliavų kainų ar infliacijos“, – aiškina p. Frejus. Pasak jo, tai sudėtingos finansinės priemonės, todėl labai svarbu atidžiai įsigilinti į obligacijos išpirkimo ir palūkanų mokėjimo sąlygas, būtina įvertinti išleidžiančio banko mokumo riziką.„Struktūrizuotos obligacijos yra galimybė investuoti į didelės rizikos vertybinius popierius, turint saugumo garantijų nesėkmės atveju. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokio produkto pardavimas pirma numatyto išpirkimo termino gali būti nuostolingas dėl nepalankios padėties rinkoje ar papildomų pardavimo mokesčių, tad tokią investiciją geriausia būti pasiruošus išlaikyti iki išpirkimo termino“, – teigia p. Grikinis.Straipsnis publikuotas dienraščio "Verslo žinios" priede "Pinigai ir draudimas".

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau