Į Daniją – ieškoti darbuotojų

Išeiviai iš Lietuvos teigia, kad svarbiausias kriterijus, skatinantis grįžti į gimtinę, būtų ne atlyginimo dydis, o darbdavių požiūris. Būtent tokią nuomonę išgirdo Lietuvos įmonių vadovai, kurie savo iniciatyva organizavo renginį Kopenhagoje ir juo skatino ten gyvenančius žemiečius pargrįžti.
Tai, kad emigracija yra vienas didžiausių galvos skausmų, pripažįsta ne vienas verslininkas. Ir ne tik dėl to, kad sudėtinga rasti darbuotojų, nes daugelis jų jau kuris laikas darbą yra sėkmingai susiradę svetur. Už protų ir darbo rankų nutekėjimą ne ką mažesnė problema yra sumažėjęs vartojimas.
Tauragiškių iniciatyva
Tad verslininkai irgi prisideda prie to, kad užsienyje gyvenantys lietuviai kuo daugiau ir patys sužinotų apie sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje, taip pat ir savo lūkesčius išsakytų. Praėjusį savaitgalį Danijos Karalystės Lietuvių jaunimo sąjungos ir Tauragės industrinio parko (TIP) iniciatyva buvo surengta pirmoji projekto Backto.lt konferencija Kopenhagoje.Kopenhagos konferencijų salę aklinai užpildę apie 140 jaunųjų lietuvaičių turėjo galimybę išgirsti stambių ir smulkesnių, dar tik pradedančių savo veiklą, Lietuvos įmonių atstovų uždegančių kalbų. Ir ne tik išgirsti, bet ir dalyvauti diskusijose, pasakoja Linas Stankus, vienas iš TIP įkūrėjų.
Svarbiausia požiūris
Paaiškėjo, kad nemažai Danijoje gyvenančių lietuvių galvoja apie grįžimą į Lietuvą. Diskusijose buvo pabrėžta, jog išeivijos atstovus į Lietuvą skatina ir traukia grįžti pirmiausia ne didesni atlyginimai, bet galimybės tobulėti, vakarietiška organizacijos valdymo struktūra, darbdavių socialinis atsakingumas, socialinės garantijos.Nors atlyginimas ir svarbus, tačiau jis nebuvo iškeltas į pirmą vietą. Renginio dalyviai pabrėžė, jog jiems labiausia reikia, kad darbdaviai į darbuotojus žvelgtų kaip partnerius, o ne į darbo jėgą. Būtent tokio požiūrio stoka ir atbaido daugelį išeivių pargrįžti atgal, tikina p. Stankus.
Atsiveda ir darbdavius
Patyrusio verslininko teigimu, daugelis užsienyje studijuojančių ar dirbančių išeivių galėtų grįžti į Lietuvą dirbti ne samdomaisiais darbuotojais, bet patys kurtų savo verslą. Pirmiausia jis siūlo pasidairyti, kokių užsienyje yra paslaugų ar produktų, kurių dar niekas nesiūlo Lietuvoje.Kitas variantas darbdavius užsienyje paraginti kelti gamybą į Lietuvą arba bent ateiti į mūsų rinką.Žinau pavyzdį iš Airijos. Viena airė Lietuvoje atidarė įmonės filialą ir prekiauja valymo priemonėmis. Paklausiau jos, kodėl plėtrai pasirinko būtent Lietuvą, o ne kitą kokią nors šalį. Pasirodo, jos administratorė yra lietuvė, tad apie mūsų šalį daug pasakojo ir tiek sudomino, kad verslininkė sugalvojo čia imtis veiklos, pasakoja p. Stankus.Taigi, jei užsienyje besidarbuojantys lietuviai pasakos apie savo šalį vietiniams verslininkams, bus savotiški Lietuvos ambasadoriai, tikėtina, jog mūsų šalį šitaip atras ir daugiau verslo atstovų, galvojančių apie plėtrą svetur.Pono Stankaus nuomone, pirmasis renginys užsienyje buvo vykęs, tad bus siekiama, kad Backto.lt taptų reiškiniu, vienijančiu Lietuvos išeivius. Artimiausiu metu ketinama į būrį sukviesti Norvegijoje gyvenančius lietuvius, vėliau planuojama su šia misija vykti į Švediją, o galiausiai ir į Londoną.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti