Didesnis pinigų kiekis bankų sąskaitose skelbia apie gerėjančius lūkesčius

Publikuota: 2013-05-23
Nuotrauka: Violetos Bubelytės
„Verslo žinios“

Įmonių ir gyventojų sukauptų lėšų bankuose suma auga kasmet, tačiau vis daugiau lėšų laikoma atsiskaitomosiose sąskaitose, o ne kaip terminuotieji indėliai. Tokius pokyčius skatina gerėjanti ekonominė padėtis ir gyventojų lūkesčiai, tvirtina analitikai, tačiau nesutaria, ar nuolat mažėjančios indėlių palūkanos skatina indėlininkus ieškoti kitų, pelningesnių taupymo būdų.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų kovo pabaigoje įmonės (neskaitant bankų ir kitų finansinių bendrovių) ir gyventojai Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir jų filialuose buvo sukaupę 39,4 mlrd. Lt (apima indėlius ir lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose), 7,1% daugiau nei pernai kovą.„Po krizės gyventojai ir įmonės agresyviausiai didino indėlių portfelį ir tai buvo greičiausiai lemta nesaugumo jausmo ir noro taupyti juodai dienai. Įmonės atidėdavo investicijų planus tolesniam laikui, o kaupė pinigus padėjusios indėlius arba naudojosi kitomis likvidžiomis finansinėmis priemonėmis, dėl to kasmet matėme indėlių portfelio augimą“, – komentuoja Vilija Tauraitė, SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė.Šių metų I ketv. pabaigoje atsiskaitomosiose sąskaitose buvo sukaupta 22,28 mlrd. Lt, arba 56,6% visų įmonių ir gyventojų lėšų, saugomų bankuose. Palyginti, pernai kovą atsiskaitomosiose sąskaitose buvo laikota maždaug pusė visų lėšų, o 2011 m. kovo pab. atitinkamai – 46,4%.„Besikeičianti indėlių struktūra, kai vis didesnė lėšų dalis laikoma atsiskaitomosiose sąskaitose, o ne dedami terminuotieji indėliai, rodo, kad šiuo metu yra didesnis polinkis vartoti nei taupyti“, – teigia Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Anot jo, lėšų dalis, kurią gyventojai laiko atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, yra labai geras gyventojų lūkesčių rodiklis – kuo lėšų sąskaitose mažiau, tuo mažiau gyventojai pasirengę skirti vartojimui, o tai reiškia, kad laukiama ekonominės padėties blogėjimo.„Pavyzdžiui, nuo 2004 iki 2008 metų gyventojai atsiskaitomosiose sąskaitose laikydavo apie 45% visų lėšų, sukauptų bankuose, tačiau paskui rodiklis pradėjo kristi, dugnas buvo pasiektas 2009 m. pab., kai tik 26% visų gyventojų lėšų, laikomų bankuose, buvo atsiskaitomosiose sąskaitose, o tai reiškia, kad trys ketvirtadaliai lėšų buvo nukreipta į ilgalaikį taupymą. 2010 m. situacija vėl pradėjo keistis, lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose dalis, palyginti su bendru indėlių portfeliu, pradėjo augti ir šiemet jau viršijo 40%“, – aiškina p. Mačiulis.

Rengiasi investuoti

Indėlių struktūros pokyčiai rodo, kad šie metai gali būti pirmieji po krizės, kai bendrovės ims daugiau investuoti.„Auganti įmonių lėšų dalis, nukreipta į trumpalaikius indėlius arba atsiskaitomąsias sąskaitas, yra ženklas, kad bendrovės rengiasi investicijoms. Tikėtina, kad toks laikas yra šiuo metu“, – svarsto p. Mačiulis.Jam antrina ir p. Tauraitė, jos nuomone, įmonių pasirengimą daugiau investuoti rodo ne tik didėjantis lėšų kiekis atsiskaitomosiose sąskaitose, bet ir po truputį auganti paskolų apimtis.„Galbūt šie metai bus pirmieji po krizės, kai atslūgs taupymo nuotaikos ir bus pradėta daugiau investuoti į mašinas, įrenginius, gamybos plėtrą“, – teigia p. Tauraitė.

Nesutaria

Analitikai neturi vieningos nuomonės, ar pastaruosius porą metų mažėjusios indėlių palūkanos gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių įmonės ir gyventojai kaupia vis mažesnes sumas, dedamas į terminuotuosius indėlius, ir kartu augina pinigų kiekį atsiskaitomosiose sąskaitose.„Ryšio tarp pinigų dalies, laikomos atsiskaitomosiose sąskaitose, ir indėlių palūkanų praktiškai nėra. Pavyzdžiui, terminuotųjų indėlių pradėjo daugėti 2007 m. pabaigoje, nors tuo metu indėlių palūkanos buvo dar menkos, t. y. mažesnės nei infliacija. Palūkanos išaugo 2008 m. pabaigoje, po JAV banko „Lehman Brothers“ griūties, tačiau tuo metu gyventojai jau laikė didžiąją dalį lėšų kaip terminuotuosius indėlius“, – pasakoja p. Mačiulis.Anot jo, daugumos gyventojų, laikančių pinigus bankuose, pagrindinis tikslas yra ne investicinė grąža, o likvidumas ar vidutinės trukmės taupymas, pavyzdžiui, siekiant sukaupti įnašą būsto paskolai ar stambesniems buitiniams pirkiniams.Tačiau, p. Tauraitės nuomone, indėlių palūkanos yra vienas iš lemiamų veiksnių, vertinant terminuotųjų ir vienadienių indėlių pasiskirstymą.„Greičiausiai žmonės nebemato didelio skirtumo tarp lėšų kaupimo sąskaitoje ir terminuotojo indėlio, kai palūkanos, ypač trumpų terminų indėlių, priartėjo praktiškai prie nulio, tad terminuotųjų indėlių populiarumas mažėja. Be to, neliko ir tokių žaidėjų kaip Ūkio bankas, kuris dėl aukštesnės rizikos mokėdavo didesnes palūkanas ir taip pasiimdavo rinkos dalį“, – teigia p. Tauraitė.Pasak jos, tikėtina, jog žemos indėlių palūkanos liks dar kurį laiką, nes yra didelė tikimybė, kad Europos centrinis bankas išlaikys istoriškai žemą bazinių palūkanų lygį arba jas dar sumažins 0,25 proc. punkto.„Turėsime labai žemų palūkanų aplinką dar mažiausiai pusantrų metų, o ji atitinkamai veiks indėlių rinką“, – teigia p. Tauraitė.

Investicijų paieška

Analitikai tikina, kad tirpstant terminuotųjų indėlių palūkanoms gyventojai dairosi kitų taupymo alternatyvų.„Matome pagyvėjimą nekilnojamojo turto rinkoje. Nors kainos kol kas nekyla, padidėjusį sandorių skaičių galima sieti su investavimo alternatyvų paieška“, – sako p. Tauraitė.Anot jos, šių metų I ketv. tarp namų ūkių 130 mln. Lt išaugo investicijos į VVP, daugiau investuojama ir į lietuviškų bendrovių akcijas bei gyvybės draudimą.„Domimasi alternatyvomis, ypač tomis, kurios yra žemos rizikos, bet duoda didesnę grąžą, pavyzdžiui, VVP ar taupymo lakštai“, – teigia p. Tauraitė.Straipsnis šiandien publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
SEB rekomenduota atlyginti nuostolius klientui, sukčiams pervedusiam pinigus 2

Lietuvoje veikiantis SEB bankas vienam savo klientui, sukčiams netyčia pervedusiam 1.499 Eur, turėtų...

Rinkos
2020.01.27
„Monese“ – taip pat potencialus vienaragis

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Monese“, veikiantis ir Lietuvoje, baigia derybas dėl 100 mln. GBP...

Rinkos
2020.01.25
Šiaulių banko inovacijai – apdovanojimas už lauko reklamos sprendimą

Lietuvoje įgyvendintai Šiaulių banko inovacijai teko išskirtinis globalaus tinklo „JCDecaux“ apdovanojimas.

Rinkodara
2020.01.23
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką 14

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
2020.01.23
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 26

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose 1

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau